- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- A-923-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01352-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato perkėlimą iki 15 parų į kamerų tipo patalpas, o perkėlimą į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesių numato BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas. BVK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atliekant nuobaudą BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, taikomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnyje nurodytas sąlygas. Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo paskirta 15 parų, tačiau buvo laikomas pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jam buvo uždrausta siųsti laiškus, apsipirkti parduotuvėje, gauti smulkius paketus bei skambinti telefonu. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad jis nuobaudą kamerų tipo patalpose atliko 15 parų, jam turėjo būti suteiktos BVK 86 straipsnyje numatytos teisės. Uždraudus nurodytas teises buvo pažeisti ne tik įstatymai, bet ir pareiškėjo teisės, pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai bei bendravimo sumažėjimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Pravieniškių PN-AK paaiškino, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis, žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnyje nustatyta, kad, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises). Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos – pareiškėjui nebuvo leidžiama paskambinti telefonu, apsipirkti parduotuvėje, siųsti laiškus, gauti smulkiuosius paketus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti negalėjimas paskambinti telefonu, siųsti ar gauti laiškus bei smulkiuosius paketus, nesikreipė. Pareiškėjas atlikdamas bausmę l sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, bendravimo sumažėjimo nesikreipė. Todėl teiginiai, kad pareiškėjas realiai jautė emocinę depresiją ar dvasinę skriaudą yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį paprastai yra būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
8. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodeksu ir nurodė, jog pagal šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. Teismas išvardino BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus apribojimus, taikomus asmenims, perkeltiems į kamerų tipo patalpas.
9. Byloje buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 67-998 buvo nutarta pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių penkiolikai parų.
10. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam BVK 145 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo būti taikomas režimas, nustatytas BVK 86 straipsnyje, t. y. drausmės grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomas režimas.
11. Teismas akcentavo, kad BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų apima ir 15 parų terminą. Teismo vertinimu, BVK 142 straipsnio 2 dalyje nuobaudos skiriamos tik už sistemingą arba itin piktybišką pažeidimą, o tokių duomenų, jog pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už sistemingą arba itin piktybišką pažeidimą teismui nebuvo pateikta. Be to, BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, jog pareiškėjui skiriant nuobaudą buvo Drausmės komisijos teikimas, nebuvo.
12. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas sprendė, jog pareiškėjui pagrįstai, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, buvo taikomi apribojimai gauti pasimatymus, smulkiuosius paketus, siųsti laiškus (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Teismo vertinimu, pareiškėjui negalėjo būti taikomas BVK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytas režimas, kuris atitinka BVK 86 straipsnyje nustatytą teisių įgyvendinimo apimtį.
13. Teismo vertinimu, ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai nuobauda nebuvo. Ginčijami pareiškėjo teisių ribojimai buvo taikomi būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šie ribojimai aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemti paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, nes veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nurodė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
III.
15. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nelogiškas, priimtas netinkamai aiškinant BVK normas. Šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte aiškiai įtvirtinta, kad nuobauda skiriama iki 15 parų, o įstatymų leidėjas tikslingai nustatė tokį terminą, kuris reiškia, kad nuobauda skiriama 1–14 parų. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuobauda yra nuo 15 parų. Taigi skirdamas pareiškėjui nuobaudą, kuri truko 15 parų, atsakovas turėjo laikyti pareiškėją pagal tokiai nuobaudai taikomas sąlygas. Jei atsakovas nesupranta, kad iki 15 parų ir nuo 15 parų yra skirtingi terminai (15 parų trunkančios nuobaudos atsakovas negalėjo skirti pagal įstatymą), jis turi prisiimti atsakomybę už tai, kad pareiškėjui be pagrindo buvo draudžiama apsipirkti parduotuvėse, siųsti laiškus, skambinti telefonu ar gauti spaudą.
Atsiliepimas
17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, ir konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jog teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, kai pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, jam nebuvo taikomas BVK 86 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantis režimas ir taip nepagrįstai suvaržytos jo teisės atliekant nuobaudą – teisė siųsti laiškus, apsipirkti parduotuvėje, gauti smulkius paketus bei skambinti telefonu.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose, kai nuteistieji atlieka BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 3 punkte nurodytas nuobaudas, darė išvadą, kad pareiškėjo teisių suvaržymas buvo teisėtas, nes BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nuobaudą atliekančiam nuteistajam, laikomam 15 parų kamerų tipo patalpose, draudė gauti pasimatymus, smulkiuosius paketus, siųsti laiškus (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), paskambinti telefonu, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, teismas sprendė, kad atsakovui pareiga atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą nekilo.
21. Pareiškėjas su minėtomis teismo išvadomis apeliaciniame skunde nesutinka ir nurodo, jog jam paskirtos nuobaudos trukmė (15 parų, o ne iki 15 parų) reiškia, kad jis nuobaudą turėjo atlikti BVK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis, t. y. jam turėjo būti nustatytas režimas, atitinkantis 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Byloje buvo nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 67-998 buvo nutarta pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių penkiolikai parų. Minėtas nutarimas priimtas, t. y. pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu (b. l. 36).
24. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau sprendime taikoma 2010 m. sausio 14 d. įstatymo redakcija Nr. XI-643, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) buvo nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas (1 p.); pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (2 p.); draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų (3 p.); atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų (4 p.); kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų (5 p.); pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių (6 p.); kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių (7 p.). To paties straipsnio 2 dalis nustatė, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
25. Nuteistųjų laikymo sąlygos bausmės arba baudos izoliatoriuose ir karceriuose buvo nustatytos BVK 146 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (1 d.). To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.
26. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 67-998 patvirtina, kad pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų, todėl jam atliekant nuobaudą buvo taikomi apribojimai, nurodyti tuo metu galiojusiame BVK 146 straipsnyje. Kaip jau buvo nurodyta, minėto straipsnio 1 dalies nuostatos draudė nuobaudą baudos izoliatoriuje atliekančiam asmeniui, be kita ko, paskambinti telefonu, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškus. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad minėtos teisės buvo suvaržytos neteisėtai. Aptartos BVK nuostatos nepateikia jokių nuorodų, kad nuobaudą 15 parų baudos izoliatoriuje atliekantys nuteistieji yra laikomi kitomis nei nustatyta BVK 146 straipsnyje sąlygomis.
27. Teisėjų kolegija pastebi, jog ir pareiškėjas teiktuose procesiniuose dokumentuose, ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso redakcija, kuri įsigaliojo tik nuo 2016 m. balandžio 1 d. (žr., 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1818) ir nėra aktuali kilusiam ginčui. Atsižvelgiant į tai, kaip nesusiję su nagrinėjamai bylai taikytinu teisiniu reguliavimu, nebus analizuojami pareiškėjo skundo argumentai, ar dėl paskirtos nuobaudos trukmės jam galėjo būti taikomas mažiau nuteistiesiems suteiktas specialiąsias teises ribojantis režimas.
28. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., kai atliko nuobaudą baudos izoliatoriuje, neturėjo teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, siųsti laiškus bei paskambinti telefonu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai sprendė, kad aptartos pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir nenustatė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.
29. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o šio teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.