Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracijos nusižengimo protokolą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugpjūčio 11 d., atlikus statybos patikrinimą, nustatyta, jog L. Š. savavališkai, turint statybą leidžiantį dokumentą (2014 m. liepos 2 d. Nr. LNS-05-140702-00119), bet pažeidžiant esminius statinio projekto (Sodybos atkūrimas. Vienbučio gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų Raudonės I k., Trakų sen., Trakų r. sav., statybos projektas), statybos projekto Nr. nėra, 2014 m.), sprendinius statomas neypatingasis, gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Raudonės I k., Trakų sen., Trakų r. sav. Po gyvenamuoju namu įrengtas projekte nenumatytas rūsys, kurio aukštis apie 2,90 m. Tokiais savo veiksmais L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 9 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. Š. nurodė, kad įrenginėjant pastato pamatus pagal išduotą statybos leidimą pamatai turėjo būti žemesni, tačiau dėl esamo grunto pamatus turėjo gilinti. Vėliau ji pasikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministeriją (toliau - Inspekcija), kur jai buvo atsakyta, kad papildomų leidimų dėl pamatų gilinimo nereikėjo gauti. Patikrinimo metu pamatų gylis buvo 2,9 metro, nors pagal projektą pamatų aukštis turėjo būti 2 metrai. Nurodė, kad rūsio įrengti neplanavo. 2017-09-20 viskas buvo užpilta ir tokios patalpos kaip rūsio pastate šiuo metu nėra.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas V. P. paaiškino, 2017-08-09 buvo nustatyta, kad L. Š. priklausančiose patalpose buvo įrengtas rūsys, kurio įrengimui L. Š. statybos leidimo neturėjo. 2017-09-04 buvo surašytas privalomasis nurodymas. Šiai diena Institucija netikrino ar L. Š. įvykdė privalomąjį nurodymą. Prašo pripažinti L. Š. padarius ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir ją nubausti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 351 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybos darbus yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė yra įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje imperatyviai numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą statytojui (užsakovui) kyla pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą, o rangovas turi pareigą be kita ko vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą <...> (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Iš L. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jos rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji kaltę dėl nusižengimo pripažino pilnai, paaiškino, jog nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o dėl to, kad įrengiant pamatus buvo nustatyta, kad gruntas esantis po pastatu yra netinkamas, todėl 2 metrų gylio pamatai buvo netinkamai, todėl jie turėjo būti gilinami ir dėl to atsirado nauja patalpa, tačiau pažeidimas 2017-09-20 buvo ištaisytas, tai patvirtina ir pažeidėjos pateikta eksperto J. V. 2017-11-10 ekspertinė išvada, kurioje konstatuota, kad statybvietėje šiuo metu nėra vykdoma savavališka statyba.

Taigi byloje nėra ginčo, kad statybos darbai, įrengiant pastate rūsį, atlikti pažeidžiant statybą leidžiančio dokumento esminius statinio projekto sprendinius, to neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Be L. Š. prisipažinimo jos kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu; Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-1017 ir jo priedais, iš kurio matyti, kad 2017-08-09 statybos patikrinimo metu Inspekcijos specialistas nustatė, kad pastate yra įrengtas rūsys, kuris pagal išduotą statybos leidimą nebuvo numatytas (b.l. 11); 2017-09-05 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nustatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas – iki 2018-03-05 (b. l. 30-31); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 47/84 dalys žemės sklypo, esančio Raudinės I k., Trakų sen., Trakų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso L. Š. ir J. Š., 2012-09-27 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-9609 pagrindu (b.l. 33-35), kita bylos medžiaga.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. Š. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Raudonės I k., Trakų r. sav., statė vieno buto gyvenamąjį namą, kuris priskirtinas naujo neypatingo statinio kategorijai, ir neturėdama leidimo įrengė projekte nenumatytą namo rūsį, tokiu būdu L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 11 d., 18 str. 7 d. 3 p., 18 str. 9 d. reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl baustina administracine nuobauda.

L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl nusižengimo pripažino pilnai, gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą.

Įvertinus tai, pripažintina, kad nors L. Š. padarė tyčinį nusižengimą, tačiau nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, bylos nustatytas statybos pažeidimas yra ištaisytas, taip pat byloje nėra duomenų, kad anksčiau L. Š. būtų buvusi bausta administracine tvarka, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad dėl visų šių aplinkybių yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl šių itin svarbių aplinkybių, pirmą kartą už šį nusižengimą baudžiamam asmeniui sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Todėl jo atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir jam paskirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje nustatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 Eur baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17073617825. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.