- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- eI-7006-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00916-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos notarų rūmams
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo A. G. skundo atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl nutarimo panaikinimo priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015-01-15 nutarimą Nr. 1 dėl drausmės bylos iškėlimo Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G.. Skunde nurodoma, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumas nenustatė pažeidimo ar nusižengimo aplinkybių, o tik surinko ir vertino pridedamus prie nutarimo dokumentus, be to, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, prezidiumo nariai buvo neobjektyvūs, nusistatę prieš jį.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Notariato įstatymo 7¹ straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. Notariato įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalis numato, kad Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas. Notariato įstatymo 10² straipsnis numato, kad Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali jį išteisinti arba pritaikyti atitinkamas nuobaudas, o Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.
Notarų garbės teismo sudarymo, šio teismo organizavimo, drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtinti Notarų garbės teismo nuostatai. Pagal šių nuostatų 15 punktą notarui drausmės bylą iškelti turi teisę teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų, susijusių su notarų veikla, ir Notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. Teisingumo ministras, iškeldamas notarui drausmės bylą, išleidžia įsakymą, Notarų rūmų prezidiumas – priima nutarimą. Nuostatų 22 punktas numato, kad teisingumo ministro įsakymas ar Notarų rūmų prezidiumo nutarimas dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ir su drausmės bylos iškėlimu susiję dokumentai ar jų kopijos per penkias darbo dienas perduodami Notarų garbės teismui. Remiantis Nuostatų 26 punktu drausmės byla Notarų garbės teisme turi būti išnagrinėta per vieną mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos.
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad teisės aktuose įtvirtinta nuosekli drausmės bylų iškėlimo notarams ir jų nagrinėjimo procedūra, susidedanti iš atskirų tarpusavyje susijusių veiksmų atlikimo. Tačiau aptartas teisinis reglamentavimas nenumato notaro, kurio atžvilgiu iškeliama drausmės byla, galimybės apskųsti teismui institucijos, turinčios teisę iškelti drausmės bylą, priimto sprendimo iškelti drausmės bylą. Priešingai, iš teisės aktuose reglamentuotos nuoseklios drausmės bylų iškėlimo notarams ir jų nagrinėjimo procedūros matyti, kad, iškėlus drausmės bylą notarui, drausmės byla turi būti išnagrinėta per vieną mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos, ir būtent Notarų garbės teismas turi įgaliojimus nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai notarui buvo iškelta drausmės byla, ar yra pagrindas notarą išteisinti, ar, priešingai, jo atžvilgiu pritaikyti nuobaudą. Notarų garbės teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisminė kontrolė priskirta bendrosios kompetencijos apygardos teismui.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl galimybės apskųsti administraciniam teismui atitinkamų profesijų savivaldos institucijų priimamus tarpinius sprendimus iškelti drausmės bylas pareiškėjams, remiasi minėta teismų praktika. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo parengiamojo posėdžio metu priimtą nutarimą iškelti drausmės bylą turto vertintojai, priimtinumo, išaiškino, kad pareiškėjos nurodomi aktai (sprendimai) tėra tik tarpiniai pareiškėjai iškeltos drausmės bylos procedūras fiksuojantys dokumentai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių <...>, o ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas pareiškėjai iškeltoje drausmės byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-611/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015-01-15 nutarimą Nr. 1, kuriuo nutarta iškelti pareiškėjui (Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui) drausmės bylą. Iš Lietuvos notarų rūmų 2015-01-23 rašto matyti, kad Notarų garbės teismo posėdis, kuriame numatyta nagrinėti pareiškėjo atžvilgiu iškeltą drausmės bylą, paskirtas 2015 m. vasario 10 d., 12 val. Taigi būtent Notarų garbės teismo posėdžio metu bus priimtas galutinis pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis sprendimas pareiškėjui iškeltoje drausmės byloje, kuris, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, ir galės būti teisminės kontrolės objektu bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti tarpinio pobūdžio procedūrinį sprendimą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo, negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kadangi pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nespręstinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjui grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 149 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. G. skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) grąžinti 21 (dvidešimt vieną) eurą žyminio mokesčio, sumokėto 2015-02-06, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.