Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-13 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 12-14 nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-04 nuosprendžiu paskirta ir 2010-05-27 Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta - laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant laiką, V. M. atliktą pagal 2010-03-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuteistasis V. M. pateikė apylinkės teismui prašymą peržiūrėti 2010-12-14 nuosprendžiu jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal 2015 m. kovo mėnesį naujai priimtas BK 42 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio pataisas ir ją sušvelninti. Teismas nuteistojo prašymą atsisakė priimti, konstatavęs, kad V. M. prašymai dėl lengvinančio nuteistojo padėtį įstatymo taikymo jau buvo išspręsti 2015-08-31 ir 2015-04-29 nutartimis ir pakartotinai nagrinėti tokius prašymus įstatymas nenumato galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas tenkintinas.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti nuteistojo V. M. prašymą.

Nuteistojo V. M. prašymą skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ir jis grąžintas nuteistajam, motyvuojant tuo, kad nuteistojo prašymai dėl 2010-12-14 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bei jo padėtį lengvinančio įstatymo taikymo jau buvo išspręsti ir įstatymas nenumato galimybės pakartotinai teikti prašymus dėl jau išspręstų klausimų.

Iš 215-10-06 nuteistojo prašymo apylinkės teismui matyti, kad jis prašo peržiūrėti 2010-12-14 nuosprendį dėl 2015 m. kovo ir gegužės mėnesiais naujai įsigaliojusių BK 42 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio pakeitimų, kurie, jo manymu, lengvina jo padėtį ir leistų teismui be laisvės atėmimo skirti kitą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, todėl nuosprendis turi būti peržiūrėtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytose 2015-08-31 ir 2015-04-29 teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl nuteistojo V. M. prašymų taikyti kitus baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimus (BK 75 str., 190 str.) kurie švelnina asmens padėtį ir turi grįžtamąją galią ( BK 3 str. 2 d.).

Pagal 2015-03-24 įsigaliojusį BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą (2015-09-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.), kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti asmeniui mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje <....>. Ta pačia įstatymo redakcija teismas pakeitė BK 56 straipsnį iš kurio naujosios redakcijos matyti, kad neliko pirmosios dalies, kurioje buvo nurodyta: “Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę“. Taigi, naujoji šio straipsnio redakcija jau nenumato specialios normos, kuri leistų teismui teisiamam recidyvistui paprasčiau (t.y. mažiau motyvuojant) iš kelių sankcijoje numatytų bausmės rūšių parinkti laisvės atėmimo bausmę, o recidyvistui bausmės rūšies parinkimo klausimas turės būti sprendžiamas bendra tvarka.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. 2010-12-14 nuosprendžio priėmimo metu buvo recidyvistas, todėl nepaisant to, kad teismas, skirdamas V. M. bausmę, motyvuose pasisakė dėl konkrečios bausmės rūšies parinkimo ir nurodė, dėl ko parenka su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, jo prašymo argumentai, kad priimant jo atžvilgiu nuosprendį, dar negaliojo tokios įstatymo normos, kurios leistų teismui spręsti dėl kitos bausmės rūšies jam parinkimo, todėl naujoji BK 56 straipsnio įstatymo redakcija laikytina švelninanti nuteistojo padėtį, yra pagrįsti, šiuo klausimu teismas dar nebuvo pasisakęs, ir todėl V. M. prašymas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.

Esant tokioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2015-10-13 nutartis naikintina, nuteistojo V. M. 2015-10-06 prašymas peržiūrėti 2010-12-14 nuosprendį dėl naujai įsigaliojusių BK 42 ir 62 straipsnių redakcijų, priimtinas ir grąžintinas apylinkės teismui nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-13 nutartį ir priimti nuteistojo V. M. 2015-10-06 prašymą peržiūrėti 2010-12-14 nuosprendį dėl naujai įsigaliojusių BK 42 ir 62 straipsnių redakcijų, ir grąžinti jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.