- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1653-558/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31023-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- G. Š.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Gintaras Putvinskas
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.6.1
2017 m. balandžio 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui G. Š., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š., gim. 2008 m. liepos 26 d., gyvenamąją vietą su motina I. L., priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur, priteisti iš atsakovo 5 615,74 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką: tėvas G. Š. bendrauja su sūnumi L. Š. kas antrą mėnesio šeštadienį paimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ta pačią dieną 19.00 val., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. liepos 26 d. susilaukė sūnaus L. Š.. Santuoka nebuvo sudaryta. Atsakovas tėvystę pripažino, tačiau vėliau šalių santykiai nutrūko. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikė. Sūnus nuo pat gimimo gyvena su motina, ji rūpinasi vaiko interesais, išlaiko, prižiūri, todėl mano, kad jo interesus geriausiai atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Ieškovė teigia, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje. Jos pajamos sudaro apie 58 Eur gaunama socialinė pašalpa. Ieškovės manymu, iš atsakovo turėtų būti priteistas 190 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis. Kadangi tėvas neskyrė vaikui lėšų, susidarė išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo, t.y. už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovės paskaičiavimu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 615,74 Eur. Ieškovė neprieštarauja, kad tėvas su sūnumi bendrautų, dalyvautų jo auklėjime. Pats atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku (b. l. 2-5).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas G. Š. namuose nebuvo rastas. Atvyko į pokalbį Šeškinės seniūnijoje. Atsakovas teigė, kad su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną telefonu, važiuojas pas jį šeštadieniais, sekmadieniais ir kitomis dienomis, perka maistą, žaislus. Su ieškove negyvena kartu nuo 2015 metų rudens. Atsakovas norėtų, kad sūnus gyventų su juo, tačiau neturi pastovios gyvenamosios vietos. Tuo metu negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi jo turtinė padėtis sunki. Atsakovas nurodė, kad turi dar du vaikus – nepilnametę dukrą G. Š., gim. 2000 m. vasario 17 d. ir pilnametį neįgalų sūnų D. Š., kuriems taip pat moka išlaikymą. Skyrius nepareiškė prieštaravimų ieškovės ieškiniui (b. l. 22).
Atsiliepimas
Atsakovas G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės I. L. ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, nepateikė jokių nepilnamečio vaiko poreikių pagrindimo. Ieškovė nurodė, tik bendruosius vaiko poreikius – būstui, drabužiams, maistui ir pan., tačiau neteikia įrodymų, kad būtent 380 Eur sumą išleidžia vaikui išlaikyti. Atsakovas šiuo metu negali nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti 190 Eur, nes turi sveikatos problemų dėl stuburo, todėl negali susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro 38 Eur per mėnesį. Atsakovui tenka gydytis namuose, jam suteikiamas nedarbingumas. Atsakovas turi nepilnametę išlaikytinę – dukrą G. Š., gim. 2001 m. vasario 17 d., kuriai teikia 115 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Jokio nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi būstą iš draugo. Ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė, ji turi transporto priemonę ir žemės sklypą. Atsakovo žiniomis ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti jai leidimą parduoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau nėra aišku kur panaudojo gautas lėšas. Atsakovas sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 100 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovė teigia, kad atsakovui nemokant išlaikymo, susidarė įsiskolinimas. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka, nepilnamečiu sūnumi rūpinosi nuo pat gimimo, teikė išlaikymą. Atsakovas pažymi, kad su ieškove gyveno kartu iki 2015 metų rudens ir iki tada vedė bendrą ūkį. Atsakovas paliko ieškovę dėl girtavimo, tačiau net ir po to kaip galėdamas rūpinosi sūnumi. Atsakovo teigimu nuo 2016 m. balandžio mėnesio teikė sūnui po 40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, imdamas iš ieškovės pakvitavimus, kadangi ji pradėjo grasinti prisiteisianti iš atsakovo dideles sumas. Atsakovo, kaip tėvo, ryšys su sūnumi artimas, dažnai bendrauja telefonu. Atsakovui žinoma, kad ieškovė ne itin rūpinsi vaiku, todėl kreipėsi į VTAS, prašydamas patikrinti ar ieškovė negirtauja, kaip elgiasi ir ar rūpinais sūnumi. Ieškovė išlaikymui gautus pinigus pralošia arba prageria. Ieškovė, prašydama išlaikymo įsiskolinimo turėtų pagrįsti, kad vaiko poreikių tenkinimui išleido 11 231,48 Eur sumą. Neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Siūlo nustatyti tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką:
G. Š. su sūnumi matosi ir bendrauja metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį ir šeštadienį ir grąžina tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą. G. Š. su sūnumi matosi ir bendrauja metų porinių savaičių trečiadieniais (bet ne mažiau nei du trečiadienius per mėnesį), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 18 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą).G. Š. bendrauja su sūnumi kiekvienai metais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per G. Š. gimtadienį (balandžio 22 d.) ir neporiniais kalendoriais metais per sūnaus gimtadienį (liepos 26 d.). Ne vėliau kaip prieš tris dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, G. Š. su vaiku gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas) (b. l. 24-31).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė I. L. kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai. Ieškovė niekur nedirba. Nepilnametis L. Š. lanko (duomenys neskelbtini)progimnaziją, 2D klasę. Vilniaus rajono VTAS neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo savo motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Sūnus gyvena su motina, kuri tinkamai jį prižiūri, todėl sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat neprieštarauja ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Visgi Skyriaus manymu, nustatant nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, bendravimas turėtų būti dažnesnis (b. l. 119-121).
Teismo posėdžio metu ieškovė I. L. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad iki vaikui sukako 5 metai, ji gyveno Anglijoje. 2013 metų liepos mėnesį grįžo gyventi į Lietuvą. Nepilnametis sūnus yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Lanko dziudo užsiėmimus (30 Eur), šokius (18 Eur). Išlaikymo įsiskolinimą prašo skaičiuoti po 200 Eur už kiekvieną nemokėtą mėnesį. Iš esmės sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau nurodė, kad nepilnametis vaikas naujuosius metus visuomet švęsdavo su motina. Nepilnametis vaikas lanko mokyklą rusų kalba, nes ji yra šalia namų. Ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 510 Eur. Atsakovas dirba ir gauna papildomų pajamų iš statybų, todėl lėšų turi. Atsakovas teigia, kad sūnui nupirko dviratį, tačiau laiko jį savo namuose ir neduoda vaikui parvažiuoti su dviračiu į ieškovės namus. Ieškovės manymu, atsakovas turi didesne apimtimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė sutiko, kad atsakovas nepertraukiamai gali bendrauti su sūnumi 2 savaites vasaros atostogų metu, tačiau mano, kad vieno mėnesio bendravimo vasarą yra per daug. Vaikui atsakovas yra geras, sutaria gerai. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas, gyvendamas su ieškove, neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, bet prisidėdavo atlikdamas ūkio darbus.
Teismo posėdžio metu atsakovas G. Š. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. paliko ieškovę dėl to, kad ji nesaikingai vartojo alkoholį. Atsakovo teigimu, jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas draugą, todėl nepilnamečio sūnaus su nakvynėmis neima. Patvirtino, kad jis yra įmonės akcininkas, tačiau veikla yra sustabdyta. Atsakovo išsilavinimas yra aukštasis, jis statybininkas. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Išlaikymo dydis nėra siejamas su tuo metu galiojančiu MMA, todėl turėtų būti priteistas pagal tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Ieškovė nepateikė nei vieno vaiko išlaidas patvirtinančio dokumento. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas L. Š., gim. 2008 m. liepos 26 d., yra ieškovės I. L. ir atsakovo G. Š. sūnus (b. l. 8). Ieškovės I. L. ir atsakovo G. Š. santuoka nesudaryta.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko L. Š., gim. 2008 m. liepos 26 d., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina I. L. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 100 Eur periodinėmis išmokomis.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Remiantis šalių pateiktas bei teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės I. L. vardu yra įregistruota transporto priemonė – keleivinis automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota 1021/1050 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 63-66). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d., kur jos darbo užmokestis svyravo vidutiniškai nuo 2,4 Lt iki 131 Lt (b. l. 101-105).
VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 67). VĮ Registrų centras duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b. l. 68-69). Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie tai, kad G. Š. laikotarpiu nuo 2015 metų sausio iki 2016 metų vasario mėnesio buvo suteiktas nedarbingumas 12 kartų, t.y. vidutiniškai kas mėnesį (b. l. 35, 43). Iš esmės pažyma patvirtina atsakovo argumentus, jog jo sveikata nėra gera, tačiau tai nėra pagrindas išlaikymo nepilnamečiam vaikui visiškai nepriteisti. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – dukrą, gimusią 2001 m. vasario 17 d. Į bylą taip pat yra pateikta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įmonė darbuotojus atleido ir pristabdė savo ūkinę veiklą. Po vieną darbo valandą įmonėje dirba jos direktorius G. Š. ir buhalteris V. K. (b. l. 91-92). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003 m. rugsėjo 25 d., kur jo darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 50 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 106-110). Visgi teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nė kiek nepakito nuo 2013 metų, kadangi pagal į bylą pateiktus išrašus matyti, kad atsakovas yra įmonės direktorius, kad jis nuo 2013 metų visuomet gaudavo apie 125 Lt algą, o nuo 2015 metų – apie 50 Eur algą. Nagrinėjamu atveju galima teigti, kad atsakovo turtinės padėties byloje surinkti duomenys neatskleidžia. Be to, atsakovas pats nurodė, kad išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam moka po 115 Eur išlaikymą, padeda neįgaliam pilnamečiam sūnui, tokių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Be viso išvardyto, atsakovui reikia lėšų pragyvenimui – maistui, drabužiams, gydymo, būsto, komunikacijų ir kitoms išlaidoms padengti. Atsakovui antrinė teisinė pagalba nėra suteikta.
Išanalizavus šalių turtinę padėtį, sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo, kadangi ji turi žemės sklypą ir transporto priemonę, tačiau jai tenka didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos, nes motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas visuomet tenka didesnes išlaidos jo kasdienių poreikių tenkinimui, būsto užtikrinimui ir pan. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą G. Š., gim. 2001 m. vasario 17 d., kuriai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu priteista 115,85 Eur (400 Lt) dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Į bylą yra pateikti duomenis apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau darbingumas jam nėra apribotas, todėl jis turėtų dėti didesnes pastangas geresnio darbo paieškoms.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Nors atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių teismas sutiktų, kad ieškovės prašoma išlaikymo periodinėmis išmokomis suma galėtų patenkinti ne tik būtinuosius nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsakovas į bylą pateikė ieškovės surašytus pakvitavimus apie tai, kad ji iš atsakovo gavo lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tačiau pakvitavimai buvo surašyti po to, kai teismas ieškovės ieškinį priėmė bei taikė laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, todėl šių sumų išskaitymo iš išlaikymo sumos klausimas yra aktualus vykdymo procese, bet ne priimant teismo sprendimą. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių bei į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. Š., gim. 2008 m. liepos 26 d., naudai priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., iki jo pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė nurodė, kad jos paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5 615,74 Eur už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo. Ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą pagal tuo metu galiojusį minimalios algos dydį. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent tokio dydžio išlaikymą sūnui suteikė. Ieškovė pati nepilnamečiu sūnumi nesirūpino, girtavo. Atsakovo teigimu, jis su ieškove kartu gyveno iki 2015 m. lapkričio 15 d.
Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė visiškai sūnumi nesirūpino, girtavo ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad šie argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Antra, ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimo už trejų metų laikotarpį, tačiau nepateikė prieštaravimo atsakovo argumentams, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2015 m. lapkričio 15 d. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė trejus metus iki ieškinio padavimo, kadangi šalims gyvenant kartu laikytina, kad jos nepilnametį vaiką išlaikė kartu. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 9 mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos (2016 m. rugpjūčio 25 d.).
Į bylą yra pateiktas ieškovės I. L. pakvitavimas, kuriame yra nurodyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. sūnaus išlaikymui ji gavo 90 Eur (b. l. 33). Kiti, pakvitavimuose (b. l. 34, 132-133) nurodyti pinigai, buvo gauti jau iškėlus bylą teisme dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas dėl jų pasisakė auščiau, priteisdamas nepilnamečiam šalių sūnui išlaikymą ir jų neišminusuoja iš išlaikymo įsiskolinimo sumos.
Ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoti pagal tuo metu galiojusią MMA. Atsakovas, nors atsiliepime ir nurodė, kad išėjęs gyventi skyrium nepilnametį vaiką išlaikė, skyrė jam lėšas, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. Š., gim. 2008 m. liepos 26 d., naudai priteistinas 1 487,50 Eur ((325 Eur x 1 mėnuo + 350 Eur x 7 mėnesiai + 380 Eur x 1 mėnuo) / 2 – 90 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 9 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Ieškovė prašė nustatyti tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką: tėvas G. Š. bendrauja su sūnumi L. Š. kas antrą mėnesio šeštadienį paimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.
Atsakovas prašė nustatyti tokią sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką:
G. Š. su sūnumi matosi ir bendrauja metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį ir šeštadienį ir grąžina tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą. G. Š. su sūnumi matosi ir bendrauja metų porinių savaičių trečiadieniais (bet ne mažiau nei du trečiadienius per mėnesį), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 18 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą).G. Š. bendrauja su sūnumi kiekvienai metais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per G. Š. gimtadienį (balandžio 22 d.) ir neporiniais kalendoriais metais per sūnaus gimtadienį (liepos 26 d.). Ne vėliau kaip prieš tris dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, G. Š. su vaiku gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas).
Žemesnės instancijos teismas
Iš esmės ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutiktų, jei nepilnametis sūnus vasarą su atsakovu praleistų nepertraukiamai dvi savaites.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas mano, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas sprendžia, kad yra būtina padaryti joje pakeitimus. Kadangi atsakovas nori su vaiku bendrauti poriniais savaitgaliais, tai tikslinga nustatyti, kad savaitės viduryje (trečiadieniais) atsakovas su vaiku bendrauja neporinėmis savaitėmis. Taip pat yra tikslinga nustatyti, kad atsakovas pasiima nepilnametį vaiką 10 val. bendravimui šeštadieniais ir sekmadieniais. Sutiktina su atsakovo noru bendrauti su sūnumi per Tėvo dieną, tačiau nesutiktina su jo noru švęsti gimtadienių su sūnumi. Pirmiausia, tėvų gimimo dienos yra suaugusiųjų šventė ir nepilnametis vaikas neprivalo vykti gimimo dienos švęsti pas tėvą kiekvienais metais. Antra, paties vaiko gimimo diena jam yra svarbi šventė. Nepilnametis vaikas turi draugų ir savo interesų, todėl jis pats turi nuspręsti su kuriuo iš tėvų ar su draugais jis norėtų savo gimimo dieną švęsti.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi abi šalys teismo posėdžio metu sutiko, teismas nustato, kad vasaros atostogų metu nepilnametis vaikas praleidžia nepertraukiamai su tėvu dvi savaites. Susiderinti atostogų laiką atsakovas privalo su vaiko motina ne vėliau kaip trims savaitėms iki numatomos atostogų datos.
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 82 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 6, 14) ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 129-131).
Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 270 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 139-140).
Kadangi ieškovės ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra patenkintas pilnai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkintas iš dalies, t.y. teismas nustatė atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, ieškovei iš atsakovo priteistina 20,50 Eur (41 Eur / 2) jos sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Iš viso ieškovės naudai priteistina 60,50 Eur žyminio mokesčio.
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 98,63 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1 487,50 Eur Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė kėlė keturis reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas pilna apimtimi, o likę – iš dalies. Ieškovės ieškinys yra patenkintas 63,86 procentais, todėl jai iš atsakovo priteistina 383,16 Eur (600 Eur x 63,86 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 97,58 Eur (270 Eur x 36,14 proc.) jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atlikus visų priteistų sumų užskaitą iš atsakovo ieškovei priteistina 346,08 Eur (60,50 Eur + 383,16 Eur – 97,58 Eur) žyminio mokesčio ir jos patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, naikintinos (CPK 150 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008 m. liepos 26 d., gyvenamąją vietą su motina I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016 m. rugpjūčio 25 d., iki L. Š., gim. 2008 m. liepos 26 d., pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 487,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvo G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
G. Š. su sūnumi matosi ir bendrauja metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. sekmadienį ir šeštadienį ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val. į jo gyvenamąją vietą. G. Š. su sūnumi matosi ir bendrauja metų neporinių savaičių trečiadieniais (bet ne mažiau nei du trečiadienius per mėnesį), vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 18 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą).G. Š. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį). Ne vėliau kaip prieš tris dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, G. Š. su vaiku gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas). Vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi turi teisę bendrauti nepertraukiamai dvi savaites, informuodamas vaiko motiną ne vėliau nei tris savaites iki numatomų atostogų datos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 346,08 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 98,63 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt tris euro centus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.