- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- I-338-342/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00132-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lemminkainen Lietuva“
- Atsakovas
- Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos, Lietuvos Respublikos Aplinkos
- Advokatai
- Zenonas Naus
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovams V.V. ir advokatui Zenonui Naus, atsakovo Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Lemminkainen Lietuva“ skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir RAAD) direktoriaus 2009-04-14 sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (11.11)-LV10-17 ir 2009-02-17 patikrinimo katą Nr. LT28-5, kuriais vadovaujantis Mokesčio už valstybės gamtos išteklius įstatymo 6 straispnio 2 dalimi UAB „Lemminkainen Lietuva“ paskaičiuota 45 532 Lt mokesčio už išgautą gamtos išteklių kiekį 10 kartų didesniu tarifu dėl to, kad „UAB „Lemminkainen Lietuva“ deklaruotas 2007 metais išgauto žvyro išteklių kiekis yra 16 789 m3 mažesnis nei apskaičiuota markšeideriniais matavimais ir deklaruotas Lietuvos geologijos tarnybai pateikiant išteklių gavybos ataskaitą.
Nurodo, kad priimti aktai neteisėti ir naikintini kaip nepagrįsti, nes aukščiau minėta išvada padaryta neatsižvelgus į pareiškėjo 2008-12-29 rašte Nr. 01-485 bei 32009-03-18 rašte nr. K-01-095 nurodytą aplinkybę, jog 2007 metais Gelžinių II karjere statybinio grunto bendrovė neišgavo ir iš karjero neišvežė. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo išgauta ir kelių statybos darbams panaudota 74 487 m³ žvyro, tačiau dėl išgautų išteklių savybių jie buvo klasifikuoti – 53 505 m3 žvyro, atitinkančio kelio konstrukcijai naudojamoms medžiagoms keliamus techninius reikalavimus, ir 20 982 m³ žvyro, neatitinkančių keliamų reikalavimų, kuri buvo klaidingai apskaityta kaip smėlinis gruntas ir deklaracijoje nurodytas klaidingas kodas. Mano, kad už tokią veiką atsakovas vadovaudamasi i Mokesčio už valstybės gamtos išteklius įstatymo 6 straispnio 2 dalies neturėjo teisinio pagrindo mokestį apskaičiuoti 10 kartų didesniu tarifu. Pažymi, kad mokesčio už valstybės gamtos išteklius taikymą reglamentuoja Mokesčio už valstybės gamtos išteklius įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), kurio 136 straipsnis numato tikrinančiam pareigūnui pareigą įteikti mokesčių mokėtojui rašytinį pranešimą pasiūlant ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas. Tokia galimybė bendrovei nebuvo suteikta. Patikslintos deklaracijos pateikimo galimybę numato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
Pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovai V.V. ir advokatas Zenonas Naus prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodo, kad ginčas byloje kilęs dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kurio administravimas pavestas Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotoms institucijoms., kurioms MAĮ nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo tvarkos, patikrinimo rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, kurio 6 straipnio 2 punkte numatyta, kad už be leidimo išgautą išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, nustatytą tarifą dauginant iš koeficiento 10. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog be leidimo iškasta 20 982 m³ grunto, todėl paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma 47 419 Lt. Pažymi, kad 2009 m. vasario 17 d. UAB „Lemminkainen Lietuva“ buvo surašytas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2007 metus apskaičiavimo ir mokėjimo pakartotinio patikrinimo aktas Nr. LT28-5. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad mokėtojas per 2007 metus žvyro išteklių išgavo 16789 m3 daugiau, negu deklaravo. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog mokestis mokamas už visa per mokestini laikotarpi išgauta ištekliu kieki.
Atsakovo atstovas Augustas Ručinskas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovo 2009 02 17 patikrinimo aktu Nr. LT28-5 nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotas 2007 metais išgauto žvyro išteklių kiekis yra 16789 m³ mažesnis nei apskaičiuotas markšeideriniais matavimais ir deklaruotas Lietuvos geologijos tarnybai pateikiant išteklių gavybos ataskaitą, todėl UAB „Lemminkainen Lietuva“ skaičiuotinas mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą 2007 metais išgautą 16789 m³ žvyro išteklių kiekį sumoje 45532 Lt (b.l.13-14). Atsakovas 2009 04 01 sprendimu Nr. (11.11)-LV10-17 dėl patikrinimo akto patvirtinimo patvirtino 2009 02 17 patikrinimo aktą Nr. LT28-5 ir nusprendė, kad aktu nustatytą sumą 45532 Lt pareiškėjas privalo sumokėti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos valstybei (b.l.11-12). Pareiškėjas išteklių 2007 m. kasybos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad išgauta žvyro 70000 m³, Lietuvos geologijos tarnybai pateikė 2008 02 15 (b.l. 24), mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje nurodytas išgautų išteklių kiekis bei rūšis – 53505 m³ žvyro (tarifas 0,24) ir 20982 m³ smėlingo grunto (tarifas 0,20), Mokesčių inspekcijai 2008 01 22 (b.l. 25, 27). Markšeideriniais matavimais 2007 metais Gelžinių II žvyro karjere buvo išgauta 70294 m³ žvyro (b.l.28). Pareiškėjui 2003 02 18 ir 2007 06 14 išduoti leidimai bei naudojimo sutarys dėl žvyro išteklių naudojimo Gelžinių II telkinyje, Klaipėdos rajone (b.l. 29-32,34-36). Pareiškėjas 2008 12 29 raštu Nr. 01-485 pripažino, kad dėl neapdairumo klasifikuojant išeksploatuotas medžiagas, mokesčiai už dalį 20982 m³ per 2007 metus išgautų žvyro išteklių buvo sumokėti mažesniu tarifu (b.l. 18). Pareiškėjas teismui posėdyje pateikė patikslintą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą 2007 metais deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2007 metais iškasta 53505 m³ žvyro (tarifas 0,24) ir 20982 m³ žvyro (tarifas 0,24) bei papildomai sumokėtas sumokestins už atitinkamos rūšies išteklių-žvyrą (b.l. 60-61).
Ginčas tarp šalių kilęs dėl atsakovo priimtų aktų : 2009 04 14 sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (11.11) –LV10-17 ir 2009 02 17 patikrinimo akto Nr. LT28-5.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas 2004 04 13 Nr. IX-2112, Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas 1991 03 21 Nr. 1-1163.
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyti administruojami mokesčiai:1) pridėtinės vertės mokestis; 2) akcizas; 3) gyventojų pajamų mokestis;
4) įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis; 5) žemės mokestis; 6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 7) naftos ir dujų išteklių mokestis; 8) mokestis už aplinkos teršimą; 9) konsulinis mokestis; 10) žyminis mokestis; 11) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;12) paveldimo turto mokestis; 13) privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 14) įmokos į Garantinį fondą; 15) valstybės rinkliava; 16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis; 17) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą; 18) pelno mokestis; 19) valstybinio socialinio draudimo įmokos; 20) baltojo cukraus virškvočio mokestis; 21) kvotinio cukraus gamybos mokestis; 22) papildomas cukraus gamybos mokestis; 23) muitai; 24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Naftos ir dujų išteklių mokesčio bei Miškų įstatymus. Ar šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Pagal šio įstatymo nuostatas atsakovui pavestas administravimas dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, tačiau pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio Įstatymo nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas už 2007 metus be projekto ir leidimo išgavo 20982 m³ grunto. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 10 10 įsakymu DI-451 patvirtintame grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo 32 punkte numatyta, kad grunto išteklių naudotojas įgyja teisę nustatyta tvarka naudoti grunto išteklius tik turėdamas Lietuvos geologijos tarnybos patvirtintą projektą ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pareiškėjo per 2007 metus deklaruotas išgauto žvyro išteklių kiekis yra 16789 m³ mažesnis nei apskaičiuotas markšeideriniais matavimais bei deklaruotas Lietuvos geologijos tarnybai pateikiant išteklių gavybos ataskaitą.
Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Šio įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1, 2 ar 4 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį, o 4 dalyje, kad mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti metines mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje įregistruotas mokesčio mokėtojas, ir atitinkamai Aplinkos ministerijos ar įgaliotai institucijai, išdavusiai leidimą, bei sumokėti mokestį iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos. Pareiškėjas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų, todėl jam buvo paskaičiuotas mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį didesniu tarifo koeficientu sumoje 45532 Lt. Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnyje nurodytas mokesčio tarifų nustatymas ir jų indeksavimas, o 2 dalyje, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiami teisės aktai – atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 04 14 sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (11.11) –LV10-17 ir 2009 02 17 patikrinimo aktas Nr. LT28-5 - yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Lemminkainen Lietuva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.