- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-274-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. Š., T. K.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Irena Maksimova
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės
dalyvaujant ieškovui J. Š.
atsakovui V. Š.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Š. ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š. ir T. K. ieškinį atsakovui V. Š. , bei atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovams J. Š. ir T. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. Š. ir T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Š. , prašydami padalinti jiems ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, esantį Akmenytės k., Nemėžio sen., Vilniaus r. – gyvenamąjį namą 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1mp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį 3I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą garažą 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 9I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 10I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius - stogines 6I1m ir 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovui J. Š. priklauso - 7/100 dalis, ieškovei T. K. – 43/100 dalis, o atsakovui V. Š. – 1/2 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1mp, kurio bendras plotas 103,94 m². Kitas turtas ieškovui J. Š. ir V. Š. priklauso lygiomis dalimis ir jų dalis kiekvieno pastato atžvilgiu sudaro po 1/2. Ieškovai prašė priteisti J. Š. gyvenamąjį namą 2A1p, kiemo rūsį 3I1b, pastatą garažą 4I1p, ūkinį pastatą 5I1m, esančius Akmenytės k., Nemėžio sen., Vilniaus r.; T. K. priteisti gyvenamojo namo, esančio Akmenytės k., Nemėžio sen., Vilniaus r., plane pažymėto indeksu 1A1mp, 43,3 m² ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 (26,50 m²), 1-3 (13,70 m²), 1-7 (3,10 m²); atsakovui V. Š. priteisti gyvenamojo namo, esančio Akmenytės k., Nemėžio sen., Vilniaus r., plane pažymėto indeksu 1A1mp, 60,04 m² ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (11 m²), 1-4 (9,11 m²), 1-5 (12,10 m²), 1-6 (21,30 m²), 1-8 (3,40 m²), 1-9 (3,13, m²), ūkinį pastatą 9I1m, ūkinį pastatą 10I1m, esančius Akmenytės k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Ieškovai prašė ūkinį pastatą 8I1m ir kiemo statinius šalims palikti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas V. Š. pareiškė priešieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir jame išdėstė savo atidalijimo variantą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005-12-13 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies.
Vilniaus apygardos teismas 2006-04-10 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-12-13 sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė: priteisti atsakovui V. Š. stoginę, plane pažymėtą indeksu 6I1m ir 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 8I1m, 130 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 9I1m, 16 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 10I1m, 14 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovo J. Š. naudai 12,50 Lt kompensaciją už stogines, plane pažymėtas indeksais 6I1m ir 7I1m, 4000 Lt kompensaciją už ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 8I1m, 100 Lt kompensaciją už ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 9I1m, 100 Lt kompensaciją už ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 10I1m; pripažinti ieškovo J. Š. asmenine nuosavybe kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 3I1b, 22 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą, plane pažymėtą indeksu 4I1p, 48 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 5I1m, 29 m² bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovo J. Š. atsakovo V. Š. naudai 25 Lt piniginę kompensaciją už kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 3I1b, 1340,50 Lt už garažą, plane pažymėtą indeksu 4I1p, 70,50 Lt už ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 5I1m, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovas V. Š., patikslinęs savo priešieškinio reikalavimus, prašė teismą: priteisti ieškovui J. Š. pastatą garažą 4I1p, patalpą, pažymėtą indeksu A, turinčią 51,33 m² ploto, esančią ūkiniame pastate 8I1m (indeksai 2I-1, 2I-2, 2I-3, 2I-4, 2I-5, 2I-6), stoginę 6I1m; viso turto už 23225 Lt; priteisti atsakovui V. Š. kiemo rūsį 3I1b, ūkinį pastatą 5I1m, stoginę 7I1m, patalpą, pažymėtą indeksu B, turinčią 51,42 m² ploto, esančią ūkiniame pastate 8I1m (indeksai 1I-1, 1I-2, 1I-3, 1I-4), ūkinį pastatą 9I1m, ūkinį pastatą 10I1m; viso turto už 10825 Lt; priteisti iš J. Š. V. Š. naudai 6200 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą grąžintoje dalyje, 2006-12-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė atidalinti ieškovui J. Š. ir V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą:
1. Pripažinti atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės teisę į statinius, esančius Vilniaus r., Akmenytės k.:
1.1. ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 2000 Lt;
1.2. stoginę 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 25 Lt;
1.3. patalpą, turinčią 51,42 m² ploto, esančią ūkiniame pastate 8I1m (indeksai 1I-1; 1I-2; 1I-3; 1I-4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 4000 Lt;
1.4. ūkinį pastatą 9I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 200 Lt;
1.5. ūkinį pastatą 10I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 200 Lt.
Viso turto už 6425 Lt.
2. Pripažinti ieškovui J. Š. asmeninės nuosavybės teisę į statinius, esančius Vilniaus r., Akmenytės k.:
2.1. kiemo rūsį 3I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 4400 Lt;
2.2. pastatą garažą 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 19000 Lt;
2.3. patalpą, turinčią 51,33 m² ploto, esančią ūkiniame pastate 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 4000 Lt (indeksai 2I-1, 2I-2, 2I-3, 2I-4, 2I-5, 2I-6);
2.4. stoginę 6I1m, unikalus Nr. 4192-0013-7036, rinkos vertė 25 Lt.
Viso turto už 27425 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimu taip pat priteisė iš ieškovo J. Š. atsakovo V. Š. naudai 10496,50 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui J. Š. tenkančią didesnę turto dalį pinigine išraiška. Kitoje priešieškinio ir ieškinio dalies dalyje reikalavimus atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovų J. Š. ir T. K. priteisė atsakovo V. Š. naudai 165,72 Lt, iš ieškovo J. Š. atsakovo V. Š. naudai priteisė 131,90 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo V. Š. ieškovų J. Š. ir T. K. naudai priteisė po 25 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo V. Š. priteisė į valstybės pajamas 1500 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo V. Š. ieškovo J. Š. naudai priteisė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovų J. Š. ir T. K. atsakovui priteisė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atidalindamas V. Š. ir J. Š. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įvertino, kad Vilniaus rajono teismo 1991-06-25 sprendimu tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka, kuri iš esmės iki šiol išliko nepakitusi.
Šalies argumentai
Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimą dalyje dėl 2200 Lt kompensacijos už kiemo rūsį, pažymėtą indeksu 3I1b, unikalus Nr. 4192-0013-7025, priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo J. Š. apelianto V. Š. naudai priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti apeliantui turtą natūra, padidinant jo naudai iš ieškovo priteisto žyminio mokesčio sumą iki 314,90 Lt ir sumažinant J. Š. naudai iš apelianto priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės siedamas su Vilniau rajono apylinkės teismo 1991-06-25 sprendimu nustatyta naudojimosi turtu tvarka, neatskleidė ginčo esmės. Teismas neatsižvelgė, jog šaliai sutikus atidalijimo iš bendrosios nuosavybės procese galimas kompensacijos priteisimas ne tik pinigais, bet ir kitu turtu. Apeliantas nurodo sutikęs, kad jam garažo dalies praradimas būtų kompensuotas kiemo rūsiu. Apeliantas nurodo nesutinkantis su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimu. Teismas, patenkindamas apelianto priešieškinio reikalavimus, turėjo priteisti visą sumokėtą žyminio mokesčio sumą bei proporcingai atmestiems reikalavimams sumažinti atstovavimo išlaidų sumą.
Ieškovas J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimą dalyje, kuria iš ieškovo atsakovo V. Š. naudai buvo priteista 10496,50 Lt piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį pinigine išraiška. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai dalindamas šalims bendrosios dalinė nuosavybės teise priklausantį turtą vadovavosi tik dabartine dalinamo turto verte ir neatsižvelgė, kad 1991-06-25 sprendimu nustačius šalims naudojimosi turtu tvarką tas turtas naudojimosi laikotarpiu buvo pagerintas asmeninėmis J. Š. lėšomis. Garažo, kuriuo jis naudojasi, vertė nuo 1994 metų išaugo beveik 13 kartų, todėl, vadovaujantis LR CK 4.77 str. 1 d., turto vertės padidėjimas turėtų atitekti tam bendrasavininkui, kuris tuo turtu naudojosi ir jį valdė, t.y. apeliantui J. Š. . Įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, nustatydamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto vertę (2005-02-22 Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 05-10-B-08, 2005-04-29 Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 05/05N-03 bei kadastro byla Nr. 41/9287), nėra išsamūs ir neatspindi realios dalinamo turto vertės. Stoginės 7I1m ir 6I1m vertė kadastro byloje nurodyta 25 Lt, tačiau šie duomenys buvo fiksuoti 1994-06-20.
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Kadangi nė viena iš šalių savo apeliaciniuose skunduose neginčija Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimo dalyje dėl ūkinių pastatų, plane pažymėtų indeksais 5I1b, 8 I1m, 9I1m, 10I1m, ir stoginių, plane pažymėtų indeksais 6I1m ir 7I1m, atidalijimo būdo ir tvarkos, teisėjų kolegija laiko, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir plačiau dėl to nepasisako.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimu dalyje, kurioje atidalijant bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą ieškovui J. Š. buvo pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 3I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteista kompensacija pinigais. Apeliantas nurodo sutikęs, jog ieškovui J. Š. asmeninės nuosavybės teisės į garažą, plane pažymėtą 4I1p, būtų pripažintos su sąlyga, kad atsakovo dalis į šio turto dalį būtų kompensuota ne pinigais, o pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teises į kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 3I1b. Taigi apeliantas V. Š. iš esmės ginčija teismo nustatytą kompensavimo būdą, pripažįstant ieškovo J. Š. asmeninės nuosavybės teises į garažą, plane pažymėtą indeksu 4I1p.
Vadovaujantis LR CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tarp šalių esant ginčui tarp bendraturčių dėl nuosavybės teisių į kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 3I1b, pripažinimo, atsakovas V. Š. turėjo įrodyti, jog jo interesas naudotis kiemo rūsiu yra esminis. Šis reikalavimas atsakovui taip pat keliamas jam savo prašymą dėl nuosavybės teisių į kiemo rūsį nustatymo grindžiant pasirinkta kompensacijos forma už nuosavybės teisių ieškovui į garažą, plane pažymėtą indeksu 4I1p, pripažinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kaip to reikalauja LR CPK 1.5 str., nesant galimybės be neproporcingos žalos turto paskirčiai padalinti jį natūra, kompensavimas atsidalijančiam bendraturčiui už tam tikros dalies praradimą kitu turtu, o ne pinigais, galimas tarp šalių nesant ginčo dėl turto, kurį atsidalinanti šalis prašo jai priteisti kaip kompensaciją, arba atsidalijančiai šaliai įrodžius savo intereso naudotis tuo turtu svarbą. Apeliantas V. Š. neįrodė, kad jo interesas naudotis kiemo rūsiu yra svarbesnis už ieškovo J. Š. interesą, o taip pat neįrodė, jog jo nuosavybės teisių į šį turtą pripažinimas turėtų esminę funkcinę reikšmę jam naudojantis kitu turtu. Apelianto V. Š. argumentas, jog jis, turėdamas savo ūkį, galėtų panaudoti kiemo rūsį pagal paskirtį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo nuosavybės teisių į šį pastatą pripažinimo. Byloje nustatyta, jog Vilniaus rajono teismo 1991-06-25 sprendimu tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka, pagal kurią būtent ieškovui J. Š. buvo paskirta naudotis kiemo rūsiu, plane pažymėtu indeksu 3I1b, ir garažu, plane pažymėtu indeksu 4 I1p. Jis šiuo kiemo statiniu faktiškai naudojasi iki šiol, per 15 metų laikotarpį pritaikęs jo panaudojimą savo ūkio veikloje. Be to, atsakovo V. Š. intereso naudotis kiemo rūsiu, plane pažymėtu indeksu 3I1b, išimtinumą paneigia tai, jog atsakovas iš pradžių pareikštu priešieškiniu reikšdamas reikalavimą dėl jo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo nereiškė reikalavimo dėl kiemo rūsio jo nuosavybėn priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo V. Š. nuosavybės teisių į kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 3I1b, nustatymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. Š. pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (t.1, b.l. 127), o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-09-27 nutartimi 1781 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį buvo atidėtas (t.1, b.l. 164). Todėl jo apeliacinio skundo argumentas, jog jo naudai iš ieškovo J. Š. turėjo būti priteistas žyminio mokesčio dydis, apskaičiuotas LR CPK 80 str. nustatyta tvarka nuo priteistos piniginės kompensacijos sumos, yra atmestinas. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir iš atsakovo V. Š. ieškovo J. Š. naudai priteisė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog tokį išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymą sąlygojo tai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaidas V. Š. iš J. Š. , atsižvelgė, jog šalių pasiūlytuose atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantuose dėl didžiosios dalies pastatų pasidalijimo ginčo nėra ir dėl priteistinų išlaidų dydžio sprendė atmestų reikalavimų dalyje, dėl kurios tarp šalių buvo ginčas.
Šalies argumentai
Ieškovas J. Š. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimu dalyje, kurioje atidalijant bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą iš jo atsakovo V. Š. naudai buvo priteista 10496,50 Lt piniginė kompensacija, nurodydamas, jog jis faktiškai ilgą laiką naudodamasis pastatais pagal Vilniaus rajono teismo 1991-06-25 sprendimu nustatytą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką, padidino naudojamo turto vertę, dėl ko, vadovaujantis LR CK 4.77 str., jam turėtų atitekti to turto vertės padidėjimas. Be to, apeliantas J. Š. nurodo, jog byloje esantys dalijamo turto vertę patvirtinantys įrodymai neatspindi tikrosios turto vertės.
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės garantijų, todėl svarbu, kad atidalijimo atveju būtų nustatyta tikroji turto vertė. Bendrieji principai reikalauja, kad atidalijamo turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje, t.y. atidalijimo metu. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Tačiau civiliniame procese egzistuojantys rungimosi, lygiateisiškumo ir dispozityviškumo principai reikalauja, kad atidalijamo turto vertę įrodytų būtent ginčo šalys. Pirmosios instancijos teismas atidalijamo turto vertę nustatė remdamasis 2005-02-22 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 05/02N-02, 2005-04-29 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 05/05N-03 ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 41/9287. Kitų atidalijamo turto vertę patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis LR CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, būtent ieškovas J. Š. , ginčydamas turto vertę patvirtinančiuose įrodymuose nurodytą dalijamo turto vertę, turėjo įrodyti, kokia vertė atitiktų realią turto rinkos vertę bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. To neįrodžius, apelianto J. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalijamo turto rinkos vertę, yra atmestinas.
Ieškovo tvirtinimas, jog jis faktiškai naudodamasis jam teismo sprendimu paskirtu naudotis bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu ir savo lėšomis padidino turto vertę, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kaip jis faktiškai pakeitė naudojamą turtą, ar jį rekonstravo, remontavo ar kitokiu būdu padidino jo vertę, neįrodinėjo jo turėtų išlaidų dydžio. Ieškovas niekada nereiškė reikalavimo dėl pakitusių nuosavybės dalių nustatymo. Be to, neįrodinėtina aplinkybė yra ir tai, jog lyginant su 1994 metais, kai fiksuojama ginčo statinių vidutinė rinkos vertė Valstybės įmonės Registrų centre, nekilnojamojo turto rinkos kainos išaugo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas J. Š. leistinais įrodymais neįrodė savo išlaidų padidinant bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio turto, kuriuo jis faktiškai naudojosi, vertę.
Pažymėtina, kad ieškovo nurodomame CK 4.77 str. pasisakyta apie bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Minimo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčių dalis padidėja, jei jis bendrąjį daiktą savo lėšomis padidina turėdamas kitų bendraturčių sutikimą. Šioje byloje tokių duomenų nėra. Be to, ieškininis reikalavimas dėl bendraturčių dalių pakeitimo pareikštas nebuvo. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalims nuosavybės teise priklausė po 1/2 dalį ginčo rūsio. Todėl nebuvo teisinio pagrindo nepriteisti iš jo pusės nustatytos rūsio vertės.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.). Atmetus apeliacinius skundus, nėra pagrindo nė vienos iš šalių naudai iš kitos šalies priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.