Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. S. skunde (b. l. 1–8) teismo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, atsakovė, Inspekcija) 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3R-469(2.13-1.) „Dėl S. S. 2018-08-10 skundo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas aiškina, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. su skundu kreipėsi į atsakovę, prašė atlikti tyrimą, nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai trečiasis suinteresuotasis asmuo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotasis asmuo, VST, Tarnyba) Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. rinko konfidencialią informaciją, susijusią su jo asmeniniu (šeiminiu) gyvenimu, ar teisėtai ir pagrįstai šis pareigūnas per Duomenų valdymo sistemą (toliau – DVS) viešino šią konfidencialią informaciją. Taip pat prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar VST vadas R. P. ir Korupcijos skyriaus viršininkas V. Ž. teisėtai ir pagrįstai leido vyriausiajam specialistui V. A. rinkti bei viešinti konfidencialią informaciją.

Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, jog Tarnybos vado įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti asmens duomenis. Paaiškėjęs faktas apie nesantuokinį pareiškėjo vaiką buvo pagrindas jį tikrinti papildomai ir į DVS įkelti duomenis. Tai nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų.

Pareiškėjo manymu, sprendime nepagrįstai nurodyta, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo teisėtai atliko patikrinimą dėl jo pateikto Klausimyno Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės saugumo departamentui. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas V. A. pagal pareigybinę instrukciją neturėjo teisės tikrinti jo pateiktų duomenų. Tarnyba, pareiškėjo įsitikinimu, neteisėtai leido minimam pareigūnui tikrinti bei viešinti DVS sistemoje jo duomenis apie šeiminį gyvenimą.

Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija (toliau – CSEK) nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ir duomenys rinkti neteisėtai.

Skunde pažymi, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo neteisėtai iniciavo ir atliko tarnybinį patikrinimą, atskleidė konfidencialią informaciją, susijusią su asmeniniu gyvenimu. DVS besinaudojantys asmenys sužinojo duomenis apie pareiškėjo nesantuokinį vaiką ir pastarojo motiną. Pastarieji duomenys buvo viešinami tyčia, siekiant pareiškėją pažeminti ir paviešinti itin konfidencialius duomenis. Aiškina, kad nuo vyriausiojo specialisto V. A. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinių pranešimų iki 2018 m. gegužės 4 d. Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo ir patvirtinimo visa medžiaga buvo keliama į DVS.

Skunde pažymi, kad pareiškėjas trečiajam suinteresuotajam asmeniui nedavė sutikimo viešinti per DVS ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams apie jo privatų gyvenimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovė neapgynė jo teisių bei teisėtų interesų, pažeidė Įstatymo Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kurį prašo panaikinti.

Pareiškėjo įgaliotas asmuo teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad CSEK rašte išspręsta byla. Nurodo, kad pareiškėjas nieko neslėpė. Teigia, kad atsakovė neteisėtai atliko tyrimą. Pabrėžia, kad VSAT neteisėtai organizavo tarnybinį patikrinimą, jį paviešino DVS. Apie 200 žmonių galėjo susipažinti su tokia medžiaga.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 19–22) nurodo, kad dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo ir jų viešinimo Viešojo saugumo tarnybos DVS priėmė du sprendimus – 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3R-469(2.13-1.) „Dėl S. S. 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundo“ ir 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 3R-481(2.13-1.) „Dėl pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundo“. Paaiškina, kad sprendimų medžiaga yra tarpusavyje susijusi.

Inspekcija nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo nesantuokinio vaiko ir vaiko motinos duomenų tvarkymo teisėtumo, nagrinėjo jo skundus pagal savo kompetenciją, kiek tai susiję su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu, t. y. asmens duomenų rinkimu ir viešinimu DVS sistemoje, ką konstatavo sprendimuose.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindžia ir nepateikia neginčijamų įrodymų, kodėl Inspekcijos 2019 m. birželio 3 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nurodo, kad šiame sprendime nustatė, jog Tarnybos pareigūnas V. A., 2018 m. balandžio 11 d. tikrindamas pareiškėjo asmens duomenis dėl patikimumo Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Gyventojų registro informacinėje sistemoje (toliau – Gyventojų registras), sutikrinęs asmens anketinius duomenis ir giminystės ryšius, nustatė informacijos neatitikimus. Iš Gyventojų registro jokių dokumentų išrašų ar raštų išspausdinta ar registruota Tarnybos DVS nebuvo. Pažymi, jog pats pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. skunde Inspekcijai nurodė, kad pagal Tarnybos vyr. specialisto V. A. pareigybės aprašymo 6.6 punktą pagal kompetenciją jis atlieka asmenų tikrinimus dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Paslapčių įstatymas) nustatyta tvarka ir pagrindais. V. A. 2018 m. balandžio 17 d. Tarnybiniu pranešimu „Dėl duomenų pateikimo klausimyne dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ Tarnybos vadui nurodo, kad vykdant vyr. specialisto pareigybės aprašymo 6.6 punktą, pagal kompetenciją tikrino Tarnybos darbuotojų pateiktus klausimynus, pildomus siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei juose pateiktą informacija ir nustatė, kad pareiškėjas, 2016 m. vasario 2 d. pildydamas Klausimyną, pateikė galimai melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, nurodytus Klausimyno 3 skyriaus 22 punkte ir šiais veiksmais galimai pažeidė Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje 11 punkte numatytas nuostatas.

Atsakovė paaiškina, kad su Tarnybos vidaus dokumentais per DVS gali susipažinti tik tie Tarnybos darbuotojai, kurie turi DVS vartotojo teisę pagal paskirstymo rodyklę.

Inspekcija, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo skundą, 2019 m. gegužės 6 d. raštu kreipėsi į CSEK dėl tarnybinės pagalbos. Iš VRM 2019 m. gegužės 10 d. gavo informaciją, kad paaiškėjęs (sužinotas) faktas apie nesantuokinį vaiką buvo pagrindas asmenį papildomai tikrinti, taip pat tikrinti jo nurodytus duomenis Klausimyne, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduotas.

Atsiliepime pažymėta, kad CSEK rašte nepasisakė, jog neturėjo teisės tikrinti pareiškėjo duomenų, o tai, kad duomenys buvo paties pareiškėjo patikslinti, todėl nebuvo pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl netikslių duomenų pateikimo, o ne dėl pačių duomenų tikrinimo Klausimyne ar VRM informacinėse sistemose.

Pažymi, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl, Inspekcijos nuomone, yra teisėtas.

Inspekcijos priimtuose Sprendimuose nustatyti ir nurodyti pagrindiniai faktai dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, pagal kompetenciją surinkti įrodymai bei pateikiamas teisinis vertinimas pagal Įstatymo, Bendrojo duomenų apsaugos reglamentą, Paslapčių įstatymą ir kitus teisės aktus, nurodytus sprendimuose, nurodyta apskundimo tvarka, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad kreipėsi pagalbos į Vidaus reikalų ministeriją ir gavo išdėstytą poziciją, kad VST gali tikrinti. Pabrėžia, kad Tarnyba neturėjo informacijos, jog pareiškėjas patikslino duomenis. Pažymėjo, kad VST pateikė išrašą iš DVS ir susipažino tie, kurie buvo įgalioti sistemoje susipažinti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Viešojo saugumo tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundu.

Atsiliepime (b. l. 112–113) nurodo, jog turėtų būti atmesti pareiškėjo skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo Tarnybos įgaliotam pareigūnui tikrinti jo asmens duomenis.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. raštas patvirtina, kad Tarnybos pareigūno V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog nustatyti neatitikimai tarp asmens duomenų, nurodytų pareiškėjo pateiktame Klausimyne ir asmens duomenų, esančių Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Gyventojų registro informacinėje sistemoje, buvo pakankamas pagrindas taikyti Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Tarnyba aiškina, kad taip pat visiškai nepagrįsti teiginiai, jog nagrinėjamu atveju pareigūnas, tikrinęs pareiškėjo duomenis, nurodytus jo pateiktame Klausimyne, buvo neįgaliotas tai atlikti.

Atsiliepime pabrėžia kad Vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN patvirtintos Dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 9 punktas nustato Tarnybai, kaip įstaigai prie Vidaus reikalų ministerijos, pareigą atlikti VST darbuotojų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu, tikrinimą.

Iš trečiojo suinteresuotojo asmens 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovei teiktų paaiškinimų matyti, kad tikrinimą atlikusio pareigūno pareigybės aprašyme numatyti įgaliojimai vertinti grėsmes Tarnybos personalui, identifikuoti jai kylančias rizikas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo duomenis tikrinęs pareigūnas buvo tinkamai įgaliotas tai atlikti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, atsakovė visas esmines aplinkybes ištyrė išsamiai, objektyviai ir nešališkai, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas skunde nenurodo esminių aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos ar patikrintos.

Teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, jog ginčas byloje kilo dėl atsakovės Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundas.

Į atsakovę pareiškėjas kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 10 d. su skundu dėl to, kad VST pareigūnai neteisėtai rinko ir viešino konfidencialią informaciją, susijusią su asmeniniu (šeiminiu) gyvenimu. Skunde pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas V. A. 2018 m. balandžio 17 d. Tarnybinius pranešimus, 2018 m. gegužės 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą ir susijusią medžiagą tyčia kėlė į DVS. Aiškina, kad apie jo nesantuokinį vaiką sužinojo Tarnybos pareigūnai. Tai sukėlė neigiamas pasekmes, išgyvenimus tiek jam, tiek sutuoktinei, taip pat dirbančiai VST. Pareiškėjas prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai pareigūnas V. A. rinko konfidencialią informaciją apie jo asmeninį (šeiminį) gyvenimą, viešino ją DVS. Ištirti, ar VST vadas R. P. ir Korupcijos skyriaus viršininkas V. Ž. teisėtai ir pagrįstai pastarajam pareigūnui leido rinkti bei viešinti konfidencialią informaciją apie pareiškėjo asmeninį (šeiminį) gyvenimą.

Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas, „pildydamas Klausimyną, pateikė galimai melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, nurodytus Klausimyno 3 skyriaus 22 punkte“. Pareigūnas, tikrinęs Tarnybos darbuotojų pateiktus Klausimynus, pildytus siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nustatė, jog „sulyginus v. t. plk. S. S. nurodytus duomenis Klausimyne ir autobiografijoje su duomenimis, esančiais Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banke (toliau – VRIS CDB), nustatyti neatitikimai. Pagal VRIS CDB duomenis, v. t. plk. S. S. turi tris vaikus, o Klausimyne ir autobiografijoje nurodė, jog turi du vaikus“.

Atsižvelgus į tai, VST Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. informavo Korupcijos skyriaus viršininką (Tarnybinis pranešimas, b. l. 32) ir Tarnybos vadą (Tarnybinis pranešimas, b. l. 33). VST vadas R. P. ant V. A. 2018 m. balandžio 17 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 47TP-1176 užrašė vizą „VTS, Atlikti TP“ (tarnybinį patikrinimą). Pastarajam pareigūnui 2018 m. balandžio 17 d. Įsakymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Nr. 47V-470 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų (b. l. 34).

Pareiškėjui 2018 m. balandžio 23 d. Korupcijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. įteikė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir įpareigojo pateikti paaiškinimą dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo (b. l. 35).

Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 4 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-610 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto vidaus tarnybos pulkininko S. S. veiksmų“ (b. l. 36–39). Joje konstatuota, kad pareiškėjas, 2016 m. vasario 2 d. „pildydamas Klausimyną, tyčia pateikė melagingus (klaidingus) biografinius duomenis, kurie turi būti nurodyti Klausimyno 3 skyriaus 22 punkte <...> ir autobiografijoje. Pildydamas Klausimyną ir autobiografiją, v. t. plk. S. S. tyčia neįrašė nesantuokinio vaiko, gim. (duomenys neskelbtini).“ Pareiškėjas apkaltintas Klausimyno pildymo reikalavimų pažeidimu, įgaliotų institucijų klaidinimu. Pasiūlyta Tarnybinio patikrinimo medžiagą pateikti VST Specialiajai ekspertų komisijai spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui panaikinimo.

Tarnybinio patikrinimo išvada 2018 m. gegužės 4 d. pateikta Vidaus reikalų ministrui (b. l. 40) vertinimui ir sprendimo priėmimui.

CSEK VST vadą 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1SE-2 (b. l. 41) informavo, kad „nėra pagrindo VRM CSEK svarstyti pateiktą medžiagą bei spręsti dėl siūlymo naikinti leidimą S. S., nes Išvadoje konstatuoti duomenys nėra teisingi“. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas Klausimyne, kurį pildė 2016 m. vasario 2 d., nurodė visus savo vaikus. Rašte nurodyta, jog pataisytas Klausimynas Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. balandžio 14 d. lydraščiu išsiųstas Valstybės saugumo departamentui. Ši komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ištaisė netikslumą Klausimyne, todėl „pirminiame variante įrašyta nepilna informacija nelaikytina jos nuslėpimu (melagingu biografijos faktų nurodymu) jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms“. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 7 dalį.

Skundžiamu Sprendimu Inspekcija pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą atmetė. Sprendime konstatavo, kad tikrinimo metu nustatė, jog Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 47SD-931 „Dėl tarnybinio patikrinimo perdavimo“ persiuntė tarnybinio patikrinimo Nr. 47V-470 medžiagą Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai (toliau –VRM) vertinimui ir sprendimo priėmimui. CSEK 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1 SE-2 „Dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos vertinimo“ nurodė, kad nėra pagrindo svarstyti pateiktą medžiagą bei spręsti dėl siūlymo naikinti leidimą pareiškėjui, nes Tarnybos išvadoje konstatuoti duomenys nėra teisingi. CSEK nustatė, kad pareiškėjas Klausimyno 5 lapą, kuriame turi būti nurodomi vaikai, pildė iš naujo 2016 m. vasario 2 d. ir jame nurodė visus savo vaikus ir šis klausimynas (VRM 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-115(RN)) buvo išsiųstas Saugumo departamentui, todėl nelaikytina informacijos nuslėpimu jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms bei nebuvo pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kaip buvo atlikta nagrinėjamu atveju. VRM 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 1D-2486 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-2911(2.13.E) nurodė, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kurie eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje tikrina VRM ministro įgaliotos institucijos. Pagal Tvarkos 9 punktą, tokių asmenų tikrinimą atlieka VRM ir įstaigų prie VRM, kuriose formuojamos ar priėmus į tarnybą, būtų formuojamos asmenų asmens (tarnybos) bylos, vadovų įgalioti valstybės tarnautojai. Vykdydami šį įsakymo punktą, Tarnybos vado įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti asmens duomenis, nurodytus Klausimyne. Inspekcija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo Klausimyną tikrinęs Tarnybos vado įgaliotas valstybės tarnybos vyr. specialistas turėjo teisinį pagrindą tikrinti jo Klausimyną pagal Paslapčių įstatymą ir minėtos Normos nuostatas, padarė išvadą, kad Tarnybos pareigūnų veiksmai tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, t. y. renkant, pradedant tarnybinius patikrinimus ar įkeliant į DVS, buvo teisėti ir nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų (b. l. 11–13).

Vertinamas Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba neturėjo teisės rinkti duomenų apie jo šeiminę padėtį ir jų viešinti DVS sistemoje.

Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu, be kita ko, (11 punktas) asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui; (20 punktas) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Asmuo tikrinamas 18 straipsnyje numatyta tvarka. Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą. Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, antstolių, notarų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 10 dalis). Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis tvarko automatiniu būdu, neatlikdamos ADTAĮ nustatytos išankstinės patikros (Įstatymo 18 straipsnio 11 dalis).

Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 15 d.) 3 straipsnio 1 dalyje numatyti asmens duomenų tvarkymui keliami reikalavimai, tarpe jų, jog asmens duomenys renkami apibrėžtasis ir teisėtais tikslais, tvarkomi tiksliai, saugomi tik duomenų tvarkymo tikslais ir pan. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje iš esmės numatyti teisėto asmens duomenų tvarkymo pagrindai, vienas iš jų, įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (5 punktas).

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad Tarnybos pareigūnas teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Paslapčių įstatymo 17, 18 ir 22 straipsniais bei Pareigybės aprašymo 6.6 punktu atliko pareiškėjo duomenų patikrinimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo asmens duomenys būtų panaudoti ne pagal paskirtį ir / arba atskleisti tretiesiems asmenims. Duomenys buvo naudojami tarnybos tikslais. Tokių duomenų rinkimą ir lėmė tai, kad pareiškėjas Klausimyne nebuvo pateikęs visų duomenų, kuriuos vėliau patikslino.

Ginčo, kad pareiškėjas Tarnybai nebuvo pateikęs duomenų apie nesantuokinį vaiką, nėra. Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis nustato, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus Paslapčių Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Teismo vertinimu, paaiškėjęs (sužinotas) faktas apie nesantuokinį vaiką buvo pagrindas asmenį papildomai tikrinti, taip pat tikrinti asmens nurodytus duomenis Klausimyne, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduotas. Teismas pritaria Inspekcijos vertinimui ir neturi pagrindo abejoti, kad VST pareigūnas V. A. pagal jam suteiktą kompetenciją (pareigybės aprašymas) atliko patikrinimą ir pateikė tarnybinį pranešimą registruoti į DVS. Teismo vertinimu, asmenys, pasirašę DVS, pareiškėjo duomenų nepaviešino, jie atliko funkcijas, priskirtas DVS sistemoje. Tarnyba 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. sausio 25 d. raštuose bei pateiktuose DVS išrašuose detaliai paaiškino aplinkybes, susijusias su tyrimo atlikimu bei duomenų įkėlimu į DVS sistemą. Teismui nekyla abejonių dėl Tarnybos veiksmų.

Kaip nustatyta anksčiau, byloje nėra domenų apie neteisėtą pareiškėjo duomenų rinkimą ar viešinimą. CSEK išvados negali paneigti Inspekcijos kompetencijos pagal Įstatymą atlikti tyrimą ir vertinti duomenų rinkimo teisėtumo klausimą. Pabrėžtina, kad dokumentas buvo suformuotas, pasirašytas ir įkeltas į DVS sistemą įgaliotų Tarnybos pareigūnų, negali būti laikoma pareiškėjo teisių pažeidimu. Neabejotina, kad Tarnyba turi teisę tikrinti pareigūnus ir atitinkamai vertinti jų pateiktus duomenis. Inspekcijos išvados yra pagrįstos ir teismas neturi pagrindo jomis abejoti. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia Inspekcijos atliktų veiksmų teisėtumo. Be to, tai, kad pareiškėjas nesutinka su išvadomis, savaime nėra pagrindas jo skundą tenkinti.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.