- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1724-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27390-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- L. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Manjolita“ ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Manjolita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. V. be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas – 41 300 eurų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad po 2013 m. birželio 20 d. bankroto bylos iškėlimo UAB „Manjolita“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, įgaliotas asmuo L. L.. Bankroto administratoriui patikrinus įmonėje sudarytus sandorius ir finansinius dokumentus paaiškėjo, jog 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „Manjolita“ ir A. J. sudarė paskolos sutartį, kuria UAB „Manjolita“ paskolino A. J. 65 000 eurų sumą. A. J. dalį skolos (23 700,08 eurų) grąžino pavedimais į UAB „Manjolita“ atsiskaitomąją sąskaitą. Likusi paskolos dalis buvo grąžinta 2011 m. gegužės 15 d. grynais pinigais, tuo pagrindu buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kurį pasirašė tuo metu direktoriaus pareigas einantis atsakovas - L. V. ir A. J.. Tačiau gauti grynieji pinigai, o būtent 41 300 eurų, į kasą nebuvo įnešti, įmonės buhalteriniame balanse ši pinigų suma buvo įrašyta kaip negrąžinta A. J. paskola. Šią pinigų sumą atsakovas privalėjo įnešti į kasą, tačiau to nepadarė, o juos pasisavino.
Atsakovas L. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš tiesų pasirašė su A. J. ieškinyje nurodytą paskolos sutartį, kurios pagrindu perduotus pinigus paskolos gavėjas pažadėjo grąžinti dalimis, tačiau A. J. grąžino tik tą dalį skolos (23 700,08 Eur), kurią padarė pavedimais į UAB ,,Manjolita“ atsiskaitomąją sąskaitą. Pasinaudodamas atsakovo patiklumu, apgaulės būdu grynųjų pinigų jam niekada neperdavė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo L. V. ieškovo BUAB „Manjolita“ naudai be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas – 41 300 Eur sumą, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovas L. V. neturėjo teisės gauti UAB „Manjolita“ priklausančių lėšų, todėl šias lėšas turi grąžinti, nes atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo iš A. J. gautomis lėšomis disponuoti kaip savo. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad 41 300 EUR įgijimo atsakovas niekuo nepateisino, šie pinigai priklauso bendrovei. Atsakovas neapskaitė gautų pinigų UAB „Manjolita” buhalterinėje apskaitoje. Tai, kad pinigai buvo realiai gauti, patvirtinta 2011 m. gegužės 15 d. Pažyma apie paskolos grąžinimą pagal Paskolos sutartis Nr. 20091221/1 ir 2011 m. gegužės 15 d. pinigų priėmimo kvitas, atsakovo ir A. J. 2011 m. gegužės 15 d. pasirašyta pažyma apie paskolos grąžinimą, atsakovas šioje pažymoje jo esančio parašo tikrumo neginčijo. 2014 m. gegužės 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teismas vertino kaip dokumentą patvirtinantį, kad A. J. tinkamai atsiskaitė su atsakovu. Teismas sprendė, kad atsakovo atlikti veiksmai atitinka visas CK 6.237 str. nuostatas, todėl jis turi grąžinti 41 300 Eur, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, ir ieškinį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. V. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
Teismas sprendimą grindė tik ieškovo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų. Vien faktas, kad buvo pasirašyti paskolos grąžinimo dokumentai, nereiškia, jog paskola buvo realiai grąžinta, nes A. J. apgaulės būdu gavo iš atsakovo paruoštus dokumentus ir slapta juos pasirašė. Tačiau teismas šių dokumentų pasirašymo aplinkybių netyrė ir nevertino. Teismas nepagrįstai atsisakė atsakovo prašymu kviesti liudyti teisme A. J. apie faktines aplinkybes, kuriomis buvo pasirašyti paskolos grąžinimą patvirtinantys dokumentai. Teismas neteisingai vertino 2014-05-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip dokumentą, patvirtinantį tinkamą A. J. atsiskaitymą su atsakovu, kadangi šis nutarimas, priimtas tik formaliai išnagrinėjus skundą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo, nepatvirtina tokių aplinkybių. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, kad atsakovas yra slegiamas įvairių skolinių įsipareigojimų, neturi jokio vertingo turto, prieš atsakovą vyksta įvairūs teisminiai procesai dėl skolų, atsakovas dirba paprastą ir nekvalifikuotą darbą. Atsakovas nebūtų tokioje situacijoje, jei kažkokiu būdu būtų įsigijęs 41 300 Eur sumą. Teismas taip pat nevertino atsakovo pateiktų įvairių duomenų iš registrų bei banko, iš kurių matyti, kad jis niekada nedisponavo tokio dydžio piniginėmis lėšomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Manjolita“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrindė savo atsikirtimų. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas praturtėjo įmonės sąskaita. Atsakovas iškviesti liudytojų A. J. pateikė tik teismo posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tai užvilkintų bylos procesą, be to, trečiojo asmens įtraukimas į bylą nepadėtų išsiaiškinti papildomų aplinkybių, nes iš pateiktų į bylą dokumentų situacija yra aiški. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas gavo 41 300 Eur, remdamasis išsamia įrodymų analize, o ne tik vienu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis slegiamas įvairių skolinių įsipareigojimų, neturi jokio vertingo turto, prieš atsakovą vyksta įvairūs teisminiai procesai dėl skolų, atsakovas dirba paprastą ir nekvalifikuotą darbą, nepatvirtina fakto, kad jis negavo 41 300 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Atsakovo pateikti įrodymai byloje – rašytiniai paaiškinimai, kurie buvo įvertinti teismo kaip atsiliepimas į ieškinį. Juose atsakovas nurodė, jog A. J. dalį pinigų norėjo grąžinti grynaisiais pinigais, todėl atsakovas, iš anksto, prieš važiuodamas pas A. J., užpildė ir pasirašė grynųjų pinigų priėmimo kvitą, taip pat parengė pažymą apie paskolos grąžinimą. Susitikimo metu, per skubėjimą, A. J. paėmė iš atsakovo šiuos dokumentus, tačiau grynųjų pinigų atsakovui neperdavė. Atsakovas taip aiškindamas pinigų priėmimo kvito ir pažymos atsiradimo jo dokumentuose aplinkybes, iš esmės kaltina A. J. sukčiavimu, jo veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pagal bankroto administratoriaus pareiškimą ir 2014-05-19 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2013-03-20, bankroto administratorius dėl A. J. veiksmų tyrimo pateikė pareiškimą policijos komisariatui 2014-03-27. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo paaiškinimus dėl sukčiavimo A. J. veiksmuose, remdamasis 2014-05-19 policijos komisariato tyrėjo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad A. J. nusikalstamos veikos neatliko, teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra duomenų, ar buvo apklaustas A. J. dėl kvito ir pažymos pasirašymo aplinkybių, tuo atveju, jei aplinkybės nustatytos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tai nėra prejudiciniais faktais, nes tokios galios šiam dokumentui nenumato CPK 182 straipsnis. Kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad šis nutarimas turi didesnį įrodomąją galią kaip oficialus rašytinis įrodymas, yra nepagrįstos, nes nutarime tik padarytos išvados, neatlikus faktinių aplinkybių tyrimo dėl atsakovo pateikto paaiškinimo apie kvito ir pažymos pasirašymo aplinkybes. Šis procesinis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, todėl kolegija įvertina atsakovo paaiškinimus dėl kvito ir pažymos pasirašymo aplinkybių, nenaikindama teismo sprendimo CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Byloje nustatyta, kad atsakovas patvirtino pažymoje ir kvite apie tai, kad A. J. pilnai atsiskaitė su UAB „ Manjolita“ , kaip su paskolos davėju, 2011 m. gegužės 15 d. Atsakovas paaiškino, jog jam paaiškėjo, kad jo pasirašyta pažyma ir kvitas buvo patvirtinti A. J. parašais jam nežinant, be jo valios, buhalterei ėmus klausinėti apie paskolos grąžinimą. Tai, kad atsakovas nenurodo, jog paruošęs skolos priėmimo dokumentus, jis pinigų iš A. J. negavo ir nenurodo, dėl kokios priežasties šis atsisakė grąžinti pinigus, leidžia atmesti atsakovo paaiškinimus, nes asmens elgesys vertinamas pagal tai, kaip paprastai elgtųsi asmuo, kad ir su verslo partneriu tuo atvejui, jei jam pažadama grąžinti skolą - patvirtintų apie skolos grąžinimo faktą savo parašu, kai realiai gautų pinigus, o ne prieš jų gavimą. Atsakovui nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis privalėjo pasirašyti skolos grąžinimo dokumentus negavęs realiai skolos grąžinimo, jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip jo apgaulės buvimo faktas. Be to, nors ir po kurio laiko ( atsakovas nenurodo, kada jam paaiškėjo, jog ir skolos gavėjas turi skolos grąžinimą patvirtinančius dokumentus) , paaiškėjus tokiam apgaulės faktui, net ir nebūdamas pakankami rūpestingas asmuo, turi kreiptis į teisėsaugos organus dėl įvykusio fakto tyrimo, tačiau atsakovo nepranešimas policijai apie įvykdytą sukčiavimo faktą, leidžia daryti išvadą, kad labiau įtikėtina, jog pinigai buvo grąžinti atsakovui ir jis, priėmęs skolą pagal UAB „Manjolita“ pinigų priėmimo kvitą, jų neįnešė į bendrovės kasą, todėl tuo yra padaręs žalą bendrovei.
Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje teikė rašytinius paaiškinimus ir tripliką byloje, tačiau nei vienu dokumentu neprašė teismo iškviesti ir apklausti liudytoju A. J., byloje nėra pateiktas prašymas iškviesti liudytoju A. J.. Be to, liudytoju šį asmenį apklausti būtų tikslinga tuo atveju, jei atsakovas nurodytų, jog jis gali patvirtinti jo dėstomas aplinkybes, tačiau tokių argumentų atsakovas nepateikia, todėl ieškovo paaiškinimas, kad A. J. jam pranešė, jog dalį skolos grąžino grynais pinigais bendrovės direktoriui L. V., kad šis po pinigų grąžinimo jokių pretenzijų jam nereiškė, leidžia daryti išvadą, kad šis liudytojas nepatvirtins atsakovo nurodytų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti šį liudytoją nėra tikslinga. Iš pažymos apie teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą, matyti, jog atsakovo atstovas prašė A. J. įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, o ne apklausti liudytoju, todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, jog teikė prašymą apklausti šį asmenį liudytoju, iškviečiant jį į teismą.
Skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neturi turto, priešingai, turi skolinių įsipareigojimų, nėra įrodymu, kad atsakovas negali būti gavęs 2011 m. gegužės mėn. iš A. J. grynais pinigais 142 600,64 Lt arba 41 300 Eur sumos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.