Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-24134-896/2016 pagal kreditoriaus V. S. pareiškimą skolininkei R. S. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl 18030,92 Eur skolos, 3114,54 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. S.. Nurodė, kad skola atsirado R. S. netinkamai vykdant solidarią šalių prievolę kreditoriui Santander UA plc bankui pagal 2006 metais sudarytą paskolos gavimo ir hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir išaiškino kreditoriui V. S. teisę kreditorinį reikalavimą R. S. reikšti santuokos nutraukimo byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme 2015 m. rugsėjo 18 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nutraukiant santuoką, be kita ko, turi būti išspręsti visi turtiniai klausimai, tarp jų ir kreditorinių prievolių vykdymo klausimai, teismas sprendė, kad vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), tikslinga V. S. kreditorinį reikalavimą R. S. nagrinėti santuokos nutraukimo byloje, todėl pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti ir nutarė jį grąžinti kreditoriui, išaiškinant kreditoriaus teisę kreditorinį reikalavimą R. S. reikšti santuokos nutraukimo byloje (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė apelianto teisę į greitą ir efektyvų skolos priteisimą pasinaudojant teismo įsakymo institutu. Teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškimo reikalavimai yra pagrįsti, jų nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas nenustatė. Be to, kreditorinį reikalavimą pareiškus santuokos nutraukimo byloje, kurioje yra daug dalyvių (tarp jų ir užsienio juridinių asmenų), ir kurios nagrinėjimas vyksta ginčo teisena, trunkančia ilgiau nei metus, nebus tinkamai įgyvendinti ekonomiškumo, operatyvumo, koncentracijos principai.Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir įpareigodamas kreditorinį reikalavimą reikšti santuokos nutraukimo byloje, tuo pačiu įpareigojo apeliantą patirti dideles finansines išlaidas, taip dar labiau didinant jo patiriamą žalą. Reikšdamas kreditorinį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje, kurioje apeliantas turi atsakovo teisinį statusą, šį reikalavimą jis privalėtų išdėstyti priešieškinyje, kurio turinys turi atitikti ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, be to privalu išdėstyti ir kitus reikalavimus, nustatytus CPK 382 straipsnyje, nors jų reikšti apeliantas nenori ir tuo pačiu už juos dar turėtų sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Santuokos nutraukimo byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti užsienio juridiniai asmenys, kas reiškia, jog apeliantas bus priverstas teikti visų dokumentų kopijų vertimus į tretiesiems asmenims suprantamą kalbą (CPK 113 str.). Atitinkamai tą pačią pareigą turės ir skolininkė, o teismas privalės šiuos dokumentus siųsti užsienyje veikiantiems juridiniams asmenims. Visa tai reiškia, jog nebus įgyvendinamas ekonomiškumo ir koncentracijos principas, nes bus patiriamos didelės finansinės išlaidos ir laiko sąnaudos, kurių galima išvengti skolos priteisimo klausimą sprendžiant kitoje, nei santuokos nutraukimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kreditorius V. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria teismas kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir išaiškino kreditoriui teisę kreditorinį reikalavimą R. S. reikšti santuokos nutraukimo byloje.Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. lapkričio 7 d. gautas apelianto V. S. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsiėmimo, kuriame prašoma grąžinti apeliantui atskirąjį skundą, paliekant jį nenagrinėtu, nes pasikeitus aplinkybėms, atskirojo skundo nagrinėjimas tapo neaktualus. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d). CPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apeliacinį skundą padavusio asmens teisė atsisakyti jo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.). Proceso teisės normos, reglamentuojančios su atskiraisiais skundais susijusius klausimus, nenumato kitokių taisyklių, todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). V. S. atskirojo skundo atsisakė iki jo nagrinėjimo iš esmės pradžios, nors pareiškime teisinį pagrindą nurodė CPK 139 straipsnį, tačiau pripažintina, kad apeliantui žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo teisinės pasekmės, t. y., kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, nebeturi teisės pakartotinai jį paduoti (CPK 308 str. 3 d.).Kadangi apeliantui atsisakius atskirojo skundo nėra CPK 42 straipsnio antroje dalyje numatytų sąlygų, galinčių kliudyti teismui priimti atsisakymą nuo atskirojo skundo, nes atsisakymas nuo atskirojo skundo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, kiti asmenys nutarties apskundę nebuvo, todėl jis priimtinas, o apeliacinis procesas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kreditoriaus V. S. atsisakymą atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.