- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- N1-2965-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18228-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
- Kategorijos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių išsilavinimo, 8 klasės moksleivė, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji, 2016 m. balandžio 15 d., apie 13 val., būdama Dūkštų gatvėje, priešais parduotuvę „Maxima“, esančią Dūkštų g. 1, Vilniuje, priėjusi prie mažamečio nukentėjusiojo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), liepė M. G. atiduoti nešiojamą garsiakalbį - kolonėlę, tačiau pastarajam jos neatidavus, ji paėmusi už jo kairės rankos, ištraukė ranką iš kišenės ir iš rankos pavogė nešiojamą garsiakalbį – kolonėlę „JBL“ - 28,99 € vertės bei iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydama nepilnamečio nukentėjusiojo tėvui R. G. 28,99 € turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamoji A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji A. Z. savo kaltę jai inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad ji iš mažamečio nukentėjusiojo pagrobė nešiojamąjį garsiakalbį, kadangi tuo metu jai buvo reikalingi pinigai, o (duomenys neskelbtini) gaunamų kišenpinigių jai nepakako, tačiau vėliau supratusi, kad pasielgė netinkamai, pavogtą garsiakalbį ji atidavė (duomenys neskelbtini) direktoriui.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamoji A. Z., kuri yra kaltinama apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir nepilnametės kaltinamosios atstovė pagal įstatymą, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).
Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios A. Z. prisipažinimas dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kaltinamosios nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, be to, jos yra patvirtintos kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. Z. kaltė jai inkriminuoto nusikaltimo padarymu yra įrodyta, ir jos padaryta veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nukentėjusiajam M. G. priklausantį (valdomą) turtą ji pagrobė atvirai, t.y. iš nukentėjusiojo rankų pagriebdama nešiojamąjį garsiakalbį, kaltinamoji A. Z. suvokė, kad turto valdytojas (nukentėjusysis) supranta kaltinamosios daromų veiksmų esmę ir supranta, kad yra pagrobiamas jam priklausantis (valdomas) turtas.
Kaltinamosios A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu tiek prokurorė, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, tiek kaltinamosios A. Z. atstovė pagal įstatymą bei kaltinamosios gynėjas, prašė atleisti nepilnametę kaltinamąją A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jos atžvilgiu auklėjamojo pobūdžio priemones, kadangi kaltinamoji A. Z. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino, gailėjosi ir pažadėjo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti.
Spręsdamas dėl proceso dalyvių pareikšto prašymo, teismas atsižvelgia į kaltinamosios A. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nusikaltimą ji padarė, būdama tik keturiolikos metų amžiaus ir augdama bei auklėjama ne šeimoje, taip pat į tai, kad kaltinamoji anksčiau nebuvo padariusi jokių teisės pažeidimų ir nebuvo teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis, be to, teismas atsižvelgia į kaltinamosios A. Z. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris, (duomenys neskelbtini) atstovės teigimu, iš esmės pasikeitė į gerąją pusę, ir konstatuoja, jog šios aplinkybės atitinka sąlygas, numatytas BK 93 straipsnio 1 dalyje ir 1 dalies 3 punkte, kurioms esant nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir daro išvadą, kad tikslinga kaltinamąją A. Z., padariusią apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jos atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnyje. Nors BK 93 straipsnio 1 dalyje yra numatyti trys nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, t.y. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:
1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba
3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų <...>, tačiau šie nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra alternatyvūs, todėl taikant BK 93 straipsnį nepilnamečiui, pakanka bent vieno iš jų. Nors kaltinamoji A. Z. ir nėra pripažinta ribotai pakaltinama, tačiau ji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą, taip pat yra kitų, teismo anksčiau nurodytų pagrindų manyti, kad kaltinamoji A. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.
Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamąją A. Z. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajai A. Z. paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ir turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio reikalavimais, atleisti nepilnametę kaltinamąją A. Z., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo pobūdžio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ir tęsti mokslą, o baudžiamąją bylą A. Z. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti, kad ji privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Taip pat išaiškinti A. Z., kad jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys teismo jai paskirtas auklėjamojo pobūdžio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jai paskirtas auklėjamojo pobūdžio priemones kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Kardomąją priemonę, paskirtą A. Z. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.