Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Olego Šibkovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant nuteistajam privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. N., jo gynėjai advokatei Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei, išteisintajam, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam H. A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. – 5 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Taip pat nukentėjusiojo H. A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš V. N. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Šiuo nuosprendžiu H. A. V. išteisintas pagal BK 165 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš V. N. priteista 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų H. A. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2015-01-23, apie 9.30 val. gatvėje priešais savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš balionėlio papurkšdamas nukentėjusiajam H. A. V. į akis dujų sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

H. A. V. priešpriešiniu skundu buvo kaltinamas pagal BK 165 str. 1 d. tuo, kad 2015-01-23, apie 9.30 val. neteisėtai su agresyviu šunimi įsiveržė į V. N. nuosavybės teise priklausantį, saugomą, t. y. tvora aptvertą, gyvenamojo namo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei V. N. pareikalavus, iš kiemo nepasišalino, siundė ant V. N. savo šunį, grasino, kad paleis šunį nuo pavadėlio, ir pasišalino tik V. N. panaudojus dujų balionėlį, tuo neteisėtai pažeidė V. N. būsto neliečiamumą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. N. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o H. A. V. pripažinti kaltu ir nuteisti jį pagal BK 165 str. 1 d. Skunde jis teigia, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kurios vertintos apelianto nenaudai, o jo kaltė paremta tik H. A. V. bylos duomenimis nepagrįstais parodymais. Teismas, remdamasis išimtinai tik H. A. V. parodymais ir tuo pačiu ignoruodamas apelianto V. N. parodymus, kurie buvo patvirtinti byloje esančiomis nuotraukomis, liudytojų A. R. ir A. N. parodymais, pastarosios parodymus patvirtino pareigūno T. P. teisme duoti parodymai, nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra gatvėje prieš namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne V. N. priklausančiame namų valdos kieme. Skunde teigiama, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Byloje esančios 2015-01-23 darytose nuotraukose matyti, H. A. V. šuns pėdsakai sniege, kurių kryptis įrodo, kad H. A. V. kartu su šunimi buvo V. N. namų valdos teritorijoje, tai patvirtino ir liudytojai A. R., A. N. ir T. P.. V. N. neturėjo tikslo savo iniciatyva inicijuoti baudžiamojo proceso H. A. V. atžvilgiu dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, kadangi nenorėjo pridaryti H. A. V. problemų. Įvykus konfliktui apeliantas tik siekdamas saugoti aplinką ir savo augintinius, dėl H. A. V. neskiepyto šuns kreipėsi į policiją dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau H. A. V. privataus kaltinimo tvarka pareiškus skundą, V. N. buvo priverstas pasinaudoti teise reikšti priešpriešinį skundą, kuriame ir nurodė visas svarbias aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai liudytojų A. R. ir A. N. parodymus vertino kaip prieštaringus, neobjektyvius ir jais nesivadovavo. Skunde teigiama, kad konflikto pradžios vietos nustatymas yra esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė kvalifikuojant tiek N. N., tiek H. A. V. veiksmus. Be to, kitų teismų sprendimais yra pripažinta, kad H. A. V. dėl kito įvykio įskundė V. N. policijai, kad jis tariamai šaudė gandrus, nors teismo nustatyta, jog gandrus šaudė kitas asmuo, kas taip pat leidžia abejoti H. A. V. parodymais kaip objektyviais. Skunde teigiama, kad incidentas įvyko V. N. namų valdos teritorijoje, į kurią su neskiepytu be antsnukio šunimi H. A. V. įėjo konfliktiškai nusiteikęs ir be V. N. sutikimo. Nepagrįstai prieštaraudamas H. A. V. pradėjo siundyti savo šunį ant V. N., grasindamas jį paleisti. Todėl paprašius H. A. V. išeiti iš kiemo ir išsivesti agresyvų ir pavojingą šunį, o šiam tai ignoruojant, V. N., gindamas savo ir savo artimųjų sveikatą, bei nuosavybę, siekdamas atremti puolimą, panaudojo dujų balionėlį. Skunde teigiama, H. A. V. anksčiau išreikštą agresiją prieš V. N. (spardė jo kastuvą) patvirtina, kad jog jis yra konfliktiškai nusiteikęs, V. N. atžvilgiu. Apeliantas teigia, kad savo veiksmais H. A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 str. 1 d. V. N. pareigūnui T. P. paskambino iš karto po konflikto. H. A. V. veikos pavojingumą įrodo ir tai, kad tiek V. N., tiek ir jo žmona A. N., kuri šio įvykio metu buvo besilaukianti kūdikio, patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, nuolatinį nerimą, baimę bei įtampą, kas įtakojo priešlaikinį kūdikio gimimą. Skunde teigiama, kad V. N. panaudojo dujų balionėlį H. A. V. atžvilgiu neperžengiant būtinosios ginties ribų (BK 28 str.), nes minėtas asmuo pats atliko neteisėtus veiksmus - buvo neteisėtai įsibrovęs į V. N. priklausančią namų valdą, siundė nepaskiepytą ir be antsnukio buvusį savo šunį, nevykdė teisėtų reikalavimų pasišalinti iš apeliantui nuosavybės teise priklausančios būsto teritorijos, provokavo konfliktą. Todėl apeliantas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo siekdamas jį sustabdyti nuo tolimesnio konflikto kurstymo, išsakytų grasinimų gyvendinimo, ir taip apsaugoti save ir savo sutuoktinę bei būsto neliečiamybę. V. N. reputacija yra nepriekaištinga, jis yra gavęs valstybės ir visuomenės organizacijų ordinus, medalius, padėkas ir garbės ženklus, o H. A. V. turi tris oficialius policijos įspėjimus už visuomenei priešišką jo veiklą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis ir išteisintasis Henrikas A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamo nuosprendžio nekeisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. N. savo apeliacinius reikalavimus pakeitė ir pateikė teismui susitarimą, kuriame nurodė, kad susitaikė ir prašo baudžiamosios bylos procesą nutraukti. Teismo posėdžio metu apeliantas, o taip pat išteisintasis, nukentėjusysis ir privatus kaltintojas H. A. V. paaiškino, kad teismui pateikto susitarimo turinys atitinka tikrovę, yra jų abiejų pasirašytas, šioje byloje jie susitaikė ir abu atsisako reikalavimų, išreikštų privataus kaltinimo ir priešpriešiniame privataus kaltinimo skunduose ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 5 p.).

Iš nuteistojo, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo bei išteisinto, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo pateikto susitarimo ir paaiškinimų matyti, kad šioje privataus kaltinimo byloje, kurioje 2016 m. kovo 9 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir V. N. pagal H. A. V. privataus kaltinimo skundą nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir H. A. V. pagal privataus kaltintojo V. N. skundą išteisintas pagal BK 165 str. 1 d., susitaikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p., esant šiai aplinkybei, kuri numatyta ir BPK 3 str. 1 d. 5 p., apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukia. Tokia įstatymo nuostata įtvirtina galimybę privačiam kaltintojui ir asmeniui, prieš kurį paduotas skundas, susitaikyti ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustačius, kad paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., daro išvadą, kad pirmosios instancijos nuosprendis panaikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir iš jo priteistas 300 eurų neturtinės žalos atlyginimas, o Henrikas A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. išteisintas ir jo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas – panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

H. A. V. civilinį ieškinį ir V. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.