- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eI2-1764-1066/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02721-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Žvaigždinienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., J. B.
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Eglė Šulcienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. Ž. ir J. B. dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2025 m. balandžio 17 d. patikrinimo akto Nr. GT7-3 (toliau – Patikrinimo aktas) dalį, kurioje nuspręsta, kad 2025 m. sausio 8 d. Ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimus; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti 2025 m. sausio 8 d. Ataskaitos atitikimą įstatymų reikalavimams.
2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Patikrinimo aktu atsakovė nusprendė, kad UAB “CRE pro” vertintojos J. B. parengta 2025-01-08 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2024/12-12 (toliau – Ataskaita) atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau su tokia Patikrinimo akte padaryta išvada pareiškėjas nesutinka, manydamas, kad ji yra nepagrįsta ir neteisėta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pareiškėjui ir A. Ž. teisminės mediacijos metu buvo paskirtas nekilnojamojo turto vertinimas. Vertinimo objektas – pastatas: vienbutis gyvenamasis namas 1A1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitos paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinamas objektas). Vertinimo tikslas – turto rinkos vertės nustatymas turto dalybų tikslu. Anot pareiškėjo, turto vertinimą atliko turto vertintoja J. B. (toliau – ir Vertintoja) ir pareiškėjo užsakymu UAB „OBER-HAUS“. Abiejų turto vertintojų padarytos išvados dėl Vertinamo objekto rinkos vertės ypač skiriasi, atotrūkis tarp žemesniojo vertinimo (376 tūkst.) ir aukštesniojo vertinimo (637 tūkst.) sudaro net 69,4 proc., kas ir be specialių žinių akivaizdžiai rodo, jog negali būti vienu metu abi išvados būti „teisingos“ su tokiu skirtumu. Pareiškėjas tvirtina, kad UAB „CRE pro” vertintojos J. B. parengta 2025-01-08 nekilnojamojo turto vertinimo Ataskaita turėjo būti pripažinta neatitinkanti Vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, nes vertinimui lyginimo metodu netinkamai parinkti lyginamieji objektai. Ataskaitoje vertinamas turtas yra 57.32 verčių zonoje ((duomenys neskelbtini) Iš šios turto Vertintojos pasirinktų lyginamųjų objektų tik vienas objektas yra toje pačioje 57.32 verčių zonoje, kiti du objektai – visai kitoje - 57.66 verčių zonoje. Dėl to pareiškėjas atsakovei pateikė paklausimą, tačiau Tarnyba, išnagrinėjusi pateiktą paklausimą, pareiškėjo teigimu, iš esmės neatliko jokio savarankiško patikrinimo, nenagrinėjo Vertinamo objekto vertės dydžio pagrindimo, o tik perrašė Vertintojos pateiktus paaiškinimus, jų kritiškai neįvertino.
2.2. Pareiškėjo tvirtinimu, būtent 2025-01-20 „OBERHAUS“ ataskaitoje, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta, yra surasta pakankamai palyginamųjų sandorių iš tos pačios 57.32 zonos, kaip ir vertinamasis objektas, kas reiškia, kad kita ekspertė sugebėjo rasti tinkamų sandorių iš tos pačios zonos, kas patvirtina, jog skundžiama Ataskaita buvo atlikta netinkamai, parenkant palyginimui netinkamus sandorius. Vietos aspektas renkantis palyginamuosius objektus yra esminis, o Vertintoja nuo jo nukrypo, ji turėjo teikti prioritetą palyginamųjų objektų pasirinkimui iš tos pačios verčių zonos, kurioje yra vertinamas objektas, o jei to nepakanka, tai iš šalia esančių tos pačios vertės zonų.
2.3. Nurodo, kad Ataskaitoje parinkti du lyginamieji objektai iš 57.66 verčių zonos yra prabangūs NT objektai, todėl jie negali būti lyginami su vertinamu objektu, nes šis nėra prabangus. Pasak pareiškėjo, pati Vertintoja Ataskaitos 14 psl. pateikė ekonominės klasės statistiką, o Ataskaitos 26 psl. vertinamą turtą įvertino kaip „gera“, kas neprilygsta prabangos klasei. Šiuo atveju pareiškėjui neaišku kaip Vertintoja vertina vertinamą objektą – kaip gerą ar kaip vidutinį.
2.4. Pareiškėjo teigimu, VĮ Registrų centro masinio vertinimo ataskaitoje verčių zonos 57.32 ir 57.30 yra apibūdinamos tais pačiais žodžiais, todėl kalbama apie to paties kainų lygio verčių zonas ir Vertintojos tvirtinimas, kad 57.30 verčių zona yra ženkliai mažesnio kainų lygio zona, palyginus su vertinama verčių zona, yra neteisingas. Pareiškėjas tvirtina, kad Vertintoja atmetė zoną ne pagal panašumą į vertinamąją zoną, o tik subjektyviai pagal kainos kriterijų (jai kainos pasirodė „per mažos“), vadinasi, ji turėjo išankstinį nusistatymą dėl to, kokia turi būti kaina, dar net neatlikusi vertinimo.
Teigia, kad verčių zona 57.66 priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai, joje vyrauja pušynai, lyginamieji apsupti miško, ši teritorija laikoma aukštos verčių zonos teritorija, ji ribojasi su brangiausiomis ir prestižinėmis verčių zonomis 57.68 ((duomenys neskelbtini)), 57.78, o vertinamas NT objektas yra pramoninėje zonoje, netoli yra geležinkelio linija, todėl verčių zona 57.66 pasirinkta neteisingai.
2.5. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju netinkamos yra sandorių Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6 ir 9, Nr. 3, 7, 8 atmetimo priežastys. Patikrinimo akte nurodyta, kad „Ober-haus“ statistikoje kainos yra 210.000 – 480.000 Eur ribose, tačiau Ataskaitoje nustatyta vertė yra 637.000 Eur, kas nepatenka į minėtas ribas, tačiau Tarnyba neišsiaiškino, kodėl susidarė toks drastiškas kainų skirtumas.
2.6. Pareiškėjas mano, kad Vertintoja negalėjo remtis vien masinio vertinimo duomenimis, ir teigti, kad skirtingos verčių zonos yra analogiškos. Turėjo būti atliekamas individualus vertinimas, o ne remiamasi masiniais vertinimais.
2.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ataskaitoje nebuvo įvertintas rūsys bei, kad žemės sklypas turi servitutą. Be to, pastebi, kad Vertintoja prieštarauja sau, vienur teigdama, kad medžiagų skirtumas (sienų dekoras ir stogo danga) neturėjo įtakos, o kitur, kad vertinamas objektas įrengtas kokybiškomis ir šiuolaikiškomis medžiagomis.
2.8. Pareiškėjo manymu, Patikrinimo aktas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nustatytų reikalavimų – nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Taip pat pareiškėjas remiasi 2023-01-11 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-36-442/2023, kurioje LVAT grąžino bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl ir šiuo atveju Tarnyba turėtų būti įpareigota iš naujo tinkamai vertinti Ataskaitos atitiktį Įstatymo reikalavimams.
2.9. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad:
2.9.1. Neteisinga Tarnybos pozicija, kad neva dvi ataskaitos negali būti tarpusavyje lyginamos. Bendrovės OBER-HAUS ataskaita kaip tik pagrindžia, kodėl ginčijama bendrovės CRE PRO ataskaita neatitinka įstatymų reikalavimų. Įstatyme nėra jokių ribojimų ar draudimų lyginti tarpusavyje dvi skirtingas vertinimo ataskaitas. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. OBER-HAUS ataskaita laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, OBER-HAUS ataskaita turi būti laikoma galiojančia ir teisinga, todėl ji kaip įrodymas gali būti naudojama lyginimui su ginčijama CRE PRO ataskaita. Be to, ataskaitų skirtumai rodo, kad CRE PRO ataskaita buvo atlikta nepakankamai rūpestingai ir dėl to gautas rezultatas su tokiu nepateisinamai dideliu skirtumu.
2.9.2. Pabrėžia, kad logikos dėsniams prieštarauja prielaida, neva abi ataskaitos, su tokiu dideliu skirtumu, gali būti vienu metu „teisingos“ ir tam tikrą išvadų skirtumą būtų galima toleruoti, jeigu jis būtų buvęs normalių paklaidų ribose, tačiau dabartinis skirtumas yra pernelyg neproporcingas.
2.9.3. Nurodo, kad „Oberhaus“ ataskaitoje yra pakankamai palyginamųjų sandorių iš tos pačios 57.32 zonos, kaip ir vertinamasis objektas, tai, pareiškėjo teigimu, kita ekspertė sugebėjo rasti tinkamų sandorių iš tos pačios zonos, kas patvirtina, jog skundžiama ataskaita buvo atlikta netinkamai, parenkant palyginimui netinkamus sandorius.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Tarnybos nuomone, šioje ginčo situacijoje nebuvo padaryta pažeidimų, kurie lemtų Tarnybos išvadą, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų. Patikrinimo aktu nustatyta, kad Ataskaita atitinka įstatymo reikalavimus, o vienintelis nustatytas trūkumas laikomas mažareikšmiu, neturinčiu įtakos Ataskaitos teisingumui ir nustatytai turto vertei.
Paaiškina, kad Vertintojos Ataskaita, su kuria pareiškėjas nesutinka, buvo patikrinta ir nustatyta, kad ji atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu dėl antrosios ataskaitos, kurią parengė UAB „OBERHAUS“ patikrinimo į Tarnybą nebuvo kreiptasi ir jos atitiktis Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams nėra patikrinta. Taigi teisinė logika suponuoja, kad nėra pagrindo tarpusavyje lyginti dviejų ataskaitų teisingumą, kurių tik vienos atitiktis buvo patikrinta Tarnybos. Pažymi, kad turto vertinimo ataskaitose nustatytas vertės dydis nėra tinkamas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, kuri ataskaita yra teisinga, o kuri ne. Šiuo klausimu Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti kriterijai, kurie lemia turto vertinimo ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsniui, tačiau tarp šių kriterijų nėra vertės dydžio kriterijaus. Turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai apskritai nenumato galimybės turto vertinimo ataskaitų teisingumą ar neteisingumą įvertinti pasitelkiant kitą ataskaitą ar joje nustatytą turto vertę. Nustatyti turto vertinimo ataskaitos teisingumą gali tik Tarnyba, atlikusi patikrinimą, arba teismas.
Tarnyba pabrėžia, kad turto vertinimo ataskaitų lyginimas tarpusavyje yra ydingas iš esmės ir neturi teisinio pagrindo, nes toks ataskaitų palyginimas nėra numatytas turto vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. O vien pareiškėjo nuomonė nesukuria teisinio pagrindo lyginti dvi ataskaitas tarpusavyje, todėl tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Ir nors Patikrinimo akte pateiktos Tarnybos išvados dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, tačiau Tarnybai nesuteikti įgaliojimai vertinti ar teikti išvadas dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo.
3.2. Teigia, kad paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams Tarnyba nagrinėja vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2016-09-05 įsakymu Nr. V1-349 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 13 p. nustatyta, kad atliekant turto vertinimo ataskaitų patikrinimus gali būti nustatyti ne tik ataskaitos trūkumai, lemiantys ataskaitos neatitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, bet ir mažareikšmiai trūkumai, neturintys įtakos Ataskaitos teisingumui.
Pažymi, kad nustatytas Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 (toliau – ir Metodika) 62.2 punkto trūkumas yra dėl to, kad Ataskaitoje nebuvo pakankamai detaliai nurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Tačiau paaiškinimuose Vertintoja šias aplinkybes pateikė. Tarnyba, įvertinusi gautą informaciją, nustatė, kad lyginamųjų objektų pasirinkimas yra pagrįstas, tačiau dalis informacijos pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose. Svarbu tai, kad šis trūkumas neturėjo jokios įtakos Ataskaitos teisingumui ir nustatytai turto vertei. Taigi šį trūkumą Patikrinimo akte atsakovė pagrįstai konstatavo mažareikšmiu.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo manymu, kad ji tik perrašė Vertintojos pateiktus paaiškinimus ir jų kritiškai neįvertino“. Paaiškina, kad po nurodyto Tarnybos klausimo, pateikti Vertintojos paaiškinimai. Patikrinimo akte pateikta tik dalis Vertintojos paaiškinimuose nurodytos informacijos, nes Tarnyba įvertino visą Vertintojos paaiškinimuose pateiktą informaciją ir Patikrinimo akte pateikė glaustą apibendrinimą to, kas Tarnybos nuomone, yra aktualiausia ir tiksliausiai atsako į klausimą. Tai reiškia, kad Vertintojos paaiškinimai į užduotą klausimą, Tarnybos nuomone, yra pripažįstami tinkamais ir pagrįstais atskleidžiant analogiško ar panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, reikalaujamas pagal Metodikos 62.2 punktą. Patikrinimo akto pabaigoje yra pateikta galutinė Tarnybos išvada su aptartos situacijos įvertinimu.
3.4. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad Ataskaitoje buvo netinkamai parinkti lyginamieji objektai, nes vertinamas turtas yra 57.32 verčių zonoje, o iš Vertintojos parinktų lyginamųjų objektų tik vienas yra toje pačioje verčių zonoje 57.32, o kitu du – kitoje – 57.66 verčių zonoje, o Vertinamo objekto verčių zonoje 57.32 buvo pakankamai lyginamųjų objektų, kodėl jie nebuvo pasirinkti nepaaiškinta, atsakovė pažymi, kad pareiškėjas tik atkartoja Patikrinimo akte nurodytus klausimus, kurie, kartu su Vertintojos paaiškinimais yra detaliai išanalizuoti Patikrinimo akto 1-3 punktuose. Vertintoja pateikė išsamius paaiškinimus, kuriuos Tarnyba įvertino ir pripažino juos esant tinkamais bei pagrįstais atskleidžiant analogiško ar panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, reikalaujamas pagal Metodikos 62.2 punktą.
3.5. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad vietos aspektas renkantis palyginamuosius objektus yra esminis, o Vertintoja nuo jo nukrypo, ji turėjo teikti prioritetą palyginamųjų objektų pasirinkimui iš tos pačios verčių zonos, kurioje yra vertinamas objektas, o jei to nepakanka, tai iš šalia esančių tos pačios vertės zonų, Tarnyba su jais nesutinka. Vienintelis kriterijus, kuriam Vertintojas galėtų teikti prioritetą – sandorio įvykimo laikas. Nei Įstatymas, nei Metodika nenustato jokio kito privalomo kriterijaus, įskaitant ir vietovės, renkantis lyginamuosius objektus. Taigi, lyginamųjų objektų pasirinkime turto vertintojai nėra apriboti tos pačios vietovės ar tos pačios verčių zonos kaip ir vertinamas turtas. Todėl, lyginamieji objektai gali būti parenkami ir iš kitų verčių zonų. Tokiu atveju turi būti įvertinti vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos vietos požiūriu. Tarnyba įvertino Vertintojos pateiktą informaciją, taip pat patikrino nurodytą VĮ Registrų centro šaltinio informaciją ir nustatė, kad, iš tiesų, vertinamo turto, esančio 57.32 verčių zonoje, ir parinktų dviejų lyginamųjų, esančių 57.66 verčių zonoje, verčių zonos (vietos) pataisos koeficientas yra toks pats – 1.00. Esant šioms aplinkybėms matyti, kad Vertintojos pateikti argumentai dėl verčių zonų lygiavertiškumo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo iš kitos verčių zonos yra pagrįsti.
3.6. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Ataskaitoje parinkti du lyginamieji objektai iš 57.66 verčių zonos yra prabangūs nekilnojamojo turto objektai, todėl jie negali būti lyginami su vertinamu objektu, nes šis nėra prabangus, atsakovė pažymi, kad Vertintoja Ataskaitoje rėmėsi oficialiu sandorių šaltiniu ir jo pateikiamais duomenimis – VĮ Registrų centro teikiamais sandorių duomenimis. Šiuose duomenyse Vertintoja gauna informaciją apie objekto paskirtį, naudojimo būdą, plotą, tūrį, baigtumą, gyvenamą plotą, išorės ir vidaus apdailą, šildymą, vandentiekį ir pan. Tačiau VĮ Registrų centro sandorių duomenyse nėra pateikiama informacija apie turto (ne)prabangumą ar turto nuotraukos. Dėl
vertinamo turto kaip „geros“ būklės, kas neprilygsta prabangos klasei, Tarnyba pažymi, kad tai fizinės vertinamo turto būklės įvertinimas, kuris yra antras iš 5 galimų vertinimų (labai gera, gera, vidutinė, patenkinama, bloga). Ataskaitoje nurodyta, kad būklė „gera“ reiškia, jog pastatui nereikalingas kapitalinis ar paprastasis (periodinis / einamasis) nekilnojamojo turto remontas. Tuo tarpu būklė „labai gera“, pagal ten pat Ataskaitoje pateiktą aprašymą, reiškia, kad pastatas naujai pastatytas ar rekonstruotas, pastato patalpos naujai įrengtos arba naujai suremontuotos. Taigi būklės vertinimas kaip „gera“ yra gana aukštas vertinimas.
VĮ Registrų centro masinio vertinimo ataskaitoje verčių zonos 57.32 ir 57.30 yra apibūdinamos tais pačiais žodžiais, pabaigoje nurodant „Miestui plečiantis į pakraščius, nekilnojamojo turto kainos ypač gyvenamosios paskirties, pastaraisiais metais šiose verčių zonose kilo.“ Taigi, matyti, kad šiose zonos nekilnojamojo turto kainos kilo, tačiau neaišku ar kainų kilimas buvo vienodas. Iš tiesų, šių dviejų verčių zonų vietos koeficientai reikšmingai skiriasi, todėl Vertintoja pagrįstai nurodė esant tokį skirtumą ir nesirinko lyginamųjų 57.30 verčių zonoje. Taigi, toks Vertintojos pasirinkimas nėra išankstinis nusistatymas dėl to, kokia turi būti kaina, nes jis yra pagrįstas patikimo, viešai prieinamo oficialaus šaltinio VĮ Registrų centro informacija ir duomenimis, todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Atkreipia dėmesį į tokią informaciją apie skunde paminėtų verčių zonų kainas: „57.32 verčių zona – <...> Miestui plečiantis į pakraščius, nekilnojamojo turto kainos ypač gyvenamosios paskirties, pastaraisiais metais šiose verčių zonose kilo.“ „57.66 verčių zona – <...> Neužterštas oras, rami aplinka, geras susisiekimas sąlygoja nemažas
šios verčių zonos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainas.“ Pagal pateiktą informaciją matyti, kad vertinamo turto verčių zonoje 57.32 NT kainos „kilo“, o lyginamųjų objektų verčių zonoje 57.66 NT kainos „nemažos“. Iš tokios informacijos gana sunku spręsti, ar kainos šiose zonose skiriasi, ar yra panašios. Taip pat neaišku, kokią įtaką NT kainoms turi netoli verčių zonos 57.66 esančios, pareiškėjo teigimu, brangiausios verčių zonos 57.68 ir 57.78, nes jų įtakos dydis skunde nėra nurodytas ir nenurodyta kaip toks kriterijus turėtų būti išmatuotas. Vertintoja pagrįstai rėmėsi nurodytų verčių zonų koeficientų duomenimis, kurie rodo, kad kainų lygiai 57.32 ir 57.66 verčių zonose sutampa.
3.7. Tarnyba nesutinka su pareiškėju ir tvirtina, kad visi Vertintojos paminėti lyginamieji objektai pasižymi nurodytomis charakteristikomis, kurios skiriasi nuo vertinamo objekto. Pažymi, kad lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, be to, prioritetas teikiamas arčiausiai vertinimo datos įvykusiems sandoriams. Tai reiškia, kad vertintojas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas surasti savo charakteristikomis kuo panašesnius ir laiko atžvilgiu kuo artimesnius sandorius. Tai Ataskaitoje ir buvo padaryta.
Ataskaitoje Vertintoja pateikė bendro pobūdžio UAB „Ober-Haus“ informaciją apie individualių ir sublokuotų gyvenamųjų namų (100-200 kv. m.) pardavimo kainas, kurios yra 210.000 – 480.000 Eur ribose. Šios kainos yra būtent standartinių 100-200 kv. m ploto gyvenamųjų namų. Tuo tarpu vertinamas turtas viršija tipinio gyvenamo namo parametrus (gyv. namo plotas - 346,52 kv. m, žemės sklypo plotas – 0,1737 ha), todėl akivaizdu, kad jo vertė negali tilpti į aukščiau nurodytas kainų ribas. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba neišsiaiškino pateikto klausimo, yra teisiškai nepagrįsti.
3.8. Vertintojos pasirinktas būdas yra viešai prieinamas šaltinis, oficialus ir parengtas kompetentingos įstaigos, tad jis laikomas tinkamu ir pagrįstu šaltiniu. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl, jo nuomone, šis šaltinis nėra tinkamas, todėl skunde pateiktas argumentas, kad Vertintoja negalėjo remtis vien masinio vertinimo duomenimis, ir teigti, kad skirtingos verčių zonos yra analogiškos, yra teisiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad rėmimasis tam tikrais VĮ Registrų centro masinio vertinimo dokumentais atliekant individualų vertinimą nėra draudžiamas ir nereiškia, kad yra Ataskaitoje atliekamas masinis vertinimas. Masinį vertinimą reglamentuoja kiti teisės aktai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Ataskaitoje nebuvo įvertintas rūsys bei kad žemės sklypas turi servitutą, taip pat nurodo, kad Vertintoja prieštarauja sau, vienur teigdama, kad medžiagų skirtumas (sienų dekoras ir stogo danga) neturėjo įtakos, o kitur, kad vertinamas objektas įrengtas kokybiškomis ir šiuolaikiškomis medžiagomis. Atsakydama į tai, atsakovė pažymi, kad Ataskaitoje yra pateiktos visos nurodytos aplinkybės, ir tai, kad dėl jų nėra taikomos pataisos, indikuoja Vertintojo poziciją, kad atskirai išskirti šių veiksnių įtaką turto vertei yra netikslinga. Atsakovei nesuprantamos pareiškėjo įžvalgos dėl prieštaravimų tarp dviejų atskirų Vertintojos teiginių, kurių vienas yra apie tai, kad vertinamo turto ir lyginamųjų objektų sienos ir stogas turi nereikšmingų, skirtumų, galinčių turėti įtakos vertei, o antras Vertintojos teiginys yra apie tai, kad vertinamas objektas yra įrengtas kokybiškomis ir šiuolaikiškomis medžiagomis, ir todėl nebuvo pasirinkti kiti sandoriai, kurie tokiomis savybėmis nepasižymėjo. Tarnybos manymu, šie Vertintojos teiginiai apibūdina du skirtingus aspektus – pirmu paaiškinama, kad lyginamųjų objektų ir vertinamo turto sienų ir stogo skirtumai yra nereikšmingi, o antru paaiškinamas lyginamųjų objektų pasirinkimas, nesirenkant tokių, kurie skirtųsi nuo vertinamo turto dėl įrengimo kokybiškomis ir šiuolaikiškomis medžiagomis. Taigi šie du aspektai paaiškina skirtingas aplinkybes ir vienas kitam niekaip neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai laikomi nepagrįstais.
3.9. Mano, kad Patikrinimo aktas savo esme pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų, t. y. jis nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Tarnybos įsitikinimu, Patikrinimo aktas pareiškėjo
atžvilgiu nėra administracinis sprendimas. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad skunde pareiškėjo pateikta LVAT byla ne tik, kad nepatvirtina pareiškėjo prašymo įpareigoti Tarnybos iš naujo įvertinti Ataskaitos atitiktį Įstatymo reikalavimams, bet priešingai – pateikia teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo atlikti pakartotinį Ataskaitos patikrinimą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia šiuos argumentus:
4.1. Patikrinimo aktas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Tarnyba tinkamai nustatė faktines aplinkybes, nuodugniai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Patikrinimo aktą. Pareiškėjas neįrodė, kad priimant jį, buvo pažeistos materialiosios bei proceso teisės normos, šis Patikrinimo aktas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
Šalies argumentai
4.2. Teigia, kad pareiškėjas skunde nurodo ne tik nepagrįstus faktus, tačiau pateikia ir visiškai melagingas aplinkybes, bandydamas nuginčyti jam nepalankią turto vertę. Jo skundo lyginami turto vertintojų J. B. (UAB ,,CRE pro“) ir A. L. (UAB ,,OBER-HAUS“) atlikti nekilnojamo turto vertinimai ir teigiama, jog negali būti vienu metu abi išvados teisingos. Tačiau kadangi V. Ž. ginčija J. B. atliktą turto vertinimą, tuo pačiu daroma prielaida, kad A. L. atliktas turto vertinimas yra teisingas ir tokiai prielaidai nėra jokio pagrindo. Nutylimas labai svarbus aspektas, kad A. L. atliktas nekilnojamo turto vertinimas nebuvo įvertintas kompetentingos valstybės institucijos – Tarnybos – ir nėra išvados, kad vertinimo ataskaita atitinka Turto vertinimo įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.3. Pabrėžia, kad iš esmės yra neteisinga lyginti šias dvi turto vertinimo ataskaitas, tuo labiau, kad viena turto vertintoja (J. B.) pasirinkta visiškai atsitiktiniu būdu burtų keliu abiejų pusių sutarimu, o kita (A. L.) – V. Ž. nuožiūra, galimai įtakojant jos atliktą turto vertinimą. Svarbu akcentuoti, kad A. L. ataskaita parengta pareiškėjo užsakymu, jam turint privatų suinteresuotumą turto verte. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinamasis objektas (duomenys neskelbtini) yra naujoje gyvenvietėje su naujais inžineriniais tinklais ir infrastruktūra, plačiomis trinkelėmis grįstomis gatvėmis. Be to, nei vienas iš šių lyginamųjų objektų neturi įrengtos saulės elektrinės, vienas jų – neturi rūsio, kitas – pirties. Priede Nr. 9 pridedamos ir Google street view nuotraukos turto vertintojos J. B. pasirinkto trečio lyginamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini) kuris akivaizdžiai atrodo kiek žemesnės klasės objektas, tačiau V. Ž. jo nekvestionuoja.
4.4. Anot A. Ž., savo skunde V. Ž. ne tik melagingai nurodo, kad vertinamasis objektas yra netoli Vilniaus miesto pramoninio rajono, (duomenys neskelbtini) tačiau ir teigia, jog vertinamasis objektas yra pramoninėje zonoje. Pareiškėjas taip pat teigia namuose girdintis pravažiuojančių traukinių keliamą triukšmą, kas yra visiška netiesa. Pareiškėjas, siekdamas paneigti Ataskaitoje pasirinktų lyginamųjų objektų tinkamumą, šių lyginamųjų objektų vietą perdėtai ,,išaukština, suteikdamas geresnį statusą ir bando įtikinti, kad jie stovi beveik Vilniaus mikrorajone (duomenys neskelbtini), tačiau nepažymi, kad šioje Vilniaus pusėje yra pagrindinis Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo-nusileidimo takas, kuriuo skrendantys lėktuvai kelia ne tik garsus, bet ir nemalonius pojūčius, o tai dažniausiu atveju yra itin nepatraukli vieta.
4.5. Teigia, kad vien tai, kad Patikrinimo akte nenurodytas konkretus teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką, nereiškia Patikrinimo akto neteisingumo ar nepagrįstumo. Ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui pateikti skundą, taigi toks visiškai formalus pažeidimas negali būti pagrindu tenkinti skundą.
4.6. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad:
4.6.1. Teismo eksperto S. R. pasirinkta palyginamųjų sandorių atrankos ir vertinimo metodika nėra tinkama. Teismo eksperto išvada, parengta vertinant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 346,52 kv. m, statybos laikotarpis – 2006–2012 m., žemės sklypo plotas – 0,1737 ha), kelia pagrįstų abejonių dėl palyginamųjų sandorių atrankos ir vertinimo metodikos taikymo nuoseklumo bei pagrįstumo. Palyginimui buvo pasirinktas objektas Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)), kurio pardavimo data yra ankstesnė, 1 kv. m kaina ženkliai mažesnė (1 028,36 Eur) ir kuris faktiškai yra vaikų lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) (registracijos data – 2025-05-29). Ekspertizės akte nėra pateikta jokio paaiškinimo, kodėl šio objekto 1 kv. m kaina yra tokia reikšmingai mažesnė, ar tai susiję su objekto būkle, paskirtimi ar kitomis vertę mažinančiomis aplinkybėmis. Vertinamasis objektas, esantis (duomenys neskelbtini) yra geros būklės, pritaikytas gyvenamajam naudojimui ir įsikūręs ramioje individualių gyvenamųjų namų teritorijoje, todėl jo lyginimas su minėtu objektu Nr. 7 laikytinas metodologiškai nepagrįstu. Galimas eksperto argumentas, jog objektas Nr. 7 buvo pasirinktas dėl panašesnio ploto, negali būti laikomas pakankamu, kadangi ploto skirtumai pagal taikomą vertinimo metodiką turi būti vertinami taikant korekcinius koeficientus.
4.6.2. Dėl neteisingai įvertintų turto panaudojimo galimybių pažymi, kad pasirinktas palyginamojo objekto naudojimas netinka (duomenys neskelbtini) namo rinkos vertės nustatymui.
4.6.3. Ekspertizės akte pateikta daugybė netikslių ar klaidinančių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aprašymo teiginių. Ekspertizės akte pateiktas aprašomasis turto vaizdas neatitinka faktinės būklės, jį galimai įtakojo Pareiškėjo tiksliniai veiksmai, siekiant sudaryti blogą įspūdį apie namo būklę ir taip sumažinti jo vertę. Pažymi, kad saulės elektrinė suteikia papildomą vertę turtui, todėl jos buvimo ignoravimas lemia, kad nustatyta gyvenamojo namo vertė neatitinka realios rinkos vertės. Tai reiškia, kad prie nustatytos namo vertės turėtų būti papildomai priskaičiuota saulės elektrinės įrengimo vertė, ko ekspertizėje nebuvo padaryta. Atkreipia dėmesį į dar vieną pareiškėjo bandymą sumažinti vertinamojo objekto (duomenys neskelbtini) vertę. Pareiškėjas ginčija gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikatą, kurį pats pateikė teismo ekspertui S. R..
4.6.4. Pažymi, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu Pareiškėjas sistemingai formavo neigiamą požiūrį į nekilnojamąjį turtą, akcentuodamas tiek esamus smulkius, tiek neegzistuojančius gyvenamojo namo trūkumus. Pareiškėjas teikė neteisingą informaciją apie namo šildymo sąnaudas, po apžiūros teismo ekspertui siuntė nuotraukas, vaizduojančias dirbtinai sukeltą rūsio užpylimą vandeniu bei atliko kitus tendencingus veiksmus. Tokiais veiksmais pareiškėjas galimai sąlygojo teismo eksperto klaidingą supratimą apie gyvenamojo namo būklę ir tai galėjo turėti tiesioginės įtakos ekspertizės akto turiniui.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia šiuos argumentus:
5.1. Pažymi, kad UAB „OBER-HAUS“ dirbančios vertintojos A. L. atlikta vertinimo ataskaita nėra patikrinta Tarnybos, todėl savaime negali būti traktuojama kaip atitinkanti Metodiką bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl skundo pagrįstumo, negali vadovautis šia vertinimo ataskaita, kaip įrodymu. Be to, UAB “CRE pro”
atliktoje vertinimo ataskaitoje rinkos vertė apskaičiuota 2024 m. gruodžio 28 d., o UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamas vertinimo ataskaitoje - 2025 m. sausio 20 d.
5.2. Atsakant į pareiškėjo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pagal Metodikos 62.2 punkto reikalavimus buvo pasirinktas analogiškas arba panašus turtas, su kuriuo yra lyginamas vertinamas turtas, turi būti aiškiai išdėstytas vertinimo ataskaitoje, pažymi, kad Ataskaitos 29 psl. yra tiksliai nurodyti analogiško ar panašaus turto, su kuriuo yra lyginamas vertinamas turtas, atrankos kriterijai. Iš visų vertintojo užklausoje esančių lyginamųjų sandorių, atitinkančių vertintojo užduotus kriterijus, vertintojas parinko, jo nuomone, labiausiai panašius į vertinamą turtą lyginamuosius objektus, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Taigi akivaizdu, kad skunde keliamos abejonės yra nepagrįstos.
5.3. Paaiškina, kad vietos aspektas renkantis palyginamuosius objektus yra vienas iš daugelio, pagal kurį atrenkami lyginamieji sandoriai lyginamojo metodo skaičiavimams. Svarbiausias kriterijus renkantis lyginamuosius objektus yra jo paskirtis (šiuo atveju – gyvenamoji). UAB „CRE pro” vertintoja atlikdama skaičiavimus vadovavosi LR finansų ministro įsakymo „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 58.1 punktu, kuris teigia, kad „surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius“, bei remiantis Tarptautinių vertinimo standartų (įsigaliojusių nuo 2025 m. sausio 31 d.) „Bendrųjų standartų” 105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ 30.7. punkto c dalimi, kuri teigia, kad „arčiau vertės nustatymo dienos įvykę lyginamieji sandoriai geriau reprezentuoja tos dienos rinką nei
seniau įvykę sandoriai, ypač nestabiliose rinkose”.Mažesni pataisos koeficientai rodo, kad parinkti lyginamieji objektai yra labiau panašūs į vertinamą objektą, o tai ir yra pagrindinis lyginamųjų objektų atrankos kriterijus pagal „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ 57 punktą - „Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui”. Šie paaiškinimai patvirtina, kad skundžiama ataskaita buvo parengta
tinkamai.
5.4. Pažymi, kad apžiūros metu užfiksuota, jog vertinamas objektas yra kokybiškomis bei šiuolaikiškomis medžiagomis įrengtas erdvus (bendras plotas - 346,52 kv. m) geros būklės gyvenamas namas, turintis racionaliai išplanuotas patalpas, dviejų automobilių garažą, rūsį po namu, didelę (40 kv. m bendro ploto) terasą, ant stogo įrengtą 9,6 kW saulės elektrinę, kartu su erdviu 0,1737 ha bendro ploto žemės sklypu, kuris yra aptvertas, skoningai sutvarkytu gerbūviu, apželdintas dekoratyviniais augalais bei kieme turintis įrengtą erdvią (užstatymo plotas - 36 kv. m) rąstinę pirtį (registruota kaip ūkinis pastatas). Tai gyvenamasis namas, viršijantis tipinio gyvenamo namo standartus. Pagal pateiktus VĮ „Registrų centras” pirkimo-pardavimo sandorių duomenis, visi skaičiavimams naudoti sandoriai yra panašių statybos metų, visi palyginamieji objektai yra baigti statyti (100 proc. baigtumo) pastatai kaip ir vertinamas turtas, o iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos informacijos apie jų vidaus patalpų įrengimo būklę ir stovį vertintojas duomenų neturi.
5.5. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškėjas klaidina teismą, pažymi, kad Verčių zona Nr. 57.32 ribojasi su verčių zona 57.30, todėl jų geografiniai apibūdinimai yra pateikiami tais pačiais žodžiais, tačiau remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaitoje Nr. SVM-187 (7.21 E) pateikta informacija vertinimo modeliui lyginamuoju metodu (vieno-dviejų butų namai) yra nurodyta, kad jų vietovės koeficientai yra visiškai skirtingi - verčių zona Nr. 57.32 – koeficientas 1,00, o verčių zona Nr. 57.30 - 0,75 (t. y. 25 proc. mažesnis). Remiantis ta pačia VĮ “Registrų centras” pateikiama informacija matyti, kad verčių zona – 57.32 yra analogiškai vertinama kaip ir verčių zonos 57.23; 57.58; 57.64; 57.65; 57.66; 57.84, kurias ir analizavo vertintoja ieškodama lyginamųjų sandorių skaičiavimams. Tuo pačiu pasisakytina, kad vertinamo turto aplinkoje vyrauja mažaaukščiai gyvenamosios paskirties pastatai, vietovė yra ramioje vietoje, kur retas automobilių eismas (šalia nėra didelio intensyvumo gatvių), keliai išasfaltuoti, nedidelis atstumas iki miesto centro ir centrinių įstaigų, geras susisiekimas su kitais miesto rajonais nuosavu ir viešuoju transportu, rajone yra visos miesto komunikacijos, kelių kilometrų atstumu yra (duomenys neskelbtini) miškai, netoliese yra (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis – tai pagrindiniai veiksniai, suteikiantys vertinamo turto dislokacijai patrauklumo nekilnojamojo turto požiūriu.
5.6. Paaiškina, jog pastato statybos metų pradžios ir statybos metų pabaigos metai turi įtakos turto kokybei, planavimui, įrengimui, tad buvo ieškomi pastatai statyti nuo 2000 m. Pastatų priklausiniai (įrengti ar net nebaigti statyti) taip pat turi įtakos turto vertei, todėl buvo ieškomi kuo panašesni sandoriai į vertinamą objektą. Be kita ko, žemės sklypas su pastatu sudaro užbaigtą visumą, t. y. funkcionuoja kartu ir negali būti atskirti. Kai tuo tarpu šalia esantys žemės sklypai, kurie nėra užstatyti, bet kada gali būti parduoti, perleisti ir gali funkcionuoti atskirai, t. y. nesudaro užbaigtos visumos su šalia esančiu pastatu, todėl lyginamiesiems objektams buvo svarbu atrinkti vientisus žemės sklypus (ne jų dalis) ir kartu juose esančius pastatus.
Nesutinka su skunde pareiškėjo dėstomais argumentais ir nuogąstavimais, kad teikiami argumentai tik leidžia įtarti Vertintojos subjektyvų šališkumą ir išankstinį nusistatymą, siekį kuo labiau išdidinti objekto vertę.
Be to, atliekant vertinimą, buvo analizuojama rastų sandorių pardavimo datos bei vertinimo datos laiko įtaka turto vertei, nes analizuojamuoju 2022-01–2024-12 laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos kito dėl daugelio veiksnių – didelės infliacijos šalyje, nestabilios politinės situacijos pasaulyje, kintančių palūkanų normų ir kt. Laiko įtakai nekilnojamojo turto vertei nustatyti buvo analizuojami įvairūs šaltiniai.
Apžiūros metu buvo nustatyta bendra pastato būklė (gera), vertinimo ataskaitoje pateiktas detalus pastato būklės aprašymas ir remiantis šiais duomenimis buvo atliekami tolimesnė lyginamųjų sandorių paieška, skaičiavimai bei taikomos pataisos.
5.7. Mano, kad pareiškėjo skundo argumentai ir yra labiau deklaratyvaus pobūdžio bei neturintys teisinės reikšmės dėl išvados pripažinimui neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
6.1. Pareiškėjas ir jo atstovas Aivaras Žilvinskas 2025 m. vasario 18 d. pateikė Tarnybai pareiškimą dėl UAB „CRE pro“ parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos neatitikties įstatymo reikalavimams.
6.2. 2025 m. kovo 18 d. UAB „CRE pro“ vertintoja J. B. pateikė paaiškinimus dėl turto vertinimo ataskaitos Nr. 2024/12-12, o 2025 m. balandžio 14 d. turto vertintoja J. B. raštu Nr. D1-1414 pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus.
6.3. Tarnyba 2025 m. balandžio 17 d. parengė Patikrinimo aktą, kuriame pateikta išvada dėl Ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, konstatuojant, kad Ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Joje nustatytas mažareikšmis trūkumas pagal Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių 16.13 punktą, neturintis įtakos Ataskaitos teisingumui. Patikrinimo akte nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad Vertintoja pažeidė Metodikos ar Įstatymo reikalavimus parenkant lyginamuosius objektus. Tačiau Metodikos 62.2 p. nustatyta, kad Ataskaitoje turi būti nurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Pažymėta, kad paaiškinimuose Vertintoja pateikė papildomas aplinkybes, kurios turėtų būti atskleistos Ataskaitoje, o ne paaiškinimuose, tačiau šis trūkumas neturėjo įtakos Ataskaitos teisingumui ir nustatytai turto vertei ir jis laikomas mažareikšmiu Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.2 p. pažeidimu.
6.4. Tarnybos 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. D2-1004 pareiškėjas, jo atstovai, turto vertintoja J. B. ir A. Ž. buvo informuoti apie baigtą patikrinimą ir priimtą Patikrinimo aktą.
7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Patikrinimo aktą, kuriuo nuspręsta, kad 2025 m. sausio 8 d. Ataskaita, atlikta Vertintojos, atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas manydamas priešingai, tvirtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi jo pateiktą paklausimą, iš esmės neatliko jokio savarankiško patikrinimo, nenagrinėjo Vertinamo objekto vertės dydžio pagrindimo, o tik perrašė Vertintojos pateiktus paaiškinimus, jų kritiškai neįvertindamas, ko pasekoje, konstatavo, kad jokių pažeidimų Vertintoja nepadariusi, išskyrus mažareikšmį.
9. Visų pirma, teismas, spręsdamas kilusį ginčą, atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija gavo įgaliojimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik tai, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
10. Pagal Įstatymo 22 straipsnio nuostatas turto arba verslo vertinimo ataskaita sudaroma raštu (1 dalis). Atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas. Kai turto arba verslo vertinimą atlieka nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, dirbantis darbo sutarties pagrindais turto arba verslo vertinimo įmonėje, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ir asmuo, turintis teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgaliotas asmuo, arba asmuo, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą. Kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas, turto arba verslo vertinimo ataskaita pasirašoma vieną kartą. Turto arba verslo vertinimo įmonėje parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita patvirtinama ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta įmonės steigimo dokumentuose arba įstatymuose (Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numato, kad vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo tik ją sudaręs turto arba verslo vertintojas.
Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta; 3) vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; 4) vertinimo atvejis; 5) užsakovo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys); 6) vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; 7) turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir pažymėjimo, kuriuo įrodoma, kad turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą, numeris, išskyrus kitos valstybės narės nepriklausomą turto arba verslo vertintoją ir turto arba verslo vertinimo įmonę, kurie laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje); 8) asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai; 9) turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos; 10) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; 11) turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; 12) vertinamo turto arba verslo aprašymas; 13) turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; 14) išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena.
Paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams Tarnyba nagrinėja vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 patvirtintomis Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato pareiškėjų paklausimų ir teismo įpareigojimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pateikimo ir nagrinėjimo Tarnyboje tvarką.
Pagal Taisyklių 12 punktą išnagrinėjus paklausime ar teismo įpareigojime nurodytą ataskaitą parengiamas patikrinimo aktas, kuriame pateikiama Tarnybos išvada dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Jeigu išnagrinėjus paklausime ar teismo įpareigojime nurodytą ataskaitą nustatomi šių Taisyklių 16 punkte nurodyti mažareikšmiai trūkumai, patikrinimo akte nurodoma, kokie mažareikšmiai trūkumai nustatyti, bei pažymima, kad nustatyti trūkumai laikytini mažareikšmiais, neturinčiais įtakos ataskaitos teisingumui (Taisyklių 13 punktas).
Pagal Taisyklių 16.13 papunktį mažareikšmiais pažeidimais laikytini pažeidimai, jeigu jie nedaro įtakos vertės nustatymo pagrindimui: <...> kiti trūkumai, nedarantys įtakos vertės nustatymo pagrindimui ir (arba) vertinimo ataskaitos teisingumui. Paklausimo nagrinėjimas baigiamas patikrinimo akto pasirašymu (18 punktas).
11. Metodikos 62.2 p. numatyta, kad Ataskaitoje turi būti nurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės.
Pareiškėjo teigimu, Vertintojos parengta Ataskaita turėjo būti pripažinta neatitinkanti Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, nes vertinimui lyginimo metodu netinkamai parinkti lyginamieji objektai. Anot pareiškėjo, Ataskaitoje vertinamas turtas yra 57.32 verčių zonoje ((duomenys neskelbtini) iš Vertintojos pasirinktų lyginamųjų objektų tik vienas objektas yra toje pačioje 57.32 verčių zonoje, kiti du objektai – visai kitoje 57.66 verčių zonoje.
12. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas kelia ginčą dėl Patikrinimo akto ir skunde labai daug ir detaliai aprašinėja, kodėl, jo manymu, turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė yra ydinga. Tuo tarpu šioje byloje ginčijamas Patikrinimo aktas, kuris sudaromas atliekant administracinę procedūrą - Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimą. Šiuos paklausimus Tarnyba nagrinėja vadovaudamasi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Taisyklėmis. Taigi reikia vertinti, ar pareiškėjas pateikė konkrečius teisinius argumentus, pagrįstus įrodymais, kurie patvirtintų, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo Paklausimą, pažeidė procedūrines taisyklės (t. y. veikė ne pagal anksčiau paminėtas teisės normas), o kartu ir jo kaip besikreipiančio asmens teisės.
13. Ataskaitoje nurodyta, kad verčių zonos 57.32 ir 57.66 yra analogiškos ir, kad iš visų sandorių vertintojas parinko labiausiai panašius į vertinamą turtą lyginamuosius objektus. Tarnyba pažymi, kad pagal Vertintojos suformuluotus lyginamųjų objektų paieškos kriterijus (Ataskaitos 29 psl.), VĮ Registrų centro sandorių duomenų bazėje buvo rasti 9 sandoriai 57.32 verčių zonoje. Patikrinimo akte nustatyta, kad Ataskaitoje nustatytas Metodikos 62.2 punkto trūkumas yra dėl to, kad Ataskaitoje nebuvo pakankamai detaliai nurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Tarnyba pripažino, kad Ataskaitoje nepaaiškinta, kodėl rasti 9 sandoriai nebuvo pasirinkti, taigi dėl to atsakovė kreipėsi į Vertintoją, prašydama pateikti paaiškinimus šiais klausimais: „1. Pateikti visus paieškoje gautus sandorius. 2. Paaiškinti, kodėl nebuvo pasirinkti sandoriai, esantys toje pačioje verčių zonoje, kaip vertinamas turtas. 3. Paaiškinti, ar nebuvo tinkamų sandorių artimesnėse verčių zonose, ne tiek nutolusiose nuo
vertinamo objekto kaip parinkti sandoriai 57.66 verčių zonoje. 4. Kodėl buvo paimtas sandoris, kuris išsiskiria aukšta 1 kv. m kaina (3 526 Eur). 5. Kuo šis sandoris yra tinkamesnis už kitus sandorius. 6. Kodėl nebuvo paimti kiti sandoriai, pvz., artimesni sandorių kainų ribų vidurkiui. 7. Kaip minėto sandorio pasirinkimas atitinka Metodikos 5 p. nuostatą, pagal kurią Vertintojas, vertindamas turi remtis rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais ? Nurodyta, kad Ataskaitos 14 psl. pagal UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas statistinę informaciją, individualių ir sublokuotų gyvenamųjų namų (100-200 kv. m) pardavimo kainos Vilniaus miesto gyvenamuosiuose rajonuose analizuojamuoju laikotarpiu, yra 210.000-480.000 Eur ribose, tačiau Ataskaitoje nustatyta vertė yra 637.000 Eur, kas nepatenka į minėtas ribas. 8. Aptariamas lyginamasis objektas ((duomenys neskelbtini)) skiriasi išorinėmis charakteristikomis nuo Vertinamo objekto – sienos yra padengtos klinkerio plytelėmis, o stogas dengtas čerpėmis, kai Vertinamo objekto sienos „Dekoratyvinis plytų mūras, tinkas, dažai”, o „Stogo danga – metalas” (pagal Ataskaitos 24 psl.). Ar šie charakteristikų skirtumai neturėjo įtakos nustatytai turto vertei ?“. Kaip matyti, savo paaiškinimuose Vertintoja visas šias aplinkybes aptarė, pateikdama Tarnybai detalius išaiškinimus, t. y. Vertintoja pateikė 9 sandorius, kurie buvo rasti 57.32 verčių zonoje pagal Ataskaitoje nurodytus atrankos kriterijus bei paaiškino, kad sandoriai buvo atmesti dėl konkrečių priežasčių. Tarnyba vertino šiuos Vertintojos paaiškinimus į užduotus klausimus ir padarė išvadas, kad tokie atsakymai tinkami bei pagrįsti, atskleistos analogiško ar panašaus turto pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, kaip tai numato minėtas Metodikos 62.2 punktas. Tarnyba, įvertinusi gautą informaciją (paaiškinimus) iš Vertintojos, taip pat patikrinusi nurodytą VĮ Registrų centro šaltinio informaciją, nustatė, kad iš tiesų vertinamo turto, esančio 57.32 verčių zonoje, ir parinktų dviejų lyginamųjų objektų, esančių 57.66 verčių zonoje, verčių zonos (vietos) pataisos koeficientas yra toks pats – 1.00. O tai patvirtina, kad Vertintojos pateikti argumentai paaiškinant dėl verčių zonų lygiavertiškumo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo iš kitos verčių zonos yra pagrįsti ir lieka pareiškėjo nepaneigti. Pareiškėjas skunde nurodo tam tikras atmestų sandorių objektų savybes, kurios panašios į vertinamo objekto, pirmiausia, ta pati verčių zona. Tuo pačiu pareiškėjas neneigia, kad vertintojos paaiškinimuose buvo įvardinti ir atmestų sandorių objektų skirtumai nuo vertinamo objekto, tačiau pareiškėjas juos laiko mažai reikšmingais. Taigi pareiškėjo nurodyti sandorių panašumai savaime nepagrindžia, kad vertintoja nepagrįstai juos atmetė ir parinko kitus, turinčius tokį patį verčių zonos pataisos koeficientą ir kurių sudarymo data artimesnė vertinimo datai. Vertintoja parinkdama palyginamuosius sandorius didesnę reikšmę skyrė sandorio laikui ir paaiškinimuose grindė tai sparčia rinkos dinamika prieš vertinimo momentą. Tokie vertintojos teiginiai lieka nepaneigti. Todėl aptarti pareiškėjo paaiškinimai nepagrindžia, kad parenkant palyginamuosius sandorius buvo pažeistas Įstatymas ir (ar) Metodika. Sutiktina su atsakove, kad ji atlikdama ginčo procedūrą nevertino ir negalėjo vertinti nustatytos vertės teisingumo, tuo labiau palyginimo, kuri turto vertinimo metu nustatyta vertė yra teisingesnė. Todėl Tarnybai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad vertintojos atliktas palyginamųjų sandorių pasirinkimas neatitiko Įstatymo ir Metodikos reikalavimų. Patikrinimo akte atsakovė nustatė, kad lyginamųjų objektų pasirinkimas yra pagrįstas, tačiau pripažino, kad vien tai, jog dalis informacijos pateikta ne pačioje Ataskaitoje, o Vertintojos paaiškinimuose, neturi jokios įtakos Ataskaitos teisingumui ir nustatytai turto vertei. Pagal Metodikos 16.13 punktą nepakankamas lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo atskleidimas Ataskaitoje, Tarnybos, vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, kaip trūkumas Patikrinimo akte, teismo vertinimu, pagrįstai pripažintas tik mažareikšmiu.
14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad būtent „OBER HAUS“ pateiktoje ataskaitoje yra surasta pakankamai palyginamųjų sandorių iš tos pačios 57.32 zonos, kaip ir vertinamasis objektas, kas patvirtina, jog skundžiama Ataskaita buvo atlikta netinkamai, parenkant palyginimui netinkamus sandorius, pažymi, kad „OBER HAUS“ ataskaita nebuvo Patikrinimo akto vertinimo dalykas, todėl ir byloje bet koks palyginimas su ja negali būti sprendžiamas. Patikrinimo akte buvo atliekamas vertinimas būtent dėl Ataskaitos, kurią parengė Vertintoja. Teismas pažymi, kad to paties turto vertė, nustatyta skirtingų vertintojų, gali skirtis dėl vertės nustatymo datos, taikytų vertinimo metodų (derinių), jų taikymo būdų, konkrečių lyginamųjų objektų pasirinkimo, taikytų pataisų, naudojamų prielaidų, duomenų šaltinių ir kitų aplinkybių. Taigi atmestini pareiškėjo argumentai, kurie susiję su kitos (kitų) įmonių (vertintojų) atliktais turto vertinimais (ataskaitomis) ir turto vertinimo ataskaitų teisingumo vertinimas pasitelkiant kitą ataskaitą ar joje nustatytą turto vertę.
15. Šioje situacijoje papildomai paminėtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl galimybės skųsti teismui Tarnybos priimtus patikrinimo aktus, kuriuose išdėstyta Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra vienas iš turto arba verslo vertinimo, kaip ūkinės veiklos, ribojimo formų, pasireiškiančių Tarnybos pateikiama nuomone dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų. Turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktis Įstatyme numatytiems reikalavimams prisideda prie tinkamo ir skaidraus rinkų veikimo, mažina galimybes išvengti informacijos trūkumo ar netikslumo, galinčių lemti su įvairaus pobūdžio turtu ar verslu susijusių rinkos sutrikimų, taip pat išvengti išvestinių su turto vertinimu susijusių procesų netikslumų, pavyzdžiui, nepagrįsto mokestinių prievolių nustatymo ir surinkimo. Įstatymu Tarnybai suteikta pareiga pateikti išvadas dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Nenustačius teisinių pasekmių, kurias savaime sukeltų Tarnybos išvada, galimybė ją skųsti lemtų papildomą teismo procesą, kurio baigtis savaime neužkirstų kelio tiesiogiai susijusio administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, priėmimui. Tai lemtų papildomas sąnaudas, susijusias su kelių ginčų tuo pačiu klausimu nagrinėjimu.
Tačiau išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 yra išaiškinusi kad nenustačius teisinių pasekmių, kurias savaime sukeltų Tarnybos išvada, galimybė ją skųsti lemtų papildomą teismo procesą, kurio baigtis savaime neužkirstų kelio tiesiogiai susijusio administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, priėmimui. Tai lemtų papildomas sąnaudas, susijusias su kelių ginčų tuo pačiu klausimu nagrinėjimu. Tarnybos patikrinimo aktas galėtų būti kvestionuojamas, kai būtų skundžiami jo iš dalies nulemti teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai. Minėtoje nutartyje taip pat pasisakyta, kad ne visi oficialūs rašytiniai įrodymai turi būti ginčijami teisme inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą.
Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-281-534/2026 (proceso Nr. 2-68-3-13666-2024-9) pagal ieškovės A. Ž. (šioje byloje tretysis suinteresuotas asmuo) ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Svarbus spręstinas klausimas minėtoje civilinėje byloje (dėl ko šalys nesutaria) būtent ir yra nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir dviejų butų) vertės bei tai, kuri iš šalių turi sumokėti kitai šaliai kompensaciją už atitenkantį didesnės vertės turtą. Turto arba verslo vertinimo ataskaitos ginčijimas administraciniame teisme neišspręstų tarp šalių kilusio civilinio ginčo. Tarnyba nėra įgaliota teikti rekomendacijas, kuria ataskaita reikėtų vadovautis. Tarnyba Patikrinimo akte pateikia išvadas dėl konkrečios ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, tačiau ji negalinti vertinti ar pateikti išvadą dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo, nes vertinamas vertės dydžio pagrindimas, o ne pats nustatytas vertės dydis. Tuo tarpu iš skundo matosi, kad pareiškėjas siekia paneigti būtent turto vertės dydį. Taigi šiuo atveju teismas civilinėje byloje ir spręs dėl dalytino nekilnojamojo turto vertės, o iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė ginčijamą Patikrinimo aktą, kuriuo iš esmės konstatuotos tam tikros aplinkybės, tačiau pažymėtina, kad Patikrinimo aktu pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks konkretus sprendimas bei pareiškėjui Patikrinimo aktu nenustatytos jokios teisės ar pareigos (nesukuriamos jokios teisinės pasekmės). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo santykius reglamentuojančio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis tiesiogiai numato, jog administraciniam teismui gali būti skundžiami priežiūros įstaigos sprendimai ir įstatymas nenumato galimybės administraciniam teismui skųsti patikrinimo aktus.
Bylos medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo paklausimą dėl Ataskaitos, būtų pažeidusi taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi skundžiamu aktu pareiškėjo subjektinės teisės nebuvo pažeistos. Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas), taigi ir išvestinis skundo argumentas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas.
17. Pažymėtina, kad tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas išsakyti kiti argumentai yra pertekliniai ir neesminiai, todėl į juos detaliau neatsakinėjama. Pastebėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, be to, ginčo šalių pateikti kiti argumentai nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, atitinkamai teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
18.1. Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
18.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą ir pateikimą, taip pat paaiškinimų pateikimą ir advokato padėjėjos pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą, t. y. 1 548,80 Eur.
Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 dalis).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, o trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, tai teismo sprendimas priimtas jos naudai ir ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėja su advokato padėjėja Egle Šulciene sudarė atstovavimo sutartį ir patyrė iš viso: 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos su atsiliepimo bei rašytinių paaiškinimų parengimu ir padavimu ir atstovavimu. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
Teismui, įvertinus tai, kad teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teiktos bei taikant Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2025 m. II ketvirtį, kai buvo pateiktas ir parengtas atsiliepimas į pareiškėjo skundą, ir 2026 m. I ketvirtį, kai buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kurie parengti advokato padėjėjos, daro išvadą, kad už procesinių dokumentų (skundo ir rašytinių paaiškinimų) rengimą sumokėta suma neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistina prašoma suma – 1 548,80 Eur.
18.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už atsiliepimo parengimą ir pateikimą 1 815,00 Eur.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, tai teismo sprendimas priimtas jos naudai ir ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Pareiškėjas su advokatu Kęstučiu Jokimu sudarė atstovavimo sutartį ir patyrė iš viso 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos su atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimu ir padavimu. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
Teismui, įvertinus tai, kad teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teiktos bei taikant Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2025 m. II ketvirtį, kai buvo pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuris rengtas advokato, daro išvadą, kad už procesinių dokumentų parengimą sumokėta suma neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistina prašoma suma – 1 815,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Ž. iš pareiškėjo V. Ž. priteisti 1 548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, 80 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. iš pareiškėjo V. Ž. priteisti 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.