Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo gyvenęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais;

3) Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 2 dalį 36 MGL (1355,76 Eur) bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis pakeistas, K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį ir 147¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. liepos 13 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2021 m. birželio 21 d. apie 9.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), buto tualete asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. M., tai yra vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. K. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo mašininės vaikų kėdutės, reikėjo ją išardyti ir išplauti medžiagą. Jis ją išardė, padėjo dalis, kurias nukentėjusioji išmetė. Atėjo diena, kai reikėjo surinkti kėdutę, paklausė, kur yra kėdutės dalys, nukentėjusioji atsakė, kad išmetė, paklausė kodėl, ji atsakė, jog nežino, įvyko konfliktas. Susibarė, trenkė nukentėjusiajai su ranka, su delnu į galvą, bet nestipriai. Pripažįsta, kad vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį. Į smūgį ji reagavo blogai. Tuo ir baigėsi konfliktas. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus. Gal išsigando ji. Po suduoto smūgio ji neverkė. Nežino, ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, nes išvyko iš namų, reikėjo į ligoninę vežti sūnų. Sugyventinė galvos srityje sužalota nebuvo. Viskas vyko ryte, gal apie 9.00 val. Kuria ranka trenkė, nepamena. Tai buvo antras kartas, kuomet smurtavo prieš sugyventinę, buvo už tai teistas. Savo elgesį vertina blogai. Su sugyventine bendrauja, ji į pataisos namus atveža vaikus, atvažiuoja į pasimatymus. Jos atsiprašė, ji jam atleido, dėl savo elgesio gailisi.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad gyvena su sugyventiniu K. K. ir vaikais: P. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ir J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 21 d. apie 9.30 val. su sugyventiniu K. K. susiruošus važiuoti į miestą, kilo žodinis konfliktas dėl vaikų automobilio kėdutės. Konflikto metu K. K. jai liepė surasti kėdutės detalę, vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino. Ji atsakė, jog greitai kėdutės detalės nesuras ir nuėjo į tualetą. Būnant tualete atėjęs K. K. kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę galvos pusę, aukščiau kaktos, nuo smūgio ji jautė fizinį skausmą. Nuėjusi į kambarį sugyventiniui pasakė, kad skambins policijai, ką ir padarė. Pasakius, kad jį išveš policijos pareigūnai, sugyventinis sėdo į automobilį ir išvažiavo į kirpyklą. K. K. dažnai būna agresyvus, konfliktiškas, dažnai vartoja narkotines medžiagas – rūko marihuaną, įvykio dieną nerūkė, mano, kad dėl to buvo agresyvus. Tiek ji, tiek K. K. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Po įvykio jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir ji buvo apžiūrėta, buvo rekomenduota šeimos gydytojo konsultacija, tačiau į medikus ji nesikreipė. Tai jau antras kartas, kai K. prieš ją smurtavo, pirmą kartą ji taip pat kreipėsi į policiją, buvo atliekamas tyrimas, tačiau tą kartą ji jam atleido. Po šio įvykio kalbėjosi su K., jis prašė pasakyti policijos pareigūnams, kad nieko nebuvo, nes jis nesupranta padaręs kažką blogo, tačiau jos atsiprašė, bet vis tiek nesupranta padaręs kažką blogo. Jai buvo paaiškinta apie būtinumą atlikti akistatas tarp jos ir sugyventinio K. K., tačiau dalyvauti akistatoje atsisakė, nes jau du kartus davė parodymus apie tą įvykį ir nemato prasmės dar kartą pasakoti tą patį, be to, prieš tai buvo spaudimas iš K. ir jo šeimos narių pakeisti parodymus ir atsiimti pareiškimą, bijo neigiamų pasekmių sužinojus, jog ji neatsiėmė pareiškimo, be to, viena augina du mažamečius vaikus ir neturi kam jų palikti (1 t., b. l. 2, 37, 44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas pareigūnas M. V. parodė, kad 2021 m. birželio 21 d. dirbant su pareigūnu G. Č., apie 10.07 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą, kur, kaip buvo nuodyta pranešime, pranešėjos sugyventinis puola muštis ir grasina, taip pat, kad namuose yra mažamečių vaikų. Nuvykus nurodytu adresu, pasitikusi susijaudinusi ir išsigandusi pranešėja J. M. paaiškino, kad sugyventinis K. K. namuose tarp jų kilus konfliktui dėl automobilinės vaikų kėdutės, atsivijęs ją į tualetą kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į galvą, aukščiau virš kaktos galvos kairėje pusėje, taip sukeldamas skausmą. Pranešėjos nurodytoje smūgio vietoje matėsi patinimas. Namuose pranešėja buvo viena su dviem mažamečiais vaikais, paklausus kur šiuo metu sugyventinis, nurodė, kad po konflikto jis tiesiog sėdo į automobilį ir išvažiavo į kirpyklą. Pranešėja nurodė, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą, jai tai jau nusibodo, todėl nusprendė kreiptis į policiją. Kadangi pranešdama apie įvykį pranešėja atsisakė medikų, o jiems atvykus matėsi patinimas, jie iškvietė medikus. Po pokalbio su pranešėja ieškojo jos sugyventinio, tačiau rasti nepavyko (1 t., b. l. 55-56).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 2-3, 7-12).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pranešime užfiksuotas smurtą patyrusiai J. M. patinimas kairėje viršutinėje galvos pusėje (kaktos-smilkinio srityje)(1 t., b. l. 24-27).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2021 m. birželio 21 d. 10.03 val. užfiksuoto pranešimo garso įrašą, kurį perklausius surašyta stenograma, kuria nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino verkdama moteris, kuri prisistatė J. M., prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes jos sugyventinis jai grasina ir ją puola (1 t., b. l. 74-80).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip J. M., būdama apsiverkusi, policijos pareigūnui nurodė, jog susiginčijo su sugyventiniu K. K. ir jis puolė jai grasinti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, muštis, trenkė jai kaire ranka nestipriai per galvą, dėl ko jai skaudėjo. Nurodė, jog konfliktas įvyko dėl kėdutės, kad konfliktuoja dažnai (1 t., b. l. 81-85).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo K. K. paaiškinimais, nukentėjusiosios J. M. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis K. K. 2021 m. birželio 21 d. apie 9.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), buto tualete asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. M., tai yra vieną kartą ranka sudavė į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną vertinamas kaip mušimas. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo K. K. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos pasekmės, jai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis K. K. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl sudavimo ranka į galvą gali jai sukelti fizinį skausmą ir šių padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo K. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje byloje kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę K. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant K. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebaustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, tačiau yra lankęsis psichikos sveikatos centre. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-699/2021 nurodyta, jog K. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. K. skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl ko teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką K. K. padarė 2021 m. birželio 21 d., tai yra kai jo atžvilgiu jau buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis, todėl jam už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė su 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme turi būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio pagrindu. Kadangi kaltinamasis anksčiau teistas, šioje byloje nusikalstamą veiką įvykdė praėjus tik 20 dienų nuo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimo dienos, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinamos visiškai jas sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys), prie Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 3 metų 7 mėnesių 24 dienų (paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant laiką, išbūtą sulaikytu ir suimtu – 6 mėnesius, į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2021 m. birželio 22 d., todėl šio nuosprendžio priėmimo dieną – 2021 m. spalio 28 d. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 7 mėnesiai 24 dienos, 1 t., b. l. 111-115) visiškai pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nėra pagrindo.

Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – byloje esančios kompaktinės plokštelės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos saugoti byloje.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl K. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 3 metais 7 mėnesiais 24 dienomis visiškai jas sudedant, paskiriant K. K. galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš K. K. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o K. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.