Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame

D. S. gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti individualios veiklos ir turto:

Jis, registruotas (duomenys neskelbtini), vykdydamas individualią – mėsos perdirbimo ir mėsos gaminių prekybos veiklą (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 478900, 101000, veiklos pažyma Nr. 058053) pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, <...> gali tvarkyti pats gyventojas.“, 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą <...> atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, būdamas atsakingu už ūkinę, finansinę veiklą, tyčia, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-30 pats tvarkęs D. S. individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines, finansines operacijas D. S. individualios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. finansininkei I. B. tokiu būdu veikdamas per ją, nesuvokusią D. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Ūkio subjektas apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”: 1) neįtraukė į apskaitą : laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2016-02-28 iš viso 23 atvejais pardavimo sąskaitų faktūrų duomenų už 2492,13 Eur, iš jų 75,40 Eur PVM; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 iš viso 58 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų iš viso už 17595,98 Eur ir ir pinigų priėmimo kvitų bei kasos aparato čekių iš viso 26 atvejais už 9876,03 Eur; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 iš viso 21 atveju neįtraukė į apskaitą 4365,55 kg gatavos produkcijos pardavimo pajamų sumine išraiška; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 apskaitos dokumentu nepagrindė 3174 Lt pajamų. 2) nuo 2015-09-22 (įregistruotas PVM mokėtoju) ir turėdamas samdomų darbuotojų buhalterinei apskaitai tvarkyti netaikė dvejybinio įrašo būdą.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1K-040 41 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“ ir 34.6 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį. Inventorizacija įforminama laisvos formos dokumentu... Inventorizacijos dokumento ir (arba) pažymos duomenys įrašomi į žurnalą“ - laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 apskaitos registruose „Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas“ ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos neužregistravo iš viso 8 atvejais 893,33 Eur pajamų ir 53 atvejais 12759,06 Eur išlaidų bei neatliko inventorizacijos ir duomenų neįrašė į apskaitos registrą „Pajamų – išlaidų žurnalas“. Tokiu būdu D. S. apgaulingai tvarkė vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 negalima iš dalies nustatyti D. S. individualią veiklą ir jo turto.

Be to, D. S. pateikė neteisingus duomenis apie individualios veiklos turtą valstybės įgaliotai institucijai :

Jis, registruotas (duomenys neskelbtini), vykdydamas individualią – mėsos perdirbimo ir mėsos gaminių prekybos veiklą (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 478900, 101000, veiklos pažyma Nr. 058053) pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „...Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, <...> gali tvarkyti pats gyventojas.“, būdamas atsakingu už ūkinę, finansinę veiklą, ataskaitų pateikimą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių 172,35 Eur sumokėjimo, tyčia, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-30 pats tvarkęs D. S. individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines, finansines operacijas D. S. individualios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. finansininkei I. B. tokiu būdu veikdamas per ją, nesuvokusią D. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimu, kurie numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, pateikė elektroniniu būdu, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2014 m. ir 2015 m. Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) ir jų priedus „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, iš jų:

1) 2014 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V): eilutėje V6 „Pajamų suma“ deklaravo mažiau 863,07 Lt, eilutėje V7 „Leidžiamų atskaitymų suma“ deklaravo daugiau 9000 Lt, eilutėje V8 „Mokestinio laikotarpio nuostolio suma“ deklaravo daugiau 9975,05 Lt ; 2) 2015 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V): eilutėje V6 „Pajamų suma“ deklaravo mažiau 3028 Eur , eilutėje 3 V7 „Leidžiamų atskaitymų suma“ deklaravo daugiau 9468 Eur , eilutėje V8 „Mokestinio laikotarpio nuostolio suma“ deklaravo daugiau 5602 Eur. Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. X-1007 6 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. Įsakymo Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 59 punkto nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Deklaracijos GPM308V priede turi būti deklaruojamos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir / ar užsienio valstybėse pinigais ir / ar natūra gautos (kaupimo apskaitos principą taikančio gyventojo – uždirbtos) apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos“ ir 73 punkto nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „V7 laukelyje kaip leidžiamų atskaitymų suma yra įrašyta su individualios veiklos pajamų, nurodytų V6 laukelyje, gavimu (uždirbimu) susijusių išlaidų suma“, laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-03-31 apskaitos registruose „Pajamų – išlaidų žurnalas“ neužregistravo 75 Eur pajamų ir 21 Eur PVM, todėl deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis eilutėse: 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“, 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“.

Be to, 2015 m. lapkričio mėn. ir 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais 3 atvejais deklaravo grąžintino iš biudžeto PVM 1201 Eur daugiau ir valstybės biudžetui padarė 1201 Eur nuostolį, iš jų: - laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2015-12-31 –598 Eur, - laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 – 603 Eur , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“.

Tokiu būdu, D. S., vykdantis individualią veiklą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-02-28 1 atveju nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 172,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 3 atvejais deklaravo grąžintino iš biudžeto PVM 1201 Eur daugiau ir tuo valstybės biudžetui padarė iš viso 1373,35 Eur nuostolį.

Be to, D. S. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti individualios veiklos ir turto:

D. S. registruotas (duomenys neskelbtini) vykdydamas individualią – mėsos perdirbimo ir mėsos gaminių prekybos veiklą (Ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 478900, 101000, veiklos pažyma Nr. 058053) pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „...Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, <...> gali tvarkyti pats gyventojas.“, būdamas atsakingu už ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis“ , 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ , 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio „Nevalstybinių institucijų ir fizinių asmenų dokumentai“ 1 punkto nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų numatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 7 punkto nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų“ tyčia, nenustatė tvarkos, numatančios priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tokiu būdu: 1) laikotarpiu nuo 2015-02-12 iki 2016-02-19 23 atvejais neišsaugojo pardavimo sąskaitų faktūrų 2492,13 Eur sumai, 39 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų iš viso už iš viso už 17595,98 Eur; 26 atvejais pinigų priėmimo kvitų ir kasos aparato čekių iš viso už 9876,03 Eur. 2) apskaitos registruose „Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas“ neužregistravo: laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 iš viso: 8 atvejais 860,90 Eur pajamų ir 53 atvejais 13089,14 Eur išlaidų, iš jų: laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31: 2 atvejais 863,07 Lt (249,96 Eur) pajamų ir 4 atvejais 510,81 Lt (147,94 Eur) išlaidų; laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 6 atvejais 610,94 Eur pajamų ir 43 atvejais 10735,41 Eur išlaidų ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31: 6 atvejais 2205,79 Eur išlaidų; laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2016-02-28 23 atvejais pardavimo sąskaitų faktūrų už 2492,13 Eur duomenų; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 79 atvejais 17595,98 Eur pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų; 73 atvejais 47457,86 Eur pinigų priėmimo kvitų ir kasos aparato čekių duomenų bei nesilaikė dokumentų saugojimo terminų-10 metų.

Tokiu būdu D. S. aplaidžiai tvarkė vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 negalima iš dalies nustatyti D. S. individualią veiklą ir jo turto.

2016-07-13 pranešus apie įtarimą D. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str.1d., 223 str.1d., 220 str.1d., įtariamasis parodymų nedavė, motyvuodamas, kad reikia išsamiai susipažinti su pareikštu įtarimu. /4 tomas, b.l.88-91,93/

2016-07-13 papildomai apklaustas įtariamuoju D. S. parodė, kad individualią veiklą vykdo nuo 2012-03-14.Mėsos gaminių gamybą ir jos prekybą pradėjo vykdyti nuo 2014 m. rugsėjo mėn. 2014-09-01 su UAB (duomenys neskelbtini)sudarė patalpų nuomos sutartį. Pagal šią sutartį jis nuomojo gamybines patalpas (duomenys neskelbtini). Šioms patalpoms buvo išduotas mėsos gamybos Europos standarto numeris. Esant šiam numeriui, tik tada galima užsiimti mėsos gamyba. Iš pradžių mėsos gamybą vykdė D. S. vardu, po to, VET tarnybos nurodymu, deklaravo , kad mėsą gamina UAB (duomenys neskelbtini)", o užsakovas yra D. S.. Veiklą vykdė iki 2016 m. kovo mėn., iki kol buvo atliktas patikrinimas. Žaliavas rūkytiems mėsos gaminiams įsigydavo iš UAB "(duomenys neskelbtini) ir kt. įmonių. Visa mėsa buvo perkama pagal sąskaitas faktūras, bei apmokama grynais pinigais, pagal pinigų priėmimo kvitus. Visas sąskaitas faktūras stengėsi saugoti ir pateikti buhalterei, kad būtų įtrauktos į apskaitą. Įsigyta mėsa : jos kiekis, pavadinimas, įsigijimo data buvo registruojama "Žaliavų priėmimo žurnale". Pagamintais mėsos gaminiais prekiaudavo pats iš autoparduotuvės, parduodavo turgaus prekeiviams, kurie dirbdavo su veiklos liudijimais. Parduodant mėsos gaminius iš autoparduotuvės visas pajamas apskaitydavo per kasos aparatą grynais pinigais. Banko kortelėmis klientai atsiskaityti negalėjo. Turgaus prekeiviams mėsos gaminius pateikdavo pagal sąskaitas faktūras ir jie atsiskaitydavo grynais pinigais, pagal pinigų priėmimo kvitus. Bankiniais pavedimais atsiskaitydavo labai retai su tiekėjais Bankiniais pavedimais mokėjo mokesčius VMI ir Sodrai. Veiklos vykdymo metu buvo įdarbinti 5 darbuotojai. Ceche dirbo du žmones, dvi pardavėjos, K. S. buvo vadybininke. Už 0,5 etato buvo mokama pusė minimalaus atlyginimo. Pilnam etatui darbuotojų priimti buvo netikslinga, nes mėsos buvo gaminama palyginti mažais kiekiais ir gaminama tik tada, kai išprekiaujama. Mėsos gaminiai sandėliuojami nebuvo. Visus apskaitos dokumentus pats pateikdavo buhalterei I. B., kuri dirbo pagal darbo sutartį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Buhalterė tvarkė visą D. S. veiklos apskaitą: pildė registrus, teikdavo ataskaitas, deklaracijas. Su grynais pinigais buhalterė nedirbo, taip pat neatliko jokių bankinių pavedimų. Bankinius pavedimus darė pats D. S.. Kokius ir kiek mokesčių sumokėti, pasakydavo buhalterė. Tyčia dokumentų nenaikino, neslėpė. Galėjo dalis dokumentų susinaikinti, sušlapti, kai liūties metu buvo užpiltos gamybinės patalpos. Neneigia, kad gal ir nesužiūrėjo, neišsaugojo kokių tai sąskaitų, aplaidžiai pažiūrėjo į dokumentų saugojimą. Netikrino ir nekontroliavo buhalterės I. B. darbo, jos tvarkomos buhalterinės apskaitos, nes apskaitos tvarkyme nieko nesupranta. I. B. yra jų šeimos draugė, todėl pilnai ja pasitikėjo. Iš pradžių apskaitą bandė tvarkyti pats. Rinko pirminius dokumentus, registravo žurnale ir pastoviai konsultavosi su I. B.. Tačiau nesugebėdamas tvarkyti apskaitos priėmė dirbti I. B.. Apgaulingai tvarkyti apskaitą jokios tyčios neturėjo. Todėl, kad neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų, jie nebuvo įtraukti į apskaitą, to pasekoje buvo pateiktos neteisingos deklaracijos VMI. Pripažino, kad netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, nekontroliavo buhalterės darbo, nors yra atsakingas už įmonės veiklą. Nori susimokėti visus padarytus nuostolius biudžetui. Kadangi turi 1733,41 eur PVM permoką, kreipėsi į VMI su prašymu, kad iš permokos išskaičiuotų 172 eur GPM , kuris buvo nedeklaruotas ir nesumokėtas. Kadangi kaip suprato, pažeidė deklaracijų pateikimo tvarką ir nepateikė deklaracijų susijusių su nuomuojamu turtu, kuris naudojamas veiklai vykdyti, o išlaidas nuomai, kurui pagrindė išlaidų dokumentais. Deklaravo grąžintino iš biudžeto 1201 eur PVM. Šios sumos nepanaudojo savo reikmėms. Gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas /4 tomas, b.l. 101-103/.

Apklausta liudytoja K. S. parodė, kad 2012 m. jos vyras D. S. įsiregistravo, kaip vykdantis veiklą-įsigytų mėsos gaminių, produktų perpardavimas. Mėsos gaminius įsigydavo iš UAB " (duomenys neskelbtini)" ir kitų įmonių. Pagaminta mėsa prekiaudavo patys mugėse. 2014 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į VMI, užsiregistravo mėsos gamybos veiklą. Įdarbino žmones. Vykdyti veiklai buvo reikalingos patalpos. Patalpas surado (duomenys neskelbtini). Šias patalpas nuomavo, kadangi joms buvo suteiktas mėsos gamybos Europos standartų numeris. Pastatas priklauso UAB "(duomenys neskelbtini). D. S. įmonė pati pagal sąskaitas įsigydavo žaliavas mėsos gaminių gamybai. Įsigijus žaliavas buvo pildomas "Maistinių ir nemaistinių gaminių" registracijos žurnalas. Žurnale rašoma, kokia mėsa įsigyjama. Žurnalą pildė pati K. S.. Mėnesio gale pagal šį žurnalą skaičiuodavo įsigytus mėsos žaliavos kiekius ir duomenis pateikdavo UAB" (duomenys neskelbtini)" direktorei L. S.. L. S. privalėjo Šilutės VET pateikti ataskaitas, kiek per mėnesį yra įsigyta žaliavos. Toks susitarimas buvo pagal patalpų nuomos sutartį. Taip pat produkciją parduodavo turgaus prekeiviams, kurie įsigydavo ją pagal D. S. išrašytas sąskaitas- faktūras. Pajamos buvo gaunamos tik už parduotą produkciją ir apskaitomos kasos aparatu. Taip pat prekyba vyko iš autoparduotuvės. Irgi buvo išrašomos sąskaitos - faktūros ir grynų pinigų priėmimo kvitai. Vežant prekes, privaloma išsirašyti krovinio važtaraštį, kurį ir išrašydavo pati Važtaraštyje nurodytos prekės parduodamos autoparduotuvėje ir pajamos apskaitomos kasos aparatu. Ne visada visos nuvežtos prekės buvo parduodamos, todėl likusias prekes parveždavo į gamybos patalpas ir prekiaudavo kitą kartą. Parduotos produkcijos kiekinės apskaitos registro nevedė. Tai nebuvo daroma todėl, kadangi mėsos gaminiai nebuvo gaminami dideliais kiekiais ir realiai žinodavo, kiek pagaminta, kiek parduota. Pagamintą produkciją įkainuodavo patys pagal gaminio savikainą ir pridedant minimalų antkainį. Gaminių kainos nėra fiksuotos. Inventorizacijos nebuvo daromos, nes buhalterė buvo paaiškinusi, kad vykdant veiklą inventorizacija nereikalinga. Nuo 2015-09-22 D. S. įmonė tapo PVM mokėtoju. /2 tomas, b.l. 175-178/

Apklausta liudytoja I. B. parodė, kad nuo 2015-10-01 dirba pagal darbo sutartį, tvarko D. S. veiklos buhalterinę apskaitą: suveda pirminius apskaitos dokumentus į registrus, ruošia ir pateikia privalomas deklaracijas ir ataskaitas VMI bei Sodrai. Su grynais pinigais nedirba, taip pat neatlieka jokių bankinių pavedimų. Visus mokėjimus daro pats D. S.. Ji pateikia jam skaičius, kiek ir kam, kokių mokesčių privalo sumokėti. Visus pirminės apskaitos dokumentus-sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, banko išrašus ir kitus dokumentus jai pateikia pats D. S. kartą per mėnesį iki 10 dienos. Dokumentus atneša į jos darbo vietą. Apskaitą tvarko pagal D. S. pateiktus dokumentus. Dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų nieko negali paaiškinti. Jeigu nebuvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, tai jie nebuvo įtraukti į apskaitą. To pasekoje gavosi tai, kad buvo apgaulingai tvarkoma apskaita ir pateikti neteisingi duomenys VMI. Privalomas deklaracijas ji ruošia pagal tuos registrus, kuriuos yra paruošusi pagal pirminius dokumentus. Kadangi D. S. pažįsta labai senai, gali pasakyti, kad jis galimai per išsiblaškymą, neatidumą galėjo neišsaugoti apskaitos dokumentų- sąskaitų ar mokėjimo dokumentų. Tyčios nepateikti jai, kaip buhalterei pirminių dokumentų tikrai nebuvo pas jį. Juolab, kad didžioji dalis neišsaugotų dokumentų tai- išlaidas patvirtinantys dokumentai, pirkimo sąskaitos faktūros. Nurodė, kad inventorizacijos buvo atliekamos, kai prekybos vietoje keisdavosi pardavėjos. Buvo surašomi laisvos formos aktai. Inventorizacijos metu pardavėjos tikrindavo likučius. Taip buvo kontroliuojama, ar nėra pardavėjos padariusios trūkumų. Galimai ji mato savo kaltę tame, kad nepasakė D. S., jog aktus privalu saugoti ir pateikti įtraukimui į apskaitą./4 tomas, b.l.44-45/

Specialisto išvadoje Nr. 5-3/46 konstatuota, kad D. S., vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 tvarkė veiklos buhalterinę apskaitą iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“- D. S., vykdantis individualią veiklą, neįtraukė į apskaitą: laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2016-02-28 iš viso 23 atvejais pardavimo sąskaitų faktūrų duomenų už 2492,13 Eur, iš jų 75,40 Eur PVM; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 iš viso 58 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų iš viso už 17595,98 Eur ir pinigų priėmimo kvitų bei kasos aparato čekių iš viso 26 atvejais už 9876,03 Eur; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-12-31 iš viso 21 atveju neįtraukė į apskaitą 4365,55 kg gatavos produkcijos pardavimo pajamų sumine išraiška; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 apskaitos dokumentu nepagrindė 3174 Lt pajamų. - 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Ūkio subjektas apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“ - nuo 2015-09-22 (įregistruotas PVM mokėtoju) ir turėdamas samdomų darbuotojų buhalterinei apskaitai tvarkyti netaikė dvejybinio įrašo būdą. - 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri numato priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Patvirtinus finansines atskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis“ - nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo: laikotarpiu nuo 2015-02-12 iki 2016-02-19 23 atvejais pardavimo sąskaitų faktūrų už 2492,13 Eur; 39 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų iš viso už iš viso už 17595,98 Eur; 26 atvejais pinigų priėmimo kvitų bei kasos aparato čekių iš viso už 9876,03 Eur; 2) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio „Nevalstybinių institucijų ir fizinių asmenų dokumentai“ 1 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų numatytų dokumentų saugojimo terminų“ - nesilaikė dokumentų saugojimo terminų;

3) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo Nr. 1K-040 (nauja redakcija 2014-03-28 Nr. 1K-096) 7 punkto nuostatas - nesilaikė dokumentų saugojimo terminų – 10 metų.

4) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1K-040 (nauja redakcija 2014-03-28 Nr. 1K-096) 34.6 punkto nuostatos nurodo, kad „Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį. Inventorizacija įforminama laisvos formos dokumentu. Inventorizacijos dokumento ir (arba) pažymos duomenys įrašomi į žurnalą“ – neatliko inventorizacijos ir duomenų neįrašė į apskaitos registrą „Pajamų – išlaidų žurnalas“. D. S., vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ - apskaitos registruose „Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas“ neužregistravo: laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 iš viso: 8 atvejais 860,90 Eur pajamų ir 53 atvejais 13089,14 Eur išlaidų, iš jų: laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31: 2 atvejais 863,07 Lt (249,96 Eur) pajamų ir 4 atvejais 510,81 Lt (147,94 Eur) išlaidų; laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 6 atvejais 610,94 Eur pajamų ir 43 atvejais 10735,41 Eur išlaidų ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31: 6 atvejais 2205,79 Eur išlaidų; laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2016-02-28 23 atvejais pardavimo sąskaitų faktūrų už 2492,13 Eur duomenų; laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 79 atvejais 17595,98 Eur pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų; 73 atvejais 47457,86 Eur pinigų priėmimo kvitų ir kasos aparato čekių duomenų; 2) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1k-040 (nauja redakcija 2014-03-28 Nr. 1K- 096) 41 punkto nuostatas - laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 apskaitos registruose „Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas“ ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos neužregistravo iš viso 8 atvejais 893,33 Eur pajamų ir 53 atvejais 12759,06 Eur išlaidų. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus D. S., vykdančio individualią veiklą, dokumentus, organizuojamą ir tvarkomą apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-03-31 negalima iš dalies nustatyti D. S., vykdančio individualią veiklą, veiklos ir jo turto. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus D. S., vykdančio individualią veiklą, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00009-16 esančius dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu D. S. pateiktose deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie turtą. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00009-16 esančias D. S., vykdančio individualią veiklą, 2014 m. ir 2015 m. Metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) ir jų priedus „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V), pateiktas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nustatyta, kad prieduose „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V) D. S., vykdantis individualią veiklą, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, iš jų: 1) 2014 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V): eilutėje V6 „Pajamų suma“ deklaravo mažiau 863,07 Lt, eilutėje V7 „Leidžiamų atskaitymų suma“ deklaravo daugiau 9000 Lt, eilutėje V8 „Mokestinio laikotarpio nuostolio suma“ deklaravo daugiau 9975,05 Lt , 2) 2015 m. Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma GPM308V): - eilutėje V6 „Pajamų suma“ deklaravo mažiau 3028 Eur, eilutėje V7 „Leidžiamų atskaitymų suma“ deklaravo daugiau 9468 Eur, eilutėje V8 „Mokestinio laikotarpio nuostolio suma“ deklaravo daugiau 5602 Eur. D. S., vykdantis individualią veiklą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 172,35 Eur (3447x5%) gyventojų pajamų mokesčio ir tuo valstybės biudžetui padarė 172,35 Eur nuostolį bei pažeidė: - Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“. - Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“.

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. Įsakymo Nr. VA-96 (nauja redakcija nuo 2014-12-19 Nr. VA-200) „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 59 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Deklaracijos GPM308V priede turi būti deklaruojamos nuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį Lietuvoje ir / ar užsienio valstybėse pinigais ir / ar natūra gautos (kaupimo apskaitos principą taikančio gyventojo – uždirbtos) apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos“ ir 73 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „V7 laukelyje kaip leidžiamų atskaitymų suma yra įrašyta su individualios veiklos pajamų, nurodytų V6 laukelyje, gavimu (uždirbimu) susijusių išlaidų suma“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus D. S., vykdančio individualią veiklą, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00009-16 esančius dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-03-31 D. S., vykdantis individualią veiklą (buhalterinę apskaitą tvarkė laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 - vyr. finansininkė I. B.) apskaitos registruose „Pajamų – išlaidų žurnalas“ neužregistravo 75 Eur pajamų ir 21 Eur PVM, todėl D. S., vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-03-31 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis eilutėse: 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“, 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ D. S., vykdantis individualią veiklą, 2015 m. lapkričio mėn. Ir 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais 3 atvejais deklaravo grąžintino iš biudžeto PVM 1201 Eur (598+257+346) daugiau ir valstybės biudžetui padarė 1201 Eur nuostolį, iš jų: laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2015-12-31 –598 Eur ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 – 603 Eur (257+346) bei pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar

paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip“. Tokiu būdu, D. S., vykdantis individualią veiklą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016- 02-28 1 atveju nedeklaravo, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 172,35 Eur (3447x5%) gyventojų pajamų mokesčio ir 3 atvejais deklaravo grąžintino iš biudžeto PVM 1201 Eur (598+257+346) daugiau, tuo valstybės biudžetui padarė iš viso 1373,35 Eur nuostolį, iš jų: - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 770,35 Eur, iš jų: 172,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 598 Eur PVM, - laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 – 603 Eur PVM./3 tomas, b.l. 4-26/

Motyvuojamoji dalis

D. S. kaltė visiškai įrodyta.

Jo veika, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d.

Jo veika, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Jo veika, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį –D. S. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - nusikalto pirmą kartą.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtinos mažesnės, nei prokurorės pareiškime nurodyto dydžio baudos, kurios bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis, jas iš dalies sudedant.

Be to, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į D. S. prašymą, skiriamos baudos dydį, šeimynines aplinkybes, nustatytinas šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

D. S. buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT patalpose /1 tomas, b.l.20/, grąžintini D. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - 36 MGL dydžio baudą (36*37,66 Eur) 1355,76 Eur;

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį - 36 MGL dydžio baudą (36*37,66 Eur) 1355,76 Eur.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį - 36 MGL dydžio baudą (36*37,66 Eur) 1355,76 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, bausmes iš dalies sudėti, subendrintą bausmę skirti 45 MGL dydžio baudą (45*37,66 Eur) 1694,70 Eur.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę skirti 30 MGL dydžio baudą (30*37.66 Eur) – 1129,80 Eur.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, mokant kiekvieną mėnesį po 188,30 Eur ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinantys banko kvitai.

D. S. buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT patalpose /1 tomas, b.l.20/, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžinti D. S..

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, D. S. turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.