Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-350/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
1A-131-350/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Algirdas Gaputis, Kristina Latožienė
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-350/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19056-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.8; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskiros bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. L. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėta dalis 2024 m. gegužės 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta R. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 24 d. 20.06 val. iki 2023 m. spalio 26 d. 14.22 val. (dvi paros) bei pagal 2024 m. gegužės 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai R. L. atliks laisvės atėmimo bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. nuteistas už šių nusikalstamų veikų padarymą:

1.1. 2023 m. gegužės 17 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „U“, (duomenys neskelbtini), iš G. P. rankinėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimus, G. P. priklausančius, 600 eurų;

1.2. (duomenys neskelbtini)., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje „U“, (duomenys neskelbtini), iš G. P. rankinėje buvusios piniginės slapta pagrobė G. P. vardu išduotą banko AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę ir E. P. vardu išduotą banko AB „SWEDBANK“ mokėjimo kortelę, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas, G. P. ir E. P. priklausančias, elektronines mokėjimo priemones.

1.3. 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. gegužės 18 d., AB SEB banko bankomate Nr. 20440100, esančiame adresu Dariaus ir Girėno g. 2, Panevėžys, suvedė G. P. mokėjimo kortelės PIN kodą, užrašytą ant lapelio, paimto iš G. P. rankinėje buvusios piniginės, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku:

2023 m. gegužės 17 d.:

22:52:35 val. inicijavo ir atliko grynųjų pinigų 200 eurų išėmimo operaciją;

22.53:25 val. inicijavo ir atliko grynųjų pinigų 200 eurų išėmimo operaciją;

22.53:57 val. inicijavo ir atliko grynųjų pinigų 200 eurų išėmimo operaciją;

22.54:27 val. inicijavo ir atliko grynųjų pinigų 200 eurų išėmimo operaciją.

2023 m. gegužės 18 d.:

00:09:17 val. inicijavo ir atliko grynųjų pinigų 400 eurų išėmimo operaciją;

00:10:03 val. inicijavo ir atliko grynųjų pinigų 400 eurų išėmimo operaciją;

tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. P. priklausantį 1600 eurų, dydžio turtą.

1.4. 2023 m. spalio 24 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio rajone vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kelyje Naujamiestis – Krekenava, ties 11 kilometru, policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0440, patikros Nr. 1938337, 19.51 val. jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o 20.06 val. 1,84 promilių neblaivumas, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo švelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad vadovaujantis įstatymu, jam turėjo būti skirta pusė sankcijoje nustatytos maksimalios bausmės, nes prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl padarytų nusikaltimų galisi. Laisvės atėmimo vietoje dirba, savo noru atlygina žalą, vedė.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo – jis nesutinka tik su jam paskirta bausme. Kadangi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), skundžiamas nuosprendis tikrinamas apeliantui paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vadovavosi tiek BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, tiek bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

8. BK 54 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

9. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

10. Apeliaciniame skunde prašoma švelninti skirtas bausmes ir apeliantui skirti pusę maksimalios sankcijoje numatytos bausmės. Iš tikrųjų BK 61 straipsnio 4 dalyje, kuria grindžiamas šis prašymas, nurodyta, kad kaltininkui, kuris savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas privalo skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taigi, šios straipsnio nuostatos taikymui būtina sąlyga yra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Tuo tarpu šioje byloje teismas visiškai pagrįstai pripažino R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai reiškia, jog skiriant apeliantui bausmes už atskiras nusikalstamas veikas BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos.

11. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad R. L. padarė penkias baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi – apysunkiai nusikaltimai, o trys – nesunkūs nusikaltimai. Jis eilę kartų teistas ir turi neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, iki pateikimo į kalėjimą nedirbo, po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti dar du nauji apkaltinamieji nuosprendžiai. Individualizuodamas bausmes, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad praeityje švelnesnių bausmių bei jo teisinę padėtį švelninančio įstatymo – lygtinio paleidimo – taikymas nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu), teismas R. L. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skyrė įstatymo sankcijose numatytas griežčiausias – laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai artimi straipsnių sankcijose numatytiems vidurkiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tokios bausmės R. L. yra visiškai teisingos.

12. Bendrindamas paskirtas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Bausmes, skirtas už idealiąja sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu, o šias subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrinto apeliantui palankiausiu galimu dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu. Nagrinėjamu atveju prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios trejų metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis bausmių, paskirtų už kitus padarytus nusikaltimus, t. y. iš kitų paskirtų laisvės atėmimo bausmių, kurių aritmetinė suma yra treji metai ir devyni mėnesiai, buvo pridėta tik dveji metai ir šeši mėnesiai, todėl ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

13. Pažymėtina, jog tai, kad R. L. dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, leido pirmos instancijos teismui bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir dėl to paskirtoji subendrinta už visas nagrinėtas nusikalstamas veikas bausmė buvo sumažinta trečdaliu, pagrįstai ir teisingai pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas.

14. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai buvo subendrinta ir su 2024 m. gegužės 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka taip pat nuteistajam palankiausiu galimu – daliniu bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti treji metai, bei į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendį.

15. Apibendrinant išdėstytą kolegija daro išvadą, kad R. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl šią bausmę švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

17. Panevėžio apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 14 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam R. L. buvo patirtos 150 Eur dydžio išlaidos.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad apeliacinį skundą surašė pats apeliantas, o apeliaciniame procese nuteistojo R. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas išimtinai valstybės iniciatyva, daro išvadą, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas be jo prašymo, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo iš R. L. netenkinti.

Teisėjai Algirdas GaputisKristina LatožienėJolanta Raščiuvienė