- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- eI2-20133-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05595-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Milvydaitės ir Žano Kubecko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F., atstovaujamo advokato A. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. F. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203662 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas jau ankščiau buvo priėmęs (2025-05-29) sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Nr. 25S125010, šį sprendimą apskundė, teismas jį panaikino. Mano, kad antrą kartą atsakovas atsisakė išduoti nacionalinę vizą dėl to, kad jis gynė savo teises teisme ir buvo priimtas nepalankus sprendimas atsakovui. Sprendime nurodyta, kad VšĮ Futbolo klubas „Ekranas“, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso ir nesilaikė UTP nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, todėl asmens pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į klubą užsiimti sporto veikla, t. y. asmuo neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, tokie klubo veiksmai kelia pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime analizuojama, kiek klubas buvo pasikvietęs asmenų prašydamas vizos, kiek asmenų žaidžia klube, svarstoma, ar klubo veikla ir jis, kaip žaidžiantis futbolininkas, atitinka aukšto meistriškumo sporto žaidėjui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad žaidžia licenciją turinčiame futbolo klube, yra registruojamas oficialioms varžyboms, yra sužaidęs nemažai oficialių varžybų, todėl atsakovo teiginiai, kad jis nėra laikomas sportininku ir dalyvauja aukšto meistriškumo sporte, yra niekiniai. Jo ir futbolo klubo santykius, žaidimą oficialiose varžybose, žaidėjų registraciją varžyboms tikrina ir reguliuoja ne atsakovas, o LFF. Aplinkybės, jog klubas yra ankščiau išsikvietęs daugiau žaidėjų iš užsienio, kad daug užsieniečių buvo klube, kad dalis jų išvyko, pareiškėjui nežinomos ir tai jo tiesiogiai neliečia. Pareiškėjas asmeniškai pateikė prašymą gauti vizą, jam klubas suteikė patalpas, kuriose jis gyvena, gauna atlyginimą už žaidimą, turi sudaręs sporto kontraktą, yra apsidraudęs kelionių draudimu, todėl atsitikus nelaimingam atsitikimui gautų išmokas pagal kelionės draudimą. Kai gaus ilgalaikę vizą, galės apsidrausti socialiniu draudimu. Atsakovas apie jį sprendė pagal klubo, o ne pagal jo asmeninę veiklą, ryšį su klubu ir su Lietuva. Toks atsakovo veikimas, kai jis sprendimą priėmė atsižvelgdamas į klubo ankstesnę veiklą, o ne į pareiškėjo asmenį, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvoje jis yra legaliai, atvyko pagal iškvietimą, žaidžia sporto klube, gauna pastovias pajamas, yra apsidraudęs kelionės draudimu, turi sudarytas socialines, ekonomines sąlygas gyventi Lietuvoje. Lietuvoje jau yra daugiau kaip pusę metų. Sutinkamai su UTPI 26 str., jam turėjo būti išduotas leidimas gyventi, jis Lietuvoje gaunu pakankamai lėšų, kad galėčiau išlaikyti save, atitinka visas sąlygas.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2025-03-13 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, kuris atvyksta į VšĮ Futbolo klubą „Ekranas“ (toliau - klubas) užsiimti aukšto meistriškumo sporto veikla. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė 2025-03-21 sportinės veiklos sutartį, pasirašytą su klubu, kurios IV skirsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad jam bus mokamas 1038 Eur atlygis. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2025-01-21 turėdamas Šengeno vizą, galiojusią nuo 2025-01-13 iki 2025-03-29, buvimo laikas 60 d., atvykimų skaičius - vieną kartą. Klubas tarpininkavimo rašte dėl nacionalinės vizos išdavimo nurodė, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, sportininkas varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurios organizuojamos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir patvirtintas šios sporto šakos taisykles, siekdamas nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius. Migracijos departamentas paprašė klubo pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius klubo vykdomą aukšto meistriškumo sporto veiklą, kuriai reikalingi kviečiami užsieniečiai. Klubas pateikė Tarnybiniame pranešime detalizuotus paaiškinimus ir dokumentus, kuriuose nurodė, kad yra Panevėžio apskrities futbolo federacijos (kuri yra LFF struktūrinė dalis) narys, nuo įkūrimo dienos turi paramos gavėjo statusą, o nuo 2025-02-07 - NVO statusą, veikia pagal sporto klubų veiklos modelį, veikla apima profesionalų, pusiau profesionalų ir mėgėjų sporto veiklų organizavimą bei vystymą. Migracijos departamentas, spręsdamas nacionalinės vizos arba leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą, vertina visas su prašymu susijusias aplinkybes ir faktinius duomenis. Pagal Sporto įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, Klubas įsipareigoja mokėti nustatytą atlygį už sportininko paslaugas tam tikram tikslui pasiekti aukšto meistriškumo sporto programoje, tačiau Migracijos departamentui pateikti finansinės veiklos dokumentai nepatvirtina, kad klubas tinkamai laikosi sutartinių, tame tarpe finansinių įsipareigojimų su sportininkais, nes Tarnybiniame pranešime detalizuotuose finansiniuose dokumentuose nėra nei duomenų, nei požymių, kad su užsieniečiais būtų atsiskaitoma pagal kontraktus, už juos būtu mokami mokesčiai, kad jiems būtu išmokami maistpinigiai, perkamos paslaugos ir pan. Migracijos departamento vertinimu, klubo tarpininkavimo raštai dėl leidimų laikinai gyventi ar nacionalinių vizų buvo teikiami žinant, kad kviečiamų užsieniečių (tame tarpe ir pareiškėjo) siekis gauti nacionalinę vizą neatitinka Apraše nustatyto nacionalinės vizos ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo - aukšto meistriškumo sporto veiklos pagrindo. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad Migracijos departamentui paprašius LFF pateikti Tarnybiniame pranešime detalizuotą informaciją apie 17 užsieniečių, kuriems tarpininkaujant klubui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos, paaiškėjo, kad iš šių užsieniečių tik 6 klubo žaidėjai yra registruoti COMET IS, 2 - COMET IS registruoti kituose futbolo klubuose, 2 - registracija sistemoje pasibaigusi 2024-11-30 (jie yra išvykę į JAV), 7 - neregistruoti COMET IS, be kita ko, tik 3 klubo žaidėjų statusas - profesionalai, iš kurių du žaidėjai išvykę, likęs tik vienas žaidėjas profesionalas, likusių - mėgėjai. Svarbu tai, kad ir pareiškėjas registruotas COMET ne kaip profesionalus sportininkas, o kaip mėgėjas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, bei tai, kad pareiškėjas dėl nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi baigiantis Šengeno vizoje nurodytų buvimo dienų skaičiui, jis buvo informuotas dėl teisėto buvimo, tačiau laiku neišvyko, Migracijos departamento vertinimu šios nustatytos aplinkybės sustiprina įtarimus, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Akivaizdu, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą vizai gauti, surinko bei įvertino aktualią informaciją ir atitinkamai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o vien tai, jog, kaip pareiškėjas nurodo, jis prašymą teikė asmeniškai ir nežinojo situacijos dėl Klubo, niekaip nekeičia situacijos. Aprašo 6.3. p. nustato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui. Aprašo 15 p. nustatyta, kad 6.3 p. nustatytu atveju turi būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis (toliau - priimantis asmuo), tarpininkavimo raštas, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir buvo vertinama priimančio asmens, šiuo atveju klubo, situacija bei pateikta informacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 25S203662 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2025 m. kovo 7 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. 2503-NVIZ-0045. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sportine veikla. Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė sportinės veiklos kontraktą, pasirašytą su Futbolo klubu „Aukštaitija“ (FK „Ekranas“). Futbolo klubas atsakovui pateikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos Nr. 20250307-038383, kuriame nurodė, kad kviečiamas asmuo S. F. yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jam išduoti nacionalinę vizą, nes asmuo nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 10 punktais.
Sprendime konstatuota, jog Futbolo klubas suinteresuotas kviesti trečiųjų šalių piliečius (t. y. Nigerijos, Ganos, Kamerūno, Kongo, Dramblio Kaulo Kranto) atvykti į klubą kaip sportininkus užsiimti aukšto meistriškumo sporto veikla, vien 2024 – 2025 metais tarpininkavo dėl 58 užsieniečių, pateikusių prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą. Klubas registruotas 2018-11-29, klube dirba 9 darbuotojai, klubo deklaruojama veiklos rūšis yra sporto klubų veikla „sporto organizacijos“.
Sprendime taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog klubas kviečiasi daug užsieniečių, kurie ketina dalyvauti aukšto meistriškumo sporte, ir siekdamas įvertinti, ar klubas iš tikrųjų vykdo aukšto meistriškumo sporto veiklą ta apimtimi, kuriai vykdyti reikalingas toks didelis kiekis užsieniečių, kreipėsi į klubą, prašydamas pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius klubo vykdomą aukšto meistriškumo sporto veiklą, kuriai reikalingi kviečiami užsieniečiai. Klubas pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kuriuose nurodė, kad yra Panevėžio apskrities futbolo federacijos narys, nuo įkūrimo dienos turi paramos gavėjo statusą, o nuo 2025-02-07 – NVO statusą, veikia pagal klubų veiklos modelį, veikla apima profesionalų, pusiau profesionalų ir mėgėjų sporto veiklų organizavimą bei vystymą. 2021 metais laimėjęs LFF II lygos čempionatą, klubas iškovojo teisę žaisti aukštesniame divizione, nuo 2022 metų nuolat dalyvauja LFF „TOPsport“ I lygos pirmenybėse. Šiuo metu klubas planuoja įdarbinti užsieniečius tik pagal jų profesiją – sportininkus (futbolininkus), klubui išduota LFF I lygos licencija 2025 metų sezonui. Kad galėtų žaisti už klubą komandos sudėtyje, žaidėjas turi būti registruotas LFF administruojamoje elektroninėje futbolo informacinėje sistemoje COMET kaip profesionalas arba kaip mėgėjas. 2025-04-09 LFF pateiktais duomenimis asmuo registruotas LFF COMET sistemoje mėgėju.
Priimdamas sprendimą Migracijos departamentas vertino, kad klubo tarpininkavimo raštai dėl leidimų laikinai gyventi ar nacionalinių vizų buvo teikiami žinant, kad kviečiamų užsieniečių, tame tarpe ir pareiškėjo, siekis gauti nacionalinę vizą neatitinka Apraše nustatyto nacionalinės vizos išdavimo tikslo – aukšto meistriškumo sporto veiklos pagrindu. Sprendime nurodyta, kad paprašius LFF pateikti informaciją apie 17 užsieniečių, kuriems tarpininkaujant klubui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos, paaiškėjo, kad iš šių užsieniečių tik 6 klubo žaidėjai yra registruoti COMET IS, 2 – COMET IS registruoti kituose futbolo klubuose, 2 – registracija pasibaigusi 2024-11-30, 7 – neregistruoti COMET IS, tik 3 klubo žaidėjų statusas profesionalai, iš kurių 2 žaidėjai išvykę, likęs vienas žaidėjas profesionalas, likusių – mėgėjai.
Atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad klubas, tarpininkaudamas dėl vizos pareiškėjui išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso, toliau tarpininkauja ir kviečia užsieniečius sportininkus, taip piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių, kuriuos kvietėsi klubas, nelegalios migracijos grėsmė.
Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalis teigia, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.
Įstatymo 19 straipsnyje yra numatyti savarankiški atsisakymo išduoti vizą pagrindai. Atsakovas nustatęs bent vieną šių pagrindų, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą atsisakyti tenkinti prašymą išduoti vizą: nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis (Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 patvirtino Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).
Aprašo 6.3 papunktyje nurodyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui. Vadovaujantis Aprašo 15 punktu Aprašo ?6.1–?6.4, ?6.8–?6.9 papunkčiuose nurodytais atvejais turi būti, o Aprašo ?6.5, ?6.7, ?6.10 ir ?6.11 papunkčiuose nurodytais atvejais gali būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis (toliau – priimantis asmuo), tarpininkavimo raštas.
Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka sąlygas nacionalinei vizai gauti Aprašo ?6 punkte nustatytu ir užsieniečio nurodytu pagrindu, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 29 punktas). Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali surengti pokalbį su prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusiu užsieniečiu, paprašyti raštu atsakyti į papildomus klausimus ar užpildyti Aprašo ?8.4 papunktyje nurodytą klausimyną, jeigu užsienietis atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (jeigu klausimynas nebuvo pildomas Aprašo ?8 punkte nustatyta tvarka), pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančio asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 31 punktas).
Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis teigia, jog aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar parolimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje teigiama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., LVAT 2014 n. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje Nr. C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021), o atsižvelgiant į tai, kad Šengeno valstybėse bei Europos sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laikomasi aukšto lygio saugumo užtikrinimo standartų bei nelegalios migracijos užkardymo principų, Departamentas savo ruožtu turi pagrįstą pareigą prašymą išduoti vizą išnagrinėti kruopščiai.
Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis, kreipdamasis į Lietuvos Futbolo federaciją ir prašydamas pateikti papildomą informaciją apie užsieniečius, kuriems tarpininkaujant klubui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ir nacionalinės vizos, ir tokiu būdu siekdamas visapusiškai įvertinti pareiškėjo poreikį gauti nacionalinę vizą Lietuvoje bei išsamiai išanalizuoti jos individualią situaciją, tinkamai laikėsi pareigos išnagrinėti gautą prašymą.
Nei Įstatyme, nei Apraše nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kuriuos vizos prašantis asmuo turėtų pateikti Migracijos departamentui, todėl darytina išvada, kad asmens pateiktų dokumentų pakankamumo vertinimas bei sprendimas dėl poreikio gauti papildomus dokumentus yra departamento diskrecijos teisė, kurią jis šiuo atveju ir įgyvendino, prašydamas Klubo, LFF pateikti papildomus konkrečius įrodymus, o juos įvertinus turėjo teisę konstatuoti, kad turimi dokumentai yra nepakankami atvykimo tikslui pagrįsti. LVAT yra išaiškinęs, kad konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant gauti vizą ir pagrįsti numatomo buvimo Lietuvoje tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėju susijusios turimos informacijos visumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad LFF administruojamoje futbolo informacinėje sistemoje COMET pareiškėjas nėra registruotas profesionalaus sportininko statusu, nors departamentui klubas teikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporto varžybose, taip pat pareiškėjas prašyme kaip pagrindinį buvimo Lietuvoje tikslą taip pat nurodė, kad yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, atvykstantis į Lietuvą užsiimti sporto veikla. Lietuvos futbolo federacijos pateikti duomenys įrodo, jog iš Migracijos departamento pateikto 17 užsieniečių sąrašo, kuriems klubas tarpininkavo išduodant nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi, tik 6 asmenys yra registruoti COMET kaip klubo žaidėjai, tik 3 žaidėjų statusas – profesionalai, o likusieji 14 yra mėgėjai, o į bylą pateiktas sportinės veiklos kontraktas, sudarytas tarp pareiškėjo ir klubo, teisės aktų nustatyta tvarka nėra registruotas LFF.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendime Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečio sportininko (pareiškėjo) statuso ir ši informacija yra nepatikima, nes pareiškėjo, klubo ir papildomai paties departamento tyrimo metu surinkti ir įvertinti duomenys apie pareiškėjo statusą ir klubo veiklą patvirtina, kad pareiškėjas yra tik mėgėjas, o ne sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas LR sporto įstatyme, kuris atvyksta į klubą užsiimti sporto veikla, t. y. asmuo neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo LR tikslo ir sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų objektyviai konstatuoti, jog pareiškėjas prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo metu būtų įgijęs profesionalaus sportininko statusą, registruotas LFF administruojamoje futbolo informacinėje sistemoje COMET IS kaip profesionalas, pareiškėjo su klubu pasirašyta sutartis nėra registruota teisės aktų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių visuma sudaro UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 10 punkte įtvirtintus pagrindus atsisakyti išduoti vizą, t. y. kai asmuo nepagrindžia numatomo buvimo LR tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, o tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą teismas nenustatė motyvuotų ir įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog LR Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse yra pabrėžiama būtinybė užtikrinti, jog leidimai laikinai gyventi nebūtų išduodami tais atvejais, kai užsienietis tik formaliai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad institucijos turi vertinti ne tik formalų pagrindų atitikimą, bet ir galimas rizikas, susijusias su piktnaudžiavimu migracijos sistema. Gairėse taip pat akcentuojama, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vizos ar leidimai gyvenimui siekiami įgyti vien tam, kad būtų lengviau patekti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Atsižvelgiant į tai, nuolat stiprinama teisėto užsieniečių buvimo kontrolė, siekiama užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir nelegaliam darbui.
Dėl sprendimo atitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, pasisakytina, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matosi, jog pareiškėjui nuosekliai išaiškinti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei aplinkybės, lėmusios atsisakymą išduoti vizą, iš jo turinio galima aiškiai suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškiai nurodytas visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, pateikta informacija, kuri buvo gauta iš klubo ir LFF, paaiškinta sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į (jo nuomone) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas jau anksčiau (2025-05-29) buvo priėmęs sprendimą Nr. 25S125010 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, kurį teismas panaikino, neatitinka tikrovės, nes administracinė byla Nr. eI2-14202-1247/2025 pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 25S125010 panaikinimo nutraukta Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjui atsisakius skundo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nenustačius Migracijos departamento priimto sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. F. skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 25S203662, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.