Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. per programos „Zoom“ platformą, išnagrinėjusi nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria nuteistajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės, virve prikabinęs automobilį „Audi R8“ prie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempė šį automobilį link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tempiamo automobilio „Audi R8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairas buvo užrakintas bei tempimo metu automobilio ratas užkliuvo už bortelio, tokiu būdu M. K. pasikėsino pagrobti UAB „L.“ priklausantį 35 460 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, pažeidė kairės pusės duris, kairės pusės ratlankius, vairo veleną, kairės pusės išorinę apdailą ir vidinę apdailą, tokiu būdu padarė UAB „L.“ 8 865,62 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Už šias nusikalstamas veikas M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos galioti M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas.

4. Nuteistasis M. K. padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir jam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. šešis mėnesius, nustatyti atlikti netrukus įsiteisėjus nuosprendžiui, o likusios laisvės atėmimo bausmės (vienerių metų ir šešių mėnesių) vykdymą atidėti. Baudžiamojoje byloje taip pat yra paduotas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas dėl T. K. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

5. Šiuo metu baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismui padarius išvadą, kad nuteistasis vengė atvykti į teismo posėdį ir pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas (išvyko iš savo gyvenamosios vietos, negavęs leidimo).

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistojo M. K. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį.

6.1. Skunde nurodoma, kad M. K. skundžia tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar jo kvalifikavimo jis neginčija. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas su nuteistojo teisine padėtimi nėra susijęs. Vilniaus apygardos teisme abu apeliaciniai skundai, be kita ko, dalyvaujant ir M. K., buvo išnagrinėti vieno teismo posėdžio metu – 2022 m. lapkričio 8 d. 2022 m. gruodžio 15 d. 14.00 val. apeliacinės instancijos teismas turėjo skelbti procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, tačiau, iš anksto nepranešęs ir neatsiuntęs nutarties dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, suorganizavo teismo posėdį datoms suderinti, kuriame dalyvavo M. K. gynėja. Šio teismo posėdžio metu gynėja nebuvo informuota, dėl ko baudžiamojoje byloje yra atnaujinamas įrodymų tyrimas ir kad yra priimtas sprendimas apklausti nuteistąjį ir išteisintąjį. Taigi, nei nuteistasis, nei jo gynėja nebuvo tinkamai informuoti apie teismo priimtus sprendimus. 2023 m. sausio 23 d. vykusiame teismo posėdyje, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 1 dalyje, tiek prokurorė, tiek nuteistojo gynėja dalyvavo. Šio straipsnio 2 dalis numato apelianto teisę, bet ne pareigą, dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, o jo neatvykimas, jei jam buvo tinkamai pranešta, netrukdo nagrinėti bylą. M. K. buvo tinkamai informuotas apie 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdį, todėl jo neatvykimas netrukdė teismui nagrinėti bylą. Be kita to, nuteistojo gynėja buvo informavusi teismo posėdžių sekretorę, kad nuteistasis į šį posėdį gali prisijungti nuotoliniu būdu.

6.2. Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje nėra patvirtinti duomenys, kad nuteistasis M. K. buvo išvykęs į Panevėžį. Vis dėlto, jei jis ir buvo išvykęs, negavęs tam reikiamo leidimo, toks formalus pažeidimas negali būti pagrindu daryti išvadą, kad jis vengė teismo posėdžio, nes 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje jis dalyvavo, išreiškė galimybę ir 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam pakeitė kardomąją priemonę nei prokurorei, nei gynėjai apie tai nepranešęs ir neišklausęs jų nuomonės šiuo klausimu.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjos skundas tenkintinas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad joje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti liudytojų apklausų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia manyti, jog M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių nusikalstamų veikų padarymo M. K. yra pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, nuteistasis nesutinka tik su šio nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės, savo kaltės apeliaciniame skunde neginčija.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme ši byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2022 m. lapkričio 8 d., šiame teismo posėdyje, be kita ko, dalyvavo ir nuteistasis M. K.. Procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas turėjo skelbti 2022 m. lapkričio 29 d. 11.00 val. Paskelbimas dėl teisėjų užimtumo buvo perkeltas į 2022 m. gruodžio 15 d. 14.00 val., tačiau 2022 m. gruodžio 15 d. 10.30 val. buvo suorganizuotas teismo posėdis, apie kurį proceso dalyviai buvo informuoti tą pačią dieną 9.34 val. Teismo posėdžio metu, dalyvaujant tik nuteistojo M. K. gynėjai, teisėjų kolegijos pirmininkas informavo, kad bus derinamos posėdžių datos, baudžiamojoje byloje atnaujinus įrodymų tyrimą. Atsižvelgus į teisėjų kolegijos narių ir advokatės užimtumą, teismo posėdžiai buvo paskirti 2023 m. sausio 23 d. 13.00 val. 2023 m. vasario 6 d. 9.00 val. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir nutarta į posėdį kviesti nuteistąjį M. K. ir išteisintąjį T. K.. Nuteistajam buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2023 m. sausio 23 d. 13.00 val. vyksiantį teismo posėdį. Į šį teismo posėdį nuteistasis neatvyko, jo gynėja teismą informavo, kad M. K. apie posėdį žino, jis yra išvykęs į Panevėžį. Nutarus, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime turi dalyvauti abu asmenys, byloje buvo paskelbta pertrauka iki 2023 m. vasario 6 d. 9.00 val.

10. Nors, kaip nurodoma skunde, BPK 322 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad nuteistasis turi teisę (bet ne pareigą) dalyvauti bylos nagrinėjime apeliacine tvarka ir jo neatvykimas, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą, pagal BPK 323 straipsnio 3 dalį, jeigu pranešėjas mano, kad nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia laisvėje esančiam nuteistajam šaukimą. Taigi, šiuo atveju nuteistasis M. K., nepaisant to, dėl ko jis skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir to, kad jis nebuvo informuotas apie įrodymų tyrimo atnaujinimo priežastis, gavęs apeliacinės instancijos teismo šaukimą turėjo pareigą atvykti į teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta teismo pareiga išsiųsti proceso dalyviams priimtą nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis ar jo gynėja būtų teismo prašę šio procesinio dokumento. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo gynėjos teiginius, kad ji informavo teismo posėdžių sekretorę apie nuteistojo pageidavimą dalyvauti 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Nors skunde nurodoma, kad nėra patvirtinti duomenys, kad M. K. buvo išvykęs į Panevėžį, vis dėlto, tokį faktą Vilniaus apygardos teismui posėdžio metu nurodė pati nuteistojo gynėja. Taigi, laikytina, kad M. K. neatvyko į apeliacinės instancijos teisme 2023 m. sausio 23 d. vykusį teismo posėdį, nes tuo metu buvo išvykęs į Panevėžį.

11. BPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. BPK 122 straipsnio 6 dalis numato, kad skiriant suėmimą turi būti nurodyti jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Vilniaus apygardos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. kardomąją priemonę – suėmimą, nutartyje aiškiai nenurodė šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindo. Žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi BPK 122 straipsnio 1 dalimi, tačiau nepateikė motyvų, ar, jo nuomone, dėl M. K. neatvykimo į suplanuotą teismo posėdį, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis bėgs ar slėpsis, trukdys procesui ar darys šio straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus, kaip ir nenurodė, kodėl taikytina būtent griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tokio pagrindo nenustatė ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

12. BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam (BPK 121 straipsnio 5 dalis). M. K. neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus ir vieno nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymo, vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistajam yra paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dalies vykdymą apeliaciniu skundu jis prašo atidėti. Nuteistasis yra 30 metų amžiaus, vedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka.

13. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota teismo pareiga nutartyje skirti kardomąją priemonę nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

14. Žemesnysis teismas, skirdamas nuteistajam M. K. suėmimą, neargumentavo ne tik šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindų, bet taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas byloje susiklosčiusią situaciją įvertino formaliai ir sprendimą dėl suėmimo skyrimo priėmė skubotai. Nuteistajam vieną kartą neatvykus į teismo posėdį, turint omenyje ir tai, kad teismo posėdyje, kuriame baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta iš esmės, jis dalyvavo, teismas nesiėmė baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių jo dalyvavimui bylos nagrinėjime užtikrinti (pavyzdžiui, nuteistąjį atvesdinti (BPK 142 straipsnis)), nesiaiškino, kokios yra neatvykimo priežastys (dėl ko asmuo yra išvykęs į Panevėžį), taip pat, manydamas, kad M. K. paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas) nėra pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, neišnaudojo galimybės paskirti griežtesnę kardomąją priemonę (užstatą, namų areštą ar intensyvią priežiūrą) arba kelias iš jų, o iš karto paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama parenkant kardomosios priemonės rūšį, aukštesniojo teismo vertinimu, suėmimas šiuo atveju buvo parinktas nepagrįstai. Tai, kad M. K. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir vieną kartą neatvyko į teismo posėdį, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, juo labiau, kad jis trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas.

15. Pažymėtina ir tai, kad klausimo dėl nuteistajam M. K. paskirtų kardomųjų priemonių pakeitimo žemesnysis teismas nesprendė teismo posėdžio metu, nesuteikė galimybės šiuo klausimu pasisakyti nuteistojo gynėjai ir prokurorei, kurios dalyvavo 2023 m. sausio 23 d. vykusiame teismo posėdyje;, kolegijos pirmininkas tiesiog informavo proceso dalyvius, kad teismas išeina priimti nutarties dėl kardomosios priemonės. Tokiu būdu žemesnysis teismas pažeidė proceso dalyvių teisę būti išklausytiems ir išsakyti savo poziciją dėl nuteistojo teisių suvaržymo.

16. Šiuo atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati ir pernelyg suvaržo M. K. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Šioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti nuteistajam netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.