Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. N., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, pritaikius 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 m., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos bausmės; 2) 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis galutine bausme – 3 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. N. 2023 m. gruodžio 30 d. apie 19.05 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį sugyventinę I. M., – tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių jai į galvą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis D. N. kaltu prisipažino visiškai, paaiškinimų nepateikė. Papildomai apklaustas nurodė, jog pilnai sutinka su pranešimu apie įtarimą ir duoti parodymus atsisakė. Sutinka, kad šios bylos procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausme (b. l. 140, 172-175).

3. 2024 m. sausio 30 d. Akistatos tarp nukentėjusios I. M. ir įtariamojo D. N. protokolu užfiksuota, kad I. M. nurodė, jog 2023 m. gruodžio 30 d. apie 19.05 val., namuose (bute) (duomenys neskelbtini), D. N. smurtavo prieš ją, sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis D. N. su nukentėjusiosios I. M. parodymais visiškai sutiko, prieštaravimų, ar kitokių parodymų nepateikė ( b. l. 138-139).

4. Nukentėjusioji I. M. parodė, kad su sugyventiniu D. N. (kaltinamuoju) pastarojo motinos bute kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 8 mėnesius. 2023 m. gruodžio 30 d., apie 20.00 val. ji su sugyventiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Sugyventinis yra labai pavydus, jis supyko dėl to, kad ji bendraujanti su jo draugu, kuris parodęs jai dėmesį, nupirkęs cigarečių ir alkoholinių gėrimų. Kilus konfliktui, D. N. išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais ir dešinės rankos delnu sudavė jai du smūgius į galvą (veidą ir ausį), po smūgių pargriovė ant lovos ir neleido atsistoti. Jai nuėjus į vonią išsikvieti pagalbos, kaltinamasis tai išgirdęs atėjo iš paskos, išlaužė vonios užraktą ir dešinės rankos delnu sudavė aštuonis smūgius į kairę galvos pusę ir dar tris į dešinę galvos pusę. Po smūgių ji išbėgusi į balkoną ir paskambinusi 112. Nuo suduotų jai smūgių jautė fizinį skausmą. Buvo atvykusi ir greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP), medikai ją apžiūrėjo ir suteikė reikiamą pagalbą. Sugyventinis ir anksčiau jau yra prieš ją vartojęs fizinį smurtą, taikytis su juo neketinanti. Reikalavimo atlyginti žalą sugyventiniui nereiškia, pas teismo medicinos specialistą vykti atsisakanti (b. l. 105-108).

5. 2023 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), patekimas į butą pro rudos spalvos rakinamas duris. Užėjus vidun kambaryje arčiau durų kairėje matoma miegamojo lova su ant jos esančia sujaukta patalyne, ant sienos televizorius, prie lango stovi rudos spalvos sofa-kampas, viduryje stiklinis staliukas, ant kurio matosi alkoholio buteliai ir maisto likučiai. Apžiūrint tyrimui reikšmingą vonios kambarį matosi vonia, kriauklė ir klozetas, kitokių nusikaltimo įvykio požymių nerasta (b. l. 48-52, 53-55).

6. 2023 m. gruodžio 30 d. Asmens (kūno) apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant nukentėjusios I. M. veido matomos neseniai patirto smurto žymės – paraudęs ir patinęs kairysis skruostas. (b. l. 46-47).

7. 2023 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio PK) pareigūno K. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota duomenys, jog apie nusikaltimo įvykį (patirtą artimoje aplinkoje fizinį smurtą) policijai pranešė pati nukentėjusioji I. M., ant kurios kūno fiksuotos neseniai aptirto fizinio smurto žymės – patinimas ir paraudimas kairiajame skruoste. Nukentėjusioji stipriai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, namų aplinka netvarkinga, stebimi girtavimo pėdsakai, nukentėjusioji pateikė analogiškus paaiškinimus kaip ir apklausiama liudytoju (b. l. 30-33).

8. Vilkaviškio PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesterio) panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog nusikaltimo įvykio dieną (2023 m. gruodžio 30 d.) 19.19 val. laiku nukentėjusiajai I. M. nustatytas artimas sunkiam 2,48 prom. girtumas, bei 19.02 val. laiku kaltinamajam D. N. – vidutinis 1,97 prom. girtumas (b. l. 27-29).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią sugyventinę I. M. – sudavė jai ne mažiau trylika smūgių ranka į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas ranka smūgius nukentėjusiajai į galvą,) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, nevienkartiniai smūgiai ranka į galvą, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusios asmens kūno apžiūros protokolas), tiek ir paties kaltinamojo pripažinimu. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau daugiau kaip pusę metų laiko ir tvarko bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, nors smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai nemažas, tačiau smurtas nebuvo stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis teisiamas trečiąjį kartą (b. l. 153-161), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį 8 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis (b. l. 143-152), jis yra visiškai darbingas, nedirba.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, o taip pat tai, kad jis naujai tyčia nesunkiai nusikalto turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 ir 13 punktai).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, konstatavus daugiau neigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų (punktas 14), atsižvelgiant į kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, vietoje jos per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant: 1) įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalis 48 straipsnio 6 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jos pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 19.40 val., iki 2023 m. gruodžio 31 d. 15.03 val. (b. l. 61-63), – 1 para už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kaltinamajam D. N. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125-128) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3 dalimi iki 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios įpareigojant per visą paskiriamos jam bausmės vykdymo laiką : 1) kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas bei 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Į šią bausmę įskaityti D. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 19.40 val., iki 2023 m. gruodžio 31 d. 15.03 val., – (1 parą) už 2 (dvi) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.