Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2YT-163-1022/2017Teisminio proceso Nr. 2-12-3-02220-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.16.1.

2017 m. kovo 1 d.

pareiškėjui L. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir L. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 22 d. priimtas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vieno sutuoktinio, atsakovo L. P. kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę P. bei priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l 2-4), atsakovas L. P. atsiliepimo į pareikštą nepateikė.

Teismo posėdžio metu abu pareiškėjai prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat prašė neskirti termino susitaikymui. Pareiškėjai patvirtino, kad yra visiškai apsibrendę santuoką nutraukti, nes šeima faktiškai yra iširusi, santuoka tapo tik formali, todėl nebeturi pagrindo tikėtis atkurti darnius santykius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui pačios šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, todėl ir šeimos bylose sutuoktiniai gali bet kurioje proceso stadijoje apsispręsti ginčą baigti taikiai ar, vadovaujantis įstatymo jiems suteikta galimybe, sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priimtinas. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai nutarė pasinaudoti supaprastinta santuokos bendru sutikimu nutraukimo tvarka, pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas bylą baigia nagrinėti ypatingojoje teisenoje taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 ir 3 dalis (CK 3.64 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538-541 straipsniai), t. y. pareiškėjų santuoka nutrauktina supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 - 3.54 straipsniai), pereitina iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną.

Prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktiniams susitarus taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys, t. y. teismas patvirtina susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei šis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad L. P. ir A. V. (po santuokos – P.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)), t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.

Teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi, pareiškėjai tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjai nemato jokių galimybių susitaikyti, nes savo sprendimą nutraukti santuoką priėmė laisva valia ir bendru sutarimu gerai apgalvoję.

Teismui nustačius, jog byloje yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra veiksnūs bei įsitikinus, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, nes jie daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima, pareiškėjų santuoka nutrauktina jų bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis).

Pripažintina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar trečiųjų asmenų interesų. Šalys nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, susitarė dėl visų esminių sąlygų, įskaitant turto pasidalinimą, taip pat nurodė, kad neturi jokio kito santuokoje įgyto dalintino turto, išskyrus aptartą minėtoje sutartyje. Ši sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl yra tvirtintina. Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjai ateityje nebegalės pareikšti ieškinio dėl bendro turto padalinimo. Tvirtinamos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje sprendimo dalyje, tačiau tik tos sąlygos, kurios numato šalių įsipareigojimus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atitinka procesinį įstatymą.

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Tokia galimybė numatyta CK 3.69 straipsnio 1 dalyje, todėl šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis, CPK 541 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bylose už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pareiškėja A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų atleista. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys sutarė santuoką nutraukti bendru sutikimu, bylos nagrinėjimas iš ginčo teisenos transformuotas į jos nagrinėjimą ypatingąja teisena, valstybei bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 – 3.54, 3.66 – 3.72 straipsniais, civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 4 dalimi, 384 straipsnio 6 dalimi, 385 straipsnio 1 dalimi, 538 straipsnio 1-2 dalimis, 540 - 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Nutraukti pareiškėjų A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Akmenės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai A. P., palikti jos santuokinę pavardę „P.“, pareiškėjui L. P. – jo pavardę „P.“.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti sutuoktinių A. P. ir L. P. 2017 m. vasario 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

„(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.