Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-23 · Byla Nr. ATP-363-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
ATP-363-319/2017
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01053-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Byla Nr. ATP-363-319/2017
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01053-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos 79.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovo (Institucija) ir G. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2016 m. liepos 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. surašytas už tai, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 17 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilės vidutinis girtumo laipsnis, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi Q 7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nesilaikė visų atsargumo priemonių ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusią automobilių koloną pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu ,,Pagrindinis kelias“, prieš tai neįsitikinęs, kad priekyje ta pačia eismo juosta vienas iš jų vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, dėl ko sankryžoje susidūrė su į kairę pusę sukančiu automobiliu ,,VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L.. Eismo įvykio metu buvo sugadinti abu automobiliai, kelio ženklai Nr. 708 ir 709, elektros stulpo atrama ir nukentėjusiajam G. L. nežymiai sutrikdyta sveikata. Savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 136.2, 140.1 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, bylos teisena G. S. atžvilgiu nutraukta, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į bylos teisminio nagrinėjimo metu gautą ekspertinę išvadą, šį nutarimą teismas nutarė perduoti institucijai, turinčiai teisę surašyti protokolą dėl padaryto pažeidimo, teisniam vertinimui.

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarė G. S.. Be to, teismas, atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu gautą ekspertinę išvadą, konstatavo, kad joje pateiktos išvados duomenys šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei po jo nutraukimo ir pradėjus administracinę teiseną nebuvo teisiškai vertinti, todėl nutarimą nutarė perduoti institucijai, turinčiai teisę surašyti protokolą dėl padaryto pažeidimo. Dėl šios priežasties nutarė iki 2017 m. rugpjūčio 5 d pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir pripažinti G. S. kaltu padarius šį pažeidimą bei skirti sankcijoje ribose numatytą baudą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus.

4.1. Skunde nurodoma, kad eksperto išvados Nr. MV 217-01 užsakovas buvo G. S. arba jo įgaliotasis atstovas, todėl akivaizdu, kad ji buvo modeliuojama užsakovo naudai. Teigia, kad ekspertas analizuodamas eismo įvykio kilimo aplinkybes ir priežastis visiškai nevertino situacijos, jei automobilio ,,Audi Q7” vairuotojas, kad ir pažeisdamas kelių eismo taisykles ir atlikdamas draudžiamą lenkimą apvažiuodamas sustojusias transporto priemones, tačiau būtų neviršijęs leistino 50 km/h greičio. Mano, kad šis klausimas nebuvo analizuojamas, siekiant galimai nenaudingų ekspertizės užsakovui aplinkybėms nenustatyti. Apeliantas teigia, kad apžvelgiant tiek į eksperto išvadą Nr. MV 217-01 tiek į Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą, yra aiškiai pasisakyta, kad viena iš priežasčių ir pagrindinė eismo įvykiui kilti buvo lenkimas sankryžoje. Tokiu būdu automobilio ,,Audi Q7“ vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.2 ir 140.1punktų reikalavimus. ,,VW Transporter“ vairuotojo veiksmai sukant į kairę, galimai ištisinės linijos kirtimas, tikėtina neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Vertinant tai avarijos kaltininko (transporto priemonės) klausimas nekvestionuojamas.

4.2. Skunde Institucijos atstovas teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas identifikuodamas subjektą, t. y. pagrindinių eismo įvykiui kilti priežasčių kaltininką, automobilio ,,Audi Q7“ vairavusį asmenį, rėmėsi G. S. parodymais bei suinteresuotų asmenų parodymais, nes visi liudytojai tvirtinę, kad vairavo V. R., yra susiję su G. S. asmeniniais ar darbiniais ryšiais ir todėl jų parodymai vertinti kritiškai kaip siekis padėti jam išvengti atsakomybės. Apelianto teigimu, teismas neįsigilino į šių asmenų šališkumą, taip pat neatsižvelgė į G. L. nuoseklius parodymus, bei liudytojų A. D., R. B. ir E. A. parodymus, kurie yra vieninteliai asmenys, duodantys objektyvius tiesiogiai su eismo įvykio kaltininko nustatymu susijusius parodymus ir yra nesuinteresuoti bylos baigtimi.

5. Apeliaciniame skunde G. L. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir G. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

5.1. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai patikimais laikė liudytojų parodymus, kurie tvirtino kad matė, jog automobilį Audi vairavo ne G. S.. Teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia teismo padarytas išvadas, jog automobilyje Audi buvo kitas žmogus, o G. S. sėdėjo keleivio pusėje. Pats apeliantas ir G. S., t. y. asmenys, dalyvavę eismo įvykyje, buvo sužaloti ir nuvežti į gydymo įstaigą, o V. R. nebuvo sužalotas, kas paneigia versiją, kad automobilį Audi vairavo jis. Ekspertas atlikęs eismo įvykio tyrimą nurodo, kad Audi automobilio salone po eismo įvykio verčiantis automobiliui Audi, asmenys automobilyje vartėsi, patyrė sužalojimus. Teismo medicinos ekspertas savo išvadoje nurodo, kad krūtinės sužalojimas V. R. yra padarytas automobilio saugos diržo, tačiau pats V. R. nurodo, kad šio diržo prisisegęs nebuvo, tai rodo, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Liudytojų L. V., V. P., E. M., V. G., E. R., R. L. teisme duoti parodymai neva grindžiantys V. R. kaltę turi būti vertinami kritiškai ir atmesti, nes jie yra giminaičiai arba draugai, kuriuos pats G. S. pristatė į policiją, apelianto vertinimu, kad šie duotų paaiškinimus pagal paruoštą gynybinę versiją. Šių asmenų parodymuose yra prieštaravimų, todėl jie neturėjo būti laikomi patikimais.

5.2. G. L. teigimu, G. S. kaltę pagrindžia ir teisme išnagrinėti rašytiniai duomenys. Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras nutarimu perdavė medžiagą policijai dėl G. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Iš pateiktos teismui Tele -3 vaizdo medžiagos matyti, kad automobilio Audi priekinis stiklas vairuotojo pusėje yra suskilinėjąs, sudužęs, tačiau neiškritęs. Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje, konstatavo, kad G. S. yra padaryta galvos muštinė žaizda ir nubrozdijimai, kurie parodo, kad eismo įvykio metu būtent G. S. vairuodamas automobilį, galva sudaužė priekinį stiklą vairuotojo pusėje. Eismo įvykio ekspertas savo išvadoje MV 2017-01 daro tiktai galimą tikėtiną išvadą remdamasis V. R. ir G. S. parodymais, kad betarpiškai prieš buvusį eismo įvykį automobilį vairavo V. R., o G. S. važiavo priekinėje keleivio sėdynėje, tačiau ši eksperto išvada atmestina G. S. kaltę grindžiančių įrodymų visuma. Apelianto teigimu, ekspertas nevertino visos bylos duomenų, jis pasirėmė suinteresuotų bylos baigtimis dviejų proceso dalyvių pateiktais paaiškinimais. Eismo įvykio eksperto išvada nėra pakankamai pagrįsta, joje nėra tiksliai nustatytas automobilių greitis, dėl jo tik daroma prielaida, kuri nebūtinai turi atitikti realiai buvusius greičius. Apeliantas teigia, kad jis, sukdamas į kairę, buvo įsitikinęs, kad jo niekas nelenkia ir nelenks, nes tai draudžia kelių ženklinimas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinius skundus G. S. prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas įrodymus vertino teisingai ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą Institucija nurodo su juo sutinkanti ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Institucijos ir G. L. apeliaciniai skundai netenkinami.

8. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik automobilio ,,Audi Q7“ vairavusio asmens techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai, tačiau taip pat ir automobilio VW vairuotojo nepriimtini veiksmai, dėl ko reikėtų šį priimtą nutarimą perduoti institucijai, turinčiai teisę surašyti protokolą dėl padaryto pažeidimo, teisniam vertinimui; taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų pripažinti G. S. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3, šiuos argumentus apeliantai grindžia panašiais argumentais, iš esmės tuo, kad teismas netinkamu vertinimo bylos duomenis, todėl dėl abiejų skundų apeliacinės instancijos teismas pasisako kartu.

9. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių G. S. kaltę. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas netinkamai ir neišsamiai vertino bylos duomenis. Pirmos instancijos teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nebuvimo pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

10.1. Bylos duomenimis nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad G. S. eismo įvykyje dalyvavo, tačiau ginčas kyla dėl to, ar jis vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio netinkami veiksmai sukėlė padarinius, t. y. kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Pats G. S. ir dalis asmenų, tiek buvusių įvykio vietoje, tiek ne, ir apklausti liudytojais byloje, nurodė, kad automobilį vairavo ne G. S.. Nukentėjusysis G. L. ir kita dalis liudytojų teigė, kad automobilį ,,Audi Q7“ vairavo būtent G. S.. Kaip jau minėta, situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, kaip yra ir šiuo atveju, teismas privalo juos įvertinti kitų bylos įrodymų visete ir nustatyti, kuriuos iš jų patvirtina faktinė bylos medžiaga ir kurie gali būti laikomi patikimais ir teisingais. G. S. nuo bylos tyrimo pradžios nepripažino vairavęs automobilį ir teigė, kad į eismo įvykį patekęs automobilis yra jo darbo ir paprastai jį vairuoja jis, tačiau įvykio dieną jis buvo išgėręs alkoholio, ką patvirtino ir bylos duomenys, todėl paprašė jį namo parvežti pažįstamo V. R., tačiau įvykus avarijai, šis iš įvykio vietos pasišalino, todėl G. S. sužalotas liko automobilyje. Kad ne jis vairavo, patvirtino ir pats V. R., nurodęs, jog jam vairuojant G. S. automobilį ir kelyje susidūrus su kitu automobiliu ir apsivertus, pamatė, kad G. S. sužalotas, kruvinas ir nejuda, labai išsigando, jog jis gali būti negyvas, todėl būdamas šoko būsenoje pabėgo iš įvykio vietos.

10.2. Skunduose apeliantai teigia, kad G. S., kai patraukto atsakomybėn asmens ir jo pažįstamo ir šeimos narių parodymais negalima tikėti, nes jais siekiama padėti asmeniui išvengti atsakomybės. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad parodymus duoda patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo ar su juo susiję asmenys, negali besąlygiškai konstatuoti, kad šių asmens parodymai jau savaime yra neteisingi. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens artimųjų giminaičių ar pažįstamų parodymai gali būti vertintini, kaip bandymas padėti išvengti administracinės atsakomybės, tik tuo atveju, kai jų parodymus neginčijamai ir neabejotinai paneigia kitos bylos aplinkybės, kadangi nei vieno asmens parodymai neturi viršenybės prieš kito. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas savo išvadas grindė ne tik paties G. S. ir jo pažįstamų liudytojais apklaustų asmenų parodymais, bet ir kitais duomenimis, patvirtinančiais jų nurodytą versiją ar neprieštaraujančiais jai. E. R. ir V. P. paliudijo, kad prieš eismo įvykį už ,,Audi Q7“ vairo sėdo V. R., kuris G. S. išvežė į namus. Liudytojas V. G. patvirtino, kad prieš pat įvykį V. R. atvažiavo ,,Audi Q7“automobiliu į jo gyvenamosios vietos kiemą, išlipo, matė, kad Virginijus buvo už vairo, pasakė, kad veža namo G. S., ir neužilgo vėl sėdo už vairo iš išvažiavo. Liudytoja L. V. paliudijo, kad paskutinėje sankryžoje prieš pat eismo įvykį prasilenkė su automobiliu ,,Audi Q7“, kurį žinojo kaip naudojamą G. S., prasilenkiant pasisveikino, tačiau pastebėjo, kad vairavo kitas asmuo, o G. S. sėdėjo keleivio vietoje. Liudytojas A. V. parodė, kad iškarto po eismo įvykio, dar nespėjus pilnai išsisklaidyti dulkėms, jis pastebėjo asmenį lipantį iš apvirtusio automobilio Audi bei nueinantį link tvoros, tyrimo metu jis atpažinęs V. R., kaip matytą bei pasišalinusį asmenį. Liudytojas E. A. parodė, kad po įvykio jam priėjus prie apvirtusio Audi automobilio, iš jo pro galinį langą išlipo kruvinas, šoko būsenoje asmuo, kuris kažką murmėjo, paminėjo Virgio vardą ir sakė, ką tų padarei. Liudytoja E. R. parodė, kad įvykio dieną vyras grįžęs į namus keistai elgėsi, persirengė ir išvyko, o vakare skundėsi skausmu bei paaiškino, kad sukėlė avariją. Liudytoja R. L. parodė, kad Marijampolės AVPK fojė V. R. policijos pareigūnei E. S. aiškino, kad ne G. S. įvykio metu vairavo, tačiau jam buvo liepta išeiti, nesikišti. E. S. parodė, kad Marijampolės AVPK fojė buvo V. R., kuris kišosi į pokalbį, bei ji jo neišklausė ir paprašė pasišalinti. Skunduose tik formaliai nurodoma, kad liudytojai, nurodę, jog automobilį Audi vairavo V. R., yra G. S. pažįstami ir todėl jie sąmoningai duoda jam palankius parodymus. Tačiau įvertinus šių liudytojų santykį su G. S., matyti, kad jie nėra labai artimi jo šeimos nariai ar kaip nors nuo jo priklausomi, kad siektų padėti jam išvengti atsakomybės. Priešingai, liudytojai E. R. (V. R. sutuoktinė), V. P. (dirbo pas V. R.), V. G. (V. R. svainis) yra žymiai artimiau susiję su V. R., o ne G. S., todėl sunkiai paaiškinama, jog jie, žinodami, kad įvyko avarija, dėl kurios yra Audi automobilį vairavusio vairuotojo kaltė ir kurios metu buvo sužalotas žmogus, už ką numatyta atsakomybė, žinodami, kad V. R. nevairavo šio automobilio, sąmoningai meluotų, tik tam, kad padėtų G. S.. Pagaliau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstai paaiškintų, kodėl ir pats V. R. siektų prisiimti kaltę sau dėl nepadaryto pažeidimo. Aplinkybė, kad liudytoja L. V. pažinojo G. S. – iš firmos, kurioje jis dirbo, pirko automobilį, nerodo tokių artimų ir priklausomų santykių, dėl ko jai būtų pagrindas duoti neteisingus parodymus. Teismui nebuvo pagrindo netikėti ir liudytojo A. V. parodymais, nes jokių jo sąsajų su G. S. nenustatyta. G. S. versiją dėl įvykio patvirtino ir visiškai nešališko liudytojo E. A. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip objektyvius ir patvirtinančius tiek G. S., V. R., tiek ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymus.

10.3. Teismas ištyrė ir vertino ir kitos pusės liudytojų parodymus, kurie tvirtino kad automobilį Audi vairavo G. S., tačiau jų visuma, priešingai nei prieš tai aptartieji, nedavė pagrindo laikyti, kad jie neginčijamai paneigia aptartą versiją. Nukentėjusysis G. L. kategoriškai tvirtino, kad jis nuolatos stebėjo Audi automobilį ir tvirtina, kad jame buvo tik G. S., kuris jį ir vairavo. Tačiau jo parodymus paneigia nešališko liudytojo E. A. parodymai, kad autobiusiuko vairuotojas po avarijos sėdėjo ir su kažkuo kalbėjo telefonu, paskui nuėjo link Audi, iš kurios kaip tik lipo G. S.. Vertinant objektyvias įvykio aplinkybes, kad susidūrė du automobiliai, kuriuose buvę asmenys, tame tarpe ir G. L., buvo sužaloti, kad neginčijamai įrodyta, kad po susidūrimo sukilo didelis debesis dulkių, kuris ribojo aplinkui esančio vaizdo matomumą, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusiojo teiginys, jog jis be G. S. prie Audi automobilio ir automobilyje daugiau nieko nematė, patvirtina, jog jame iš tiesų nebuvo daugiau žmonių. Apeliantas G. L. mano, kad teismas nepagrįstai nepatikimais laikė liudytojos R. B. parodymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie parodymai pagrįstai buvo įvertinti kitų bylos duomenų kontekste ir nelaikytini neginčijamu G. S. kaltės įrodymu. Šios liudytojos tvirtinimą, kad ji pro savo automobilio langą aiškiai matė, jog Audi automobilį vairuoja G. S., paneigė antstolio veiksmais nustatytų faktinių aplinkybių protokolo duomenys, kurie paneigė galimybę liudytojai matyti ją lenkiančios ,,Audi Q7“ vairuotoją, todėl jais teismas pagrįstai suabejojo. Skundai grindžiami ir liudytojos A. D. parodymais, tačiau jos parodymai neprieštarauja nuosekliai išdėstytai G. S. versijai. Byloje nėra nustatyta neginčijamų duomenų, kad A. D. su vyru patys pirmi priėjo prie ,,Audi Q7“, todėl tai, kad jie prie šio automobilio be G. S. daugiau nieko nematė, atsižvelgiant ir į nešališko liudytojo A. V. nepaneigtus parodymus, neduoda pagrindo teigti, kad ten iš tiesų daugiau nieko ir nebuvo.

10.4. Nepagrįsti G. L. skundo teiginiai, kad G. S. parodymus paneigia ir rašytinė bylos medžiaga, nes apeliantas šiuos įrodymus vertina tendencingai ir subjektyviai. Apeliantas teigia, kad jeigu V. R. būtų buvęs automobilyje ir jį vairavęs, pagal automobilio padėtį po įvykio, jis turėjo būti prispaustas užgriuvusio ant jo G. S., dėl ko nebūtų galėjęs išlipti ir turėjo būti sužalotas. Tačiau tai tik apelianto samprotavimai ir situacijos modeliavimas, kurią paneigia teismo posėdžio metu apklausto ekspertizės išvadą pateikusio eksperto paaiškinimas, kad asmenims būnant neprisisegusiais saugos diržais bei automobiliui verčiantis, kiekvienas jų galėjo atsidurti bet kurioje salono vietoje. Skundo teiginys, kad ,,Audi Q7“ priekinio stiklo dūžis kairėje pusėje ir G. S. galvos trauma rodo, kad būtent būdamas vairuotojo vietoje galva jis ir atsitrenkė į stiklą, vėlgi niekuo nepagrįsta versija, kurią apeliantas pateikia kaip neginčijamą faktą. G. L. vertinimu, versiją, kad ,,Audi Q7“ vairavo V. R., paneigia ir medicinos specialisto išvados, jog šis nebuvo sužalotas. Su tokiu teiginiu taip pat negalima sutikti. Kaip matyti iš specialisto išvados, V. R. konstatuota krūtinės sumušimas ir kraujosruva kairio žasto srityje, kuri galėjo būti padaryta kad ir eismo įvykio metu vairuojant automobilį. Atliekant užduotį dėl G. S. padarytų sužalojimų, specialistas pateikė išvadą, kad G. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje salono vietoje. Taigi, šie neginčijami rašytiniai bylos įrodymas nepaneigia V. R. vairavus automobilį ,,Audi Q7“ ir padarius avariją. Kaip neginčijamą G. S. kaltės įrodymą G. L. prašo laikyti ir prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. S. atžvilgiu ir kad medžiaga policijai persiųsta dėl administracinės teisenos pradėjimo būtent G. S.. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, perdavus ikiteisminio tyrimo medžiagą Institucijai dėl administracinės teisenos pradėjimo, buvo atliekama visa eilė tyrimo veiksmų, renkami nauji įrodymai, kurie nebuvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir įvertinti, skundžiamu nutarimu buvo išanalizuota eilė naujai surinktų duomenų ir jų viseto pagrindu padaryta išvada, todėl negali būti pagrindo išvadai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą G. S. atžvilgiu, šiuo atveju yra patikimas ir neabejotinas jo kaltės įrodymas.

10.5. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi, nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykį sukėlusį automobilį ,,Audi Q7“ vairavo G. S., o priešingai, jų esant pakankamai išvadai, kad ją vairavo pats tai pripažinęs V. R., padaryti, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. S. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

10.6. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvada dėl kitą automobilį vairavusio asmens, t. y. G. L. veiksmų teisinio vertinimo, teigiant, kad jie nebuvo susiję su atsiradusiomis pasekmėmis. Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad tiek eksperto išvadoje, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutarime konstatuota, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo lenkimas sankryžoje, dėl ko avarijos kaltininko klausimas nekvestionuojamas, kadangi tai prieštarauja faktinėms aplinkybės, nes nei eksperto išvadoje, nei teismo nutarime nėra nurodyta kieno iš transporto priemonių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. G. L. skunde teigiama, kad ekspertas nevertino visos bylos duomenų, išvada nėra pakankamai pagrįsta, joje nėra tiksliai nustatytas automobilių greitis, dėl jo tik daroma prielaida. Tokie skundų argumentai visiškai nepagrįsti, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismo nutarime yra tik nurodyta, kad viena iš sąlygų, kuri nurodyta ir eksperto išvadoje, buvo ,,Audi Q7“vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai - važiavo priešpriešine eismo juosta, kur tai draudžia kelio ženklinimas, kas buvo tik viena iš sąlygų eismo įvykiui techniniu požiūriu kilti. Eksperto išvadoje yra pažymėta ir kitos eismo įvykio kilimą sąlygojusios priežastys: automobilio ,,VW Transporter“ vairuotojo G. L. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobilio ,,Audi Q7“ vairuotojui ir susidūrė su juo; automobilio ,,VW Transporter“ vairuotojo nepriimtini veiksmai – sukant į kairę kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tikėtina neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, tačiau tikėtina turėjo įtakos buvusio eismo įvykio pasekmėms. Kaip matyti iš eksperto išvados turinio, tyrimui buvo pateikta ir panaudota visa byloje esanti medžiaga, kurios pagrindu buvo atliekami skaičiavimai ir lyginimai, naudojant specialias skaičiavimo sistemas ir formules, įvertinta galima skaičiavimo paklaida. Transporto priemonių greičiai buvo nustatyti nešališku ir objektyviu tyrimu, todėl abejoti specialisto išvados duomenimis teismui nebuvo pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl aptarto autoįvykio turi būti padarytas automobilių ,,Audi Q7“ ir ,,VW Transporter“ vairuotojų veiksmų teisinis vertinimas.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos ir G. L. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir G. L. apeliacinius skundus atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas