- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2-172-766/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01916-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., L. L.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. L., L. L. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. L. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo tėvas V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės (pareiškėjo motinos) E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti, o pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslais. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina E. L., po jos mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Po E. L. mirties visą jos likusį turtą pradėjo faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, ją pergyvenęs sutuoktinis V. L.. (duomenys neskelbtini) V. L. mirė. Po tėvo mirties visą likusį jo turtą pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėjas nutarė pasirūpinti savo mirusių tėvų turto reikalais ir sužinojo, kad negali disponuoti jų turtu, kadangi per įstatymų nustatytą terminą jis nepriėmė palikimo notarine tvarka. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į E. L. ir V. L. palikimą, nėra.
Suinteresuotiems asmenims J. L. ir L. L. apie bylos iškėlimą teisme, bylos nagrinėjimo datą ir laiką rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai (16–19, 23–24 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo pareiškimo dalis dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu po motinos E. L. mirties nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. LR CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad E. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo.
Pareiškėjo pareiškimo dalis dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu po pareiškėjo tėvo V. L. mirties nagrinėtinas pagal 2000 m. LR CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normas, nes palikimas po V. L. mirties atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. 2001-07-01 įsigaliojus šiam kodeksui.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad V. L. ir E. T. susituokė (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo E. T. pakeitė pavardę į santuokinę L. pavardę (6 b. l.). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), J. L., gimusi 1(duomenys neskelbtini), L. L., gimusi (duomenys neskelbtini)1, yra V. L. ir E. L. vaikai (3 b. l.). Iš mirties liudijimų kopijų matyti, kad E. L. mirė (duomenys neskelbtini), V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (4, 5 b. l.). Iš Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro pažymos matyti, kad biure bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir į mirusios E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, užvesta nėra (10 b. l.). Paskutinė V. L. ir E. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (11–12 b. l.). Paveldimą turtą sudaro E. L. P. apylinkės I-ojo šaukimo 21-osios sesijos sprendimu Nr. 64 1994-06-28 suteikta asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės ūkio naudmenų V. k., asmeninio ūkio žemė 3,00 ha nepirkta (9 b. l.). Iš byloje esančio mokesčių kvito matyti, kad T. L. rūpinosi po tėvų mirties likusiu turtu (žeme), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (15 b. l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. LR CK 569 str. 1 d.), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. LR CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. L. testamento nepaliko, todėl atsirado palikimas pagal įstatymą. Pareiškėjo sutuoktinis iki žmonos mirties gyveno kartu su ja, po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu jos turtu – žeme, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau laiku pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. E. L. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. LR CK 587 str. 3 d.).
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (2000 m. LR CK 5.1 str.). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (2000 m. LR CK 5.50 str. 2 d.). Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad po tėvo mirties palikimą priėmęs, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, T. L. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: faktiškai priėmė palikimą – rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius (15 b. l.). Todėl pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjas negali kita tvarka gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje įrodymų, kurie paneigtų palikimo priėmimo faktą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (2000 m. LR CPK 176-179 str.).
Teismas daro išvadą, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos palikimą, o pareiškėjas T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jo palikimą (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo T. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos palikimą, o pareiškėjas T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jo palikimą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.