Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei D. I. V. atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2016-04-20 gautas pareiškėjos N. M. A. skundas, kuriuo pareiškėja prašė teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2015-10-19 raštą Nr.(1.15)S-66307 (toliau – 2015-10-19 raštas); 2) panaikinti 2015-10-22 VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Nr. PE_SPS-40 „Dėl N. M. A. našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – 2015-10-22 sprendimas); 3) panaikinti 2016-03-01 VSDFV raštą Nr.(6.5)-I-1219 “Dėl 2015-11-24 skundo ir 2016-01-25 papildomo skundo“ (toliau – 2016-03-01 sprendimas).

Paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2015-07-31 sprendimu Nr. PE_SP3-7536 nutraukė pareiškėjai 21,00 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos (toliau – našlių pensija) mokėjimą nuo 2015-08-01, kadangi pensija paskirta neteisėtai. Nustatyta 3 093,96 Eur našlių pensijos permoka, susidariusi dėl pareiškėjos kaltės. 2015-10-19 raštu buvo pranešta, kad nėra pagrindo taikyti trijų metų senatį socialinio draudimo išmokų permokėtų sumų išieškojimui, o 2015-10-22 sprendimu buvo nuspręsta iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta nustatyta permoka.

2016-03-01 sprendimu VSDFV atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo, nustačiusi, kad permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, senaties terminas nebuvo praleistas, o pareiškėjos materialinė padėtis nelaikytina sunkia.

Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad asmens kaltės dėl pensijos permokos klausimas turi būti atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant į subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, tokias kaip asmens amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Taip pat būtina įvertinti, ar asmuo galėjo žinoti apie pareigą pateikti reikalingus duomenis. LVAT pažymėjo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, klausimą dėl permokos susigrąžinimo, būtina spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant taikomos poveikio priemonės proporcingumą. Pareiškėjos nuomone, permokos išieškojimas sukeltų jai neproporcingas pasekmes, kadangi jos pensija yra 203,98 Eur/mėn., o sveikatos būklė bloga – pareiškėja yra neįgali, daug lėšų išleidžia medikamentams ir slaugos priemonėms.

Pagal VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. VSDFV 2016-03-01 sprendime valstybės paramos sąvoką vertina siaurinamąja prasme, nepagrįstai tapatindama su socialine parama, reglamentuojama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Paramos įstatymas). Taip buvo padaryta klaidinga išvada, dėl pareiškėjos turtinės padėties. VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte aiškiai nurodoma, kad valstybės parama yra ne tik socialinė pašalpa bet ir senatvės pensija. Tokiu būdu yra visos sąlygos atsakovams atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, nes ją išieškoti netikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus prašymus bei motyvus.

Vadovaujantis Nuostatais, dokumentus išdavęs (pateikęs) asmuo atsako už jų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai pateiktų (išduotų) dokumentų. Pareiga būti sąžiningais ir rūpestingais įtvirtinta ir VSDĮ 15 straipsnyje. Todėl konstatuotina, kad pensijos permoka už minėtą laikotarpį susidarė dėl pareiškėjos kaltės. Vadovaujantis VSDĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, buvo priimtas sprendimas išieškoti neteisėtai išmokėtą sumą iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos, išskaitant po 20 proc. kas mėnesį. Minėtas dydis nuo 2016-04-01 buvo sumažintas iki 10 proc.

Pareiškėjos skundas VSDFV buvo atmestas, konstatavus, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo, pateikė dokumentus, neatitinkančius tikrovės – nebuvo sąžininga ir rūpestinga, todėl našlių pensijos permoka už minėtą laikotarpį susidarė dėl pareiškėjos, o ne VSDFV Kauno skyriaus kaltės. Pažymėjo, kad 1998-11-12 pasižadėjime, kurį užpildė pareiškėja ir patvirtino savo parašu, ji nurodė, kad santuoka su mirusiu sutuoktiniu nebuvo nutraukta. Tokias pačias aplinkybes pareiškėja nurodė ir 1999-10-07 pateikdama naują prašymą dėl našlių pensijos skyrimo. Teikdama šiuos prašymus pareiškėja buvo 55-56 metų amžiaus, turėjo aukštąjį išsilavinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja buvo netinkamai informuota apie pasekmes ar nesuprato savo veiksmų reikšmingumo. Pažymėjo, kad duomenys, apie santuokos nutraukimą į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (toliau – Gyventojų registras) buvo įrašyti tik 2015-08-24. Našlių pensijos skyrimo pareiškėjai laikotarpiu nebuvo gaunami Gyventojų registro duomenys apie asmenų sudarytas ar nutrauktas santuokas, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos santuokos nutraukimą su B. R. A..

Teismo posėdžio metu VSDFV Kauno skyriaus atstovas nedalyvavo.

Patikrinus pareiškėjos našlių pensijos byloje ir Gyventojų registre esančius duomenis, buvo nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjos ir B. R. A. santuoką nėra. Todėl šie duomenys buvo tikslinami. Duomenų tikslinimo metu 2015-07-24 buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra saugomas ir registravimo akto įrašas, patvirtinantis pareiškėjos ir B. R. A. santuokos nutraukimo faktą. Už patiektų duomenų teisingumą atsako šiuos duomenis pateikęs asmuo. Tuo tarpu, pareiškėja nuslėpė itin svarbią aplinkybę – santuokos su B. R. A. nutraukimą. Nustačius, kad našlės pensija pareiškėjai buvo mokama nepagrįstai, sprendimas išieškoti šią sumą laikytinas teisėtu.

Skundus VSDFV, kaip ir skundą teismui, pareiškėja grindė savo kaltės nebuvimu, sunkia materialine padėtimi ir senaties termino praleidimu. VSDFV nustatė, kad klausimo, ar pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie santuokos nutraukimą, nekilo, nes šią aplinkybę 2015-08-24 prašyme patvirtino pati pareiškėja. Taip pat, pasižadėjime pareiškėja nurodė, kad B. R. A. mirties dieną buvo jos sutuoktinis. VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visus asmenų teikiamus dokumentus ir duomenis (tam valstybėje reikėtų neproporcingai didelio tarnautojų skaičiaus, nes tikrinime turi dalyvauti ir kitų įstaigų – archyvų, savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių ir kt. – darbuotojai), juolab kad VSDFV Kauno skyrius, skirdamas pareiškėjai našlių pensiją ir pratęsdamas jos mokėjimą, neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu, pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu.

VSDFV, spręsdama pareiškėjos kaltės dėl permokos susidarymo klausimą, 2016-03-01 raštu papildomai pasisakė tik dėl naujai pareiškėjos 2015-11-24 skunde pateiktų argumentų, kuriais pareiškėja siekė įrodyti, kad permoka susidarė ne dėl jos kaltės.

VSDFV, patikrinusi VSDFV Kauno skyriuje esančią pareiškėjos našlių pensijos bylą, konstatavo, kad pateikti dokumentai buvo tinkamai įvertinti, kad nebuvo pagrindo abejoti šių dokumentų teisingumu ar išsamumu. Našlių pensijos skyrimo pareiškėjai metu nebuvo sudaryta duomenų teikimo sutartis tarp Gyventojų registro tvarkytojo ir VSDFV, tad nebuvo galimybės patikrinti Gyventojų registro duomenų apie pareiškėjos šeiminę padėtį. Tokie duomenys į Gyventojų registrą, įrašyti tik 2015-08-04, tad net esant sudarytai duomenų teikimo sutarčiai, VSDFV Kauno skyrius neturėjo galimybės iki minėtos datos sužinoti apie pareiškėjos ir B. R. A. santuokos nutraukimą. Taigi VSDFV tinkamai vadovavosi LVAT suformuota praktika ir teisingai įvertinusi visas ginčui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad našlių pensijos permokos už laikotarpį nuo 1998-08-03 iki 2015-07-31 susidarymą nulėmė ne įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas, o pareiškėjos nesąžiningi veiksmai.

VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje, nustatytas atvejis, kuomet netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentuojamas senaties terminas. Vadovaujantis šia teisės norma, VSDFV teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Todėl VSDFV atmetė pareiškėjos skundo argumentą, jog „VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata „neapsiribojant kokiu nors terminu“ negali paneigti ieškinio senaties termino taikymo galimybės“. VSDFV 2016-03-01 sprendime padarė išvadą, kad VSDFV Kauno skyrius 2015-10-19 raštu iš esmės pagrįstai atsisakė taikyti senaties terminą našlių pensijos permokai išieškoti ir permoką skaičiuoti tik už trejus metus, todėl nustatė, kad naikinti šį raštą nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgus į tai, kad šis raštas tik iš dalies atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus (jame nurodytos ne visos taikytinos teisės normos ir ne visi motyvai), šis raštas buvo papildytas motyvais dėl ieškinio senaties. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginti. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo pareikšti. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. VSDFV Kauno skyrius apie savo teisės pažeidimą sužinojo patikslinus duomenis Gyventojų registre 2015-07-24, o anksčiau šių aplinkybių sužinoti negalėjo.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su jos turtinės padėties vertinimu, atsakovė pažymėjo, kad VSDĮ suteikta teisė atsisakyti nustatytos permokos išieškojimo, dėl sunkios fizinio asmens finansinės padėties – nustačius, kad asmeniui reikalinga valstybės parama.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje yra išskiriamos dvi valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos dalys – privalomas (valstybinis) socialinis draudimas bei socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų. Šio įstatymo 5 straipsnyje paaiškinta, kad valstybinio socialinio draudimo lėšomis aprūpinami Lietuvos gyventojai, visiškai arba iš dalies netekę pajamų, susijusių su darbu, jeigu jie dirba arba turi įstatymų numatytą draudimo (darbo) stažą, o 7 straipsnyje nustatyta, kad socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų taikomi, kai vykdant demografinę, gynybinę, ekonominę ir kitokią politiką būtina garantuoti arba pagerinti kai kurių gyventojų grupių aprūpinimą. Pagal VSDPĮ senatvės pensija skiriama įvertinant asmens mokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įvertinus nurodytas įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjos gaunama senatvės pensija nėra ir negali būti laikoma valstybės parama, tad VSDFV valstybės paramos sąvoką nustatė teisingai. VSDFV nustatė, kad pareiškėjai socialinė pašalpa nėra mokama, o pareiškėjos gaunama senatvės pensijos suma (atskaičius našlių pensijos permokos sumą) viršija valstybės remiamų pajamų dydį.

Pažymėjo, kad VSDFV, siekdama užtikrinti taikomos poveikio priemonės proporcingumą, įpareigojo VSDFV Kauno skyrių sumažinti našlių pensijos permokos išskaitos iš pareiškėjai mokamos senatvės pensijos dydį nuo 20 iki 10 procentų per mėnesį. Pareiškėja 2016-04-25 skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl vykdomų išskaitų tolesnio sumažinimo

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015-10-19 rašto Nr.(1.15)S-66307, kuriuo buvo atsisakyta taikyti trijų metų senaties terminą našlių pensijos permokai išieškoti; 2015-10-22 VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. PE_SPS-40, kuriuo buvo nuspręsta iš pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo mokamos senatvės pensijos išskaityti po 20 proc. kiekvieną mėnesį iki bus padengta susidariusi permoka; 2016-03-01 VSDFV rašto Nr.(6.5)-I-1219, kuriuo buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo našlių pensijos permokos išieškojimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2015-07-31 sprendimu Nr. PE_SP3-7536 nusprendė nutraukti pareiškėjai 21 Eur našlių pensijos mokėjimą nuo 2015-08-01. 2015-08-07 VSDFV Kauno skyrius sprendimu Nr. PE_SP4-89 nustatė, kad dėl pareiškėjos kaltės susidarė 3 093,96 Eur našlių pensijos permoka. Pareiškėjos kaltė buvo konstatuota, kadangi ji teikdama prašymus dėl našlių pensijos skyrimo neinformavo, kad santuoka su B. R. A. buvo nutraukta nuo 1983-10-04. VSDFV Kauno skyrius 2015-10-19 raštu Nr.(1.15)S-66307 informavo pareiškėja, kad nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti trejų metų senatis termino, o 2015-10-22 raštu Nr. PE_SPS-40 nusprendė nuo 2015-11-01 iš pareiškėjai mokamos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 eurų kiekvieną mėnesį iki bus padengta susidariusi permoka.

VSDFV 2016-03-01 sprendimu Nr.(6.5)-I-1219 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti 2015-10-22 sprendimą. Minėtame sprendime VSDFV konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti trejų metų ieškinio senaties termino, kadangi apie santuokos nutraukimą buvo sužinota tik 2015-07-24 duomenų tikrinimo metu. Taip pat buvo atmesti pareiškėjos argumentai, dėl jos kaltės, konstatavus, kad ji nevykdė pareigos pateikti VSDFV Kauno skyriui visą reikalingą informaciją bei dokumentus. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su permokos išieškojimo ekonominiu ir socialiniu tikslingumu, VSDFV pasisakė, kad pareiškėjos ekonominė padėtis neleidžia daryti išvados, jog jai reikalinga valstybės parama.

Pareiškėja skunde teismui nesutinka su sprendimais, kuriuose buvo atsisakyta jos atžvilgiu taikyti trejų metų senaties terminą, nuspręsta neatsisakyti pensijos permokos išieškojimo dėl sunkios pareiškėjos ekonominės padėties ir konstatuota jos kaltė dėl permokos susidarymo.

Pažymėtina, jog VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, tarp jų ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (LVAT 2012-10-04 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Taip pat, sprendžiant klausimą dėl socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo, būtina atsižvelgti į tai, jog nurodytas klausimas turi itin reikšmingą poveikį asmeniui. Todėl privaloma užtikrinti tinkamą procedūrą – turi būti užtikrinama, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, taip pat pateiktas asmens, kurio teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas turi įtakos, nurodytų gynybos argumentų motyvuotas įvertinimas, o priimti sprendimai, turintys įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA1324-502/2015).

Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovų pateiktu jos kaltės vertinimu. Viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja, jog nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA1324-502/2015).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė VSDFV Kauno skyriui pasirašytą prašymą skirti našlės pensiją, kuriame ties klausimu, „ar miręs asmuo buvo jūsų sutuoktinis“ pareiškėja pažymėjo „taip“. Byloje tai pat pateiktas 1998-11-12 pareiškėjos pasirašytas pasižadėjimas, kuriame nurodyta: „su mirusiuoju santuoka nutraukta nebuvo ir žinau, kad naujai susituokus našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas“. Teismo vertinimu, pareiškėja būdama apdairi turėjo suprasti pasirašomo prašymo skirti našlės pensiją bei pasižadėjimo prasmę.

Pareiškėja taip pat teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atsisakyti našlių pensijos permokos išieškojimo, tačiau atsakovai šiuo pagrindu nesivadovavo. VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta VSDFV direktorius ir jo pavaduotojų teisė atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai nustatoma sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005-07-01 – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, VSDFV teritorinis skyrius turi pareigą minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga, nesukeltų asmeniui pernelyg didelės naštos (žr. pvz. LVAT 2016-06-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A708-822/2016). Šios aplinkybės privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertintos, vadovaujantis gero administravimo principu, kuriuo privalo vadovautis visi viešojo administravimo subjektai, suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir / ar duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti (žr. pvz. LVAT 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Nagrinėjamu atveju, VSDFV Kauno skyrius, konstatavęs pareiškėjos kaltę, turėjo pareigą įvertinti ir permokos išieškojimo tikslingumą, tačiau 2015-10-22 sprendime tokio vertinimo nepateikė. VSDFV 2016-03-01 sprendime, atsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei dokumentus, patvirtinančius jos sveikatos būklę bei gaunamos senatvės pensijos dydį. Tačiau konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto, kadangi nenustatė, jog pareiškėjai būtų reikalinga valstybės parama. Atsakovė minėtoje teisės normoje vartojamą sąvoką „valstybės parama“ siejo su pinigine socialine parama, skiriama nepasiturintiems gyventojams, vadovaujantis Paramos įstatymu ir spręsdama dėl pareiškėjos ekonominės padėties vadovavosi Paramos įstatyme numatytais kriterijais.

Teismas nesutinka su tokiu atsakovės vertinimu. VSDĮ 36 straipsnio 4 dalyje pateiktas detalus sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama vertinant asmens ekonominę bei socialinę padėtį (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005-07-01 – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą). Minėtoje teisės normoje nėra reikalaujama atitikti sąlygas paramai gauti, detaliai reglamentuojamas Paramos įstatymo antrame skirsnyje. Todėl VSDFV, spręsdama dėl pensijos permokos išieškojimo tikslingumo privalo detaliai įvertinti nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos pateiktus dokumentus, patvirtinančius jos sveikatos būklę, neapsiribojant Paramos įstatyme numatytais piniginės socialinės paramos suteikimo pagrindais bei kriterijais. Nustačius, kad atsakovai netinkamai vykdė savo pareigą, detaliai įvertinti pateiktus duomenis, VSDFV Kauno skyriaus 2015-10-22 sprendimas ir VSDFV 2016-03-01 sprendimas negali būti laikomi pagrįstais.

Pareiškėja taip pat nesutiko su VSDFV Kauno skyriaus 2015-10-19 raštu, kuriuo buvo atsisakyta taikyti senaties terminą našlių pensijos permokai. Minėtame rašte, VSDFV Kauno skyrius vadovavosi VSDĮ 36 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Aiškindamas šią teisės nuostatą, LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, teisingumo, teisinio saugumo bei aiškumo, teisėtų lūkesčių principus, galimybės asmeniui gintis ieškinio senatimi negali paneigti tai, jog įstatymų leidėjas numatė, jog tam tikrais atvejais permokos gali būti išieškomos įgaliotos institucijos sprendimu, nesikreipiant į teismą. Tai lemia, jog VSDFV priimant sprendimą dėl socialinio draudimo išmokos permokos išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų, asmuo turi turėti galimybę išsakyti savo argumentus, tame tarpe ir dėl ieškinio senaties taikymo, o institucija privalo šiuos argumentus motyvuotai įvertinti, taip užtikrinant asmens teisę į tinkamą procedūrą (žr. pvz. LVAT 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA1324-502/2015; 2016-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A708-822/2016).

Nagrinėjamu atveju, 2015-10-19 rašte VSDFV Kauno skyrius VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą vertino, kaip užkertančią kelią taikyti senaties terminą. VSDFV 2016-03-01 sprendime nurodė, kad apie pareiškėjos padarytą pažeidimą sužinojo 2015-07-24 duomenų tikslinimo metu. Vadovaudamasi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, atsakovė konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog vertinant galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus, ar konkrečiu atveju nebuvo pagrindo suabejoti dėl pateiktų duomenų / informacijos teisingumo ir išsamumo, kas duotų pagrindą išvadai, jog turėjo būti pasinaudota teisės aktais suteikta teise tikrinti duomenis, kurių pagrindu skiriamos socialinio draudimo išmokos (VSDĮ 36 straipsnio 1 dalis), pareikalauti papildomos informacijos ir pan. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (žr. pvz. LVAT 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA502-1324/2015, 2016-06-06 sprendimą administracinėje byloje A708-822/2016).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai našlių pensija buvo paskirta 1998 metais, o veiksmų susigrąžinti nepagrįstai išmokėtos našlių pensijos permoką buvo imtasi 2015 metais, įvertinus gyventojų registro duomenis, t. y. praėjus 17 metų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nurodytas laiko tarpas laikytinas itin ilgu. Todėl, vadovaujantis gero administravimo ir proporcingumo principais bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintu atsakomybės už priimtus sprendimus principu, teismas daro išvadą, kad VSDFV Kauno teritorinis skyrius, kaip socialinio draudimo išmokas administruojanti institucija, 17 metų mokėdama pareiškėjai našlių pensiją, turėjo patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti šios pensijos mokėjimą neteisėtu. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, sprendimas iš pareiškėjos gaunamos socialinio drausimo senatvės pensijos išskaičiuoti susidariusią našlių pensijos permoką, laikytinas visos naštos, perkėlimu pareiškėjai, kas pažeidžia socialinio teisingumo bei proporcingumo principą. Todėl vertinant pareiškėjos argumentus dėl senaties termino taikymo, turėjo būti atsižvelgiama ir į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su itin ilgu laiko tarpu, kuriuo buvo mokama nepagrįstai paskirta našlių pensija. Neatlikus šio vertinimo, negalima sutikti, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus atliko objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, būtiną individualiam administraciniam aktui tinkamai pagrįsti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (iki 2016-06-30 galiojusi redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, VSDFV Kauno skyriaus 2015-10-19 raštas, 2015-10-22 sprendimas ir VSDFV 2016-03-01 sprendimas yra naikintini, kaip priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos N. M. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2015-10-19 raštą Nr.(1.15)S-66307 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2015-10-22 sprendimą Nr. PE_SPS-40 „Dėl N. M. A. našlių pensijos permokos išieškojimo“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-03-01 sprendimą Nr.(6.5)-I-1219 “Dėl 2015-11-24 skundo ir 2016-01-25 papildomo skundo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.