Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Transtekas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 3-9) paaiškino, kad 2002 m. spalio 18 d. konsultacinė sutartis ir jos pasekoje atsiradę sandoriai yra teisėti ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso (toliau CK) 1.78 str.) Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 str. 2, 6 d., 6.154 str. 1, 2 d.). Pagal CK 6.154 str. 1 d. sutartimi laikomas toks susitarimas, kai vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę, t. y. įgyja teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų sulygtus veiksmus arba susilaikytų nuo jų atlikimo. Taigi, sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas - sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sandorį sudarančių asmenų laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl sutarties šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu T. D. nurodė, kad jis pasirašė konsultacinę sutartį, pats paslaugų neteikė, jo įsitikinimu, paslaugos pagal 2002 m. spalio 18 d. konsultacinę sutartį buvo teikiamos. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paslaugos nebuvo teikiamos, baudžiamojoje byloje nėra.

Teigia, kad įmonės kompleksinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. pradėtas 2007 m. gegužės 10 d. pagal pavedimą tikrinti Nr. AU2-7, o baigtas 2007 m. birželio 11 d., surašius patikrinimo aktą. Pareiškėjui pateikus pastabas dėl aukščiau paminėto patikrinimo akto, 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (04)-K3-278 pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą, kuris, jo manymu, atliktas nepagrįstai. Jo metu nebuvo tikrinamas mokesčių mokėtojas, o atlikinėjami veiksmai, susiję su informacijos iš kitų institucijų gavimu.

Akcentuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi baudžiamasis procesas UAB „Transtekas“ direktorės K. V. atžvilgiu nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tai reiškia, kad remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 68 str. 3 d. apskaičiuoti mokesčių negalima, kadangi yra praleistas mokesčio apskaičiavimo senaties terminas.

Atsižvelgiant į MAĮ 68 str. 1 d. nuostatas, einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, t. y. pavedimo išrašymo dienos, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę tikrinti 2007 metų pasibaigusių atitinkamų mokesčių mokestinių laikotarpių ir penkerių praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų atgal nuo 2007 m. sausio 1 d., t. y. 2006, 2005, 2004, 2003, 2002 metų atskirų mokesčių mokestinių laikotarpių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Inspekcija, atlikdama mokestinį patikrinimą bei paskaičiuodama pelno mokestį už 2002 m. nepažeidė MAĮ 68 str. 1 d. numatyto 5 metų senaties termino. Mokestinio patikrinimo metu pelno mokestis nebuvo paskaičiuotas už ilgesnį nei MAĮ 68 str. 1 d. numatytą 5 terminą, todėl MAĮ 67 str. 3 d. įtvirtinta norma nagrinėjamuoju atveju nėra taikytina.

Tvirtina, kad 2002 m. spalio 18 d. tarp VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ ir pareiškėjo buvo sudaryta konsultacinė sutartis, kurioje VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ įsipareigojo: darbuotojams pravesti seminarus - konsultacijas tema „Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai ir jų komentarai. Mokesčių administravimas Lietuvoje“; užsakovo darbuotojams raštu arba žodžiu teikti verslo valdymo konsultacijas; pagal atskirą raštišką ar žodinį užsakymą atlikti 2002 metų sudarytų pirkimo/ pardavimo sutarčių juridinę analizę ir patikrinti jų atitikimą LR teisės aktams bei, esant neatitikimams, teikti pasiūlymus koreguoti sutartis. Mokėtojo pateiktose 2002 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo - priėmimo akto bei priedo prie konsultacinės sutarties Nr. 1 kopijose išvardintas paslaugų sąrašas ir pažymima, kad agentūra pilnai atliko įsipareigojimus, t. y. minėta agentūra atliko šiuos darbus: 88 valandų trukmės „verslo valdymo konsultacijas pagal užsakovo poreikį, 1 valandos kaina nurodyta 350 Lt, bendra suma 30 800 Lt; 8 sutarčių (su bendrovėmis UAB „Broksita“, UAB „Nakada“, UAB „Sodo namas“, UAB „Murameda“, UAB „Guodra“, UAB „Serfas“, UAB „Baltic Lotos“, UAB „Tua Res“) juridinę analizę, 1 sutarties juridinės analizės kaina 1 500 Lt, bendra suma 12 000 Lt; pravedė 4 seminarus mokesčių įstatymų klausimais už 27 900 Lt. Sutartis, darbų perdavimo - priėmimo aktas ir priedas Nr. 1 prie konsultacinės sutarties pasirašyta pareiškėjo direktorės K. V. ir VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ direktoriaus T. D. VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ išrašyta 2002 m. gruodžio 20 d. sąskaita-faktūra LGA Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įformintas minėtų paslaugų pardavimas 70 700 Lt sumai, pasirašyta taip pat minėtos viešosios įstaigos direktoriaus T. D. Pareiškėjas 49 000 Lt apmokėjo grynais pinigais pagal VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ įformintus 7 kasos pajamų orderius laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 25 d. iki 2002 m. gruodžio 12 d. ir 231700 Lt apmokėjo 2002 m. gruodžio 24 d. mokėjimo pavedimu į VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke.

2007 m. sausio 17 d. mokėtojui buvo pateiktas klausimynas dėl bendrovės 2002 m. vykdytos veiklos, siekiant išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo surasta įmonė VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“, kokias paslaugas ji atliko, kokią kvalifikaciją turėjo jos darbuotojai, ar turi veiklai vykdyti reikalingą materialinę techninę bazę, ar mokėtojas apsilankė šios įmonės buveinėje, prieš sudarydamas sandorį, ar paprašė, kad minėtą bendrovę atstovavęs asmuo pateiktų įmonės Juridinio asmens registracijos pažymėjimą, PVM registravimo pažymėjimą bei kitus su šia įmone susijusius dokumentus, atsakingų asmenų, galinčių atstovauti įmonę, parašų pavyzdžius, asmens dokumentus, ar padarė šių dokumentų kopijas. Pareiškėjo direktorė K. V., atsakydama į mokestinio tyrimo metu pateiktus klausimus, teigia, kad VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ patalpose nėra buvusi, nesidomėjo darbuotojų kvalifikacija ir materialine - technine baze šiai veiklai vykdyti, o prieš pasirašant sutartį su minėta viešąja įstaiga, tik faksu buvo apsikeista įmonių juridinių asmenų registracijos pažymėjimais. Minėtame paaiškinime K. V. taip pat teigia, kad šios agentūros darbuotojai pravedė seminarus mokestinių įstatymų klausimais, konsultavo verslo valdymo klausimais, paruošė juridiškai pagrįstas pirkimo-pardavimo sutartis su jų klientais ir kad apie darbuotojų kvalifikaciją pasiteirauta nebuvo. Be to, minėtame paaiškinime, atsakant į 8 klausimą, t. y. „kokiomis aplinkybėmis buvo surasta ši įmonė ir kokias paslaugas ji atliko? Kokią kvalifikaciją turėjo jos darbuotojai?“, nurodyta, jog VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ atstovai kreipėsi į bendrovę su pasiūlymu. Tačiau ar pirmas kontaktas buvo pokalbis telefonu ar pasiūlymas buvo atsiųstas faksu, ar elektroniniu paštu, bendrovės vadovė teigianti neprisimena, kadangi tai buvo prieš 4 metus. Taigi, bendrovės vadovė tik formaliai paaiškino apie atliktas paslaugas, t. y., kas ir nurodyta paslaugų sąmatoje bei darbų perdavimo - priėmimo akte. Mokėtojas nepateikė argumentuotos informacijos, įrodančios, kad buvo pravesti seminarai, suteiktos konsultacijos verslo valdymo klausimais ir atlikta juridinė sutarčių analizė.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pateikta konsultacinė sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta 2002 m. spalio 18 d., t. y. VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ įregistravimo dieną, kai agentūra negalėjo būti išplėtojusi veiklos. Tuo tarpu Kauno AVMI duomenimis, minėtoje agentūroje 2002 m. spalio 18 d. nedirbo nei vienas darbuotojas, o nuo 2002 m. spalio 31 d. iki 2003 m. liepos 1 d. įformintas tik vienas darbuotojas - T. D., kuris 2003 m. rugpjūčio 19 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad įsteigti VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ ir tapti šios įmonės direktoriumi pasiūlė M. D. Taip pat nurodė, kad M. D. jam pateikė pasirašyti ir jis pasirašė 2002 m. spalio 18 d. konsultacinę sutartį tarp UAB „Transtekas“ ir VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“, 2002 m. gruodžio 20 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą; teigė, kad UAB „Transtekas“ vadovo nėra matęs ir jokių paslaugų pagal konsultacinę sutartį UAB „Transtekas“ neteikė. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad kasos pajamų orderis serija LAD Nr.(duomenys neskelbtini) 7 000 Lt sumokėjusiai pareiškėjo direktorei, išrašytas 2002 m. spalio 25 d., nors VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ visus SAD blankus įsigijo tik 2002 m. lapkričio 4 d., t. y. 10 dienų vėliau. K. V. įtariamojo apklausos protokoluose nurodžiusi, jog daugiausiai bendravusi su VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ vadybininku, prisistačiusiu vardu R., kuris taip pat pateikdavo ir dokumentus, jau pasirašytus šios viešosios įstaigos direktoriaus T. D., tačiau IMIS Sodra duomenimis asmuo vardu R. VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ nedirbo.

Kauno AVMI atliko VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ laikotarpio nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. patikrinimą ir 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr.(07)-K3-633 patvirtino 2006 m. kovo 10 d. VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ patikrinimo aktą Nr. 07-05-26-10. Minėtas sprendimas neapskųstas. Patikrinimo akte konstatuota, kad Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1423-347/2005 (2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis) nustatė, jog 2002 m. spalio 18 d. T. D. įsteigė viešąją įstaigą „Verslo rizikos valdymo agentūra“ neteisėtai veiklai vykdyti ir laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2003 m. rugpjūčio 19 d. išrašė sąskaitas faktūras realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms, tame tarpe UAB „Transtekas“ išrašė sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įformintas paslaugų pardavimas (tariamai VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ pravedė seminarus - konsultacijas tema „Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai ir jų komentarai. Mokesčių administravimas Lietuvoje“, teikė konsultacijas mokesčių teisės klausimais, atliko 2002 m. pirkimo - pardavimo sutarčių juridinę analizę ir patikrino jų atitikimą LR teisės aktams) už 70 700 Lt, nors paslaugos realiai nebuvo atliktos. Be to, minėtoje medžiagoje nurodyta, kad ūkio subjektams atsiskaičius už fiktyvias paslaugas pervedant pinigus į VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banko Kauno filiale, ar sumokant grynais pinigais, gauti pinigai per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis buvo grąžinami ūkio subjektams, pasiliekant T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų dalį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Tai, kad VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ vardu įformintoje 2002 m. gruodžio 20 d. sąskaitoje faktūroje LGA Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, neginčijamai įrodyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1423-347/2005.

Pažymi, kad LVAT savo nutartyse (plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. A11-648-2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A7-60-2004, 2005 m. spalio 17 d. nutartis byloje Nr. A4 -1281-2005 ir kt.) ne sykį yra pabrėžęs, kad mokesčių santykiai - tai viešosios teisės reguliavimo dalykas ir veikla, susijusi su mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrole bei jų išieškojimu, reglamentuojama tiesioginiais teisės šaltiniais - MAĮ ir konkrečius mokesčius nustatančiais įstatymais, todėl mokesčio administratorius pirmiausia turi vadovautis viešosios, o ne privatinės teisės normomis, pripažįstant, kad CK, sprendžiant mokestinius ginčus, tam tikrais atvejais gali būti taikomas kaip papildomas teisės šaltinis. Mokesčių administravimo požiūriu pagal privatinės teisės normas sudaryti sandoriai turi būti vertinami kaip ūkinės operacijos. Ūkinės operacijos, ūkiniai įvykiai ar finansinė veikla lemia mokesčio bazės nustatymą. Turto įsigijimas - ūkinė operacija, todėl jei norima paneigti pirkimo ir pardavimo sandorio turinį, mokesčio administratoriui nėra būtina pripažinti šį sandorį negaliojančiu įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinis ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjo teisės į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, įtraukti 70 700 Lt pagal VšĮ „Verlso rizikos valdymo agentūra“ vardu 2002 m. gruodžio 20 d. išrašytą sąskaitą faktūrą LGA Nr. (duomenys neskelbtini) (mokestinė byla, t. I, b. l. 102).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. kompleksinį pakartotinį patikrinimą ir surašė 2009 m. sausio 20 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-4 (mokestinė byla, t. I, b. l. 22-31). Patikrinimo akte pareiškėjui papildomai apskaičiuota 10 605 Lt pelno mokesčio, 6 610 Lt šio mokesčio delspinigių. Kauno AVMI 2009 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (04)-K3-71 patvirtino pareiškėjui patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas mokestines sumas - 10 605 Lt pelno mokesčio, 6 610 Lt šio mokesčio delspinigių bei skyrė 3 182 Lt pelno mokesčio baudą (mokestinė byla, t. I, b. l. 15-20). Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 69-112 (mokestinė byla, t. I, b. l. 8-12) patvirtino Kauno AVMI 2009 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (04)-K3-71. Komisija 2009 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. S-214(7-172/2009) (mokestinė byla, t. II, b. l. 176-182) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 69-112.

Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorių ir Komisijos priimti sprendimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti naikinami. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog tokia UAB „Transtekas“ pozicija yra nepagrįsta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju – pareiškėjos veiksmų (veiklos) tikslus, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 1 d. numatė, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus (4 d.). Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2004 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A1-355/2004) įgyjama teisė į patirtų išlaidų priskyrimą sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną tik tuo atveju, jeigu ūkinės operacijos realiai tikrai įvyko, o jų turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str. 1 d.). Vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės mažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu nurodytos sąnaudos faktiškai nėra patirtos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2002 m. spalio 18 d. tarp VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ ir pareiškėjo buvo sudaryta konsultacinė sutartis (mokestinė byla, t. I, b. l. 97-99), kurioje VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ įsipareigojo: darbuotojams pravesti seminarus - konsultacijas tema „Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai ir jų komentarai. Mokesčių administravimas Lietuvoje“; užsakovo darbuotojams raštu arba žodžiu teikti verslo valdymo konsultacijas; pagal atskirą raštišką ar žodinį užsakymą atlikti 2002 metų sudarytų pirkimo/ pardavimo sutarčių juridinę analizę ir patikrinti jų atitikimą LR teisės aktams bei, esant neatitikimams, teikti pasiūlymus koreguoti sutartis. 2002 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo - priėmimo aktas (mokestinė byla, t. I, b. l. 100-101). Jame buvo pateiktas suteiktų paslaugų sąrašas bei nurodytos kainos. Minėtų paslaugų pardavimą VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ įformino 2002 m. gruodžio 20 d. išrašyta sąskaita faktūra LGA Nr. (duomenys neskelbtini) 70 700 Lt (mokestinė byla, t. I, b. l. 102). Pareiškėjas 49 000 Lt apmokėjo gryniais pinigais ir 21 700 Lt apmokėjo mokėjimo pavedimu į agentūros atsiskaitomąją sąskaitą AB Ūkio banke.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad kasos pajamų orderis LAD Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Lt UAB „Transtekas“ direktorei buvo išrašytas 2002 m. spalio 25 d., nors VšĮ „ Verslo rizikos valdymo agentūra“ visus SAD blankus įsigijo 10-ia dienų vėliau (2002 m. lapkričio 4 d.). Pareiškėjas, atsiskaitydamas su VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ grynaisiais ir mokėdamas sumomis iki 10 000 Lt, išvengdavo pranešimo vietos mokesčių administratoriui apie per vieną dieną ūkio subjektui sumokėtas grynaisiais pinigais sumas, viršijančias 10 000 Lt, vykdymo. Konsultacinės sutarties sudarymo dieną VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ nedirbo nei vienas darbuotojas, o 2002 m. spalio 31 d. -2003 m. liepos mėn. dirbo tik vienintelis T. D. Paaiškinimuose šis asmuo nurodė, kad pasirašydavo neužpildytas sąskaitas faktūras, kasos orderius bei tuščius blankus ir juos atiduodavo M. D. T. D. teigė, kad UAB „Transtekas“ vadovo nėra matęs ir jokių paslaugų pagal konsultacinę sutartį pareiškėjui neteikė. Pareiškėjo direktorė, pripažinusi, kad nėra buvusi VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ patalpose, nesidomėjusi, kokia šio subjekto materialinė - techninė bazė, negalėjo nurodyti konkrečių sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybių, tik abstrakčiai paminėjo tam tikras aplinkybes, kurios iš esmės buvo nurodytos anksčiau surašytuose dokumentuose (konsultacinėje sutartyje, darbų priėmimo - perdavimo akte ir kt.) (mokestinė byla, t. I, b. l. 116, 177, 179-193).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. nuostatas įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1423-347/2005, 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendyje (mokestinė byla, t. II, b. l. 34-38) nustatė, jog 2002 m. spalio 18 d. T. D. įsteigė viešąją įstaigą „Verslo rizikos valdymo agentūra“ neteisėtai veiklai vykdyti ir laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2003 m. rugpjūčio 19 d. išrašė sąskaitas faktūras realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms, tame tarpe UAB „Transtekas“ išrašė sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įformintas paslaugų pardavimas, nors paslaugos realiai nebuvo atliktos. Minėtoje medžiagoje nurodyta, kad ūkio subjektams atsiskaičius už fiktyvias paslaugas pervedant pinigus į VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Ūkio banko Kauno filiale, ar sumokant grynais pinigais, gauti pinigai per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis buvo grąžinami ūkio subjektams, pasiliekant T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų dalį. T. D. minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 203 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija pagrįstai pripažino, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ vardu išrašytoje sąskaitoje - faktūroje realiai neįvyko ir pareiškėjas pagal juridinės galios neturinčią sąskaitą faktūrą neįgijo teisės į patirtų išlaidų priskyrimą sąnaudoms, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, todėl privalo sumokėti 10 605 Lt pelno mokesčio. Tai, kad 2002 m. spalio 18 d. konsultacinė sutartis (mokestinė byla, t. I, b. l. 97-99) teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, neturi esminės reikšmės šioje byloje, kadangi bylos rašytinė medžiaga aiškiai įrodo, kad ginčo sąskaita faktūra neatspindi realiai įvykusios ūkinės operacijos ir neturi juridinės galios. Vien formalaus dokumento turėjimas šiuo atveju neapsprendžia, kad faktiškai buvo patirtos atitinkamos sąnaudos.

Pareiškėjo skunde cituotos CK normos nagrinėjant šį mokestinį ginčą nėra tiesiogiai taikytinos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija adm. byloje Nr. A11 – 648/2003 konstatavo, kad mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Mokesčių įstatymų normose, nustatančiose mokestines prievoles, mokesčių dydžius bei mokesčius privalančius mokėti asmenis, mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinančias priemones, apibrėžiant teisinį mokestinių santykių subjektų statusą, sprendžiant mokesčio mokėtojų atsakomybės, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kitus klausimus, dominuoja subordinacijos, liepimo elementai. Tiek mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (imperatyvus, subordinacinis), tiek ir šio reglamentavimo dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specifiniais teisės aktais, iš esmės besiskiriančiais nuo privatinių teisinių santykių dalyvių elgesio reglamentavimo.

UAB „Transtekas“ pozicija dėl neteisingo MAĮ 68 str. taip pat yra nepagrįsta. Pagal MAĮ 68 str. 1 d. jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šio įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 d. nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu (2 d.) Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje numatytas terminas galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (3 d.).

Pelno mokestis pareiškėjui nebuvo paskaičiuotas už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, todėl atsakovas atsiliepime pagrįstai pripažino, kad MAĮ 68 str. 3 d. nagrinėjant šį mokestinį ginčą nėra taikytina. Mokesčio apskaičiavimo senaties terminas nagrinėtinu atveju nebuvo praleistas. Mokesčių administratorius turėjo teisę tikrinti 2007 m. ir penkerių praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų atgal 2007 m. sausio 1 d. (t. y. ir 2002 m.), mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą Ta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas pareiškėjo direktorės atžvilgiu buvo nutrauktas (mokestinė byla, t. I, b. l. 172-723), nedaro jokios įtakos pareiškėjos mokestinėms prievolėms. Nors pareiškėjas akcentavo, kad pakartotinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliktas nepagrįstai, tačiau tokia jos pozicija nėra pagrįsta. Atliekant pakartotinį patikrinimą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (04)-K3-278 (mokestinė byla, t. I, b. l. 63-67), nebuvo apskaičiuojamas mokestis už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu (2002 m. sausio 21 d. - 2002 m. gruodžio 31 d.). Be to, kolegija pažymi, kad joks teisės aktas nedraudžia atliekant pakartotinį patikrinimą rinkti informaciją apie bendrovės veiklą iš kitų institucijų, kuri reikalinga atitinkamoms išvadoms dėl apskaičiuotinų mokesčių suformuoti.

Nustačius, kad UAB „Transtekas“ nesumokėjo 10 605 Lt pelno mokesčio, jam pagrįstai buvo nurodyta sumokėti 6 610 Lt šio mokesčio delspinigių (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p.).

Pagal MAĮ 139 str. jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Atsižvelgus į mokestinio pažeidimo pobūdį (sąskaitoje faktūroje atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos), į tai, kad pareiškėjas iš esmės ginčijo nustatytą mokestinį pažeidimą bei į tai, kad bendrovės direktorė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus, paaiškinimus, UAB „Transtekas“ pagrįstai skirta vidutinio dydžio (30 proc.) pelno mokesčio bauda. Tokia skirta bauda laikytina tinkama poveikio priemone.

Kitos UAB „Transtekas“ išdėstytos aplinkybės neįrodo teismui paduoto skundo pagrįstumo. Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Konstatuotina, kad skundžiamai mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Transtekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.