- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- 1-931-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17671-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- T. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
2) 2012 m. gegužės 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinus su 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams; taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2012 m. spalio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuri pakeista Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi, subendrinus su 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;
4) 2014 m. balandžio 4 d. Joniškio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams;
5) 2015 m. gruodžio 15 d. Joniškio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 60 parų;
6) 2016 m. rugsėjo 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 60 parų;
7) 2017 m. rugsėjo 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
8) 2018 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;
9) 2019 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;
10) 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – areštu 48 paroms, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. 2020 m. gegužės 8 d., apie 1.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su savo seserimi S. L. metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė jai į galvos ir vieną kartą į kaklo sritį, taip nukentėjusiajai S. L. sukėlė fizinį skausmą.
T. L. teisiamojo posėdžio metu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad nurodytą dieną, kai į namus atvažiavo jo sesuo jis jau miegojo, nes buvo išgėręs. Sesuo atėjusi į kambarį, kur jis miegojo, pradėjo rėkauti, šūkauti, koneveikti jį ir prižadino. Dėl to gavosi taip, kad jis trenkė jai į galvą. Sudavė seseriai dėl to, kad nukentėjusioji iškoneveikė jį. Supranta, kad tai ne priežastis smurtauti prieš artimą asmenį, bet ir sesuo neturėjo iškoneveikti jo, tuo labiau, kad jis miegojo. Prieš tai jis susikivirčijo su savo drauge, nuėjo miegoti, o draugė paskambino jo seseriai, kad ji parvežtų ją namo. Sudavė seseriai į galvą ir turbūt į kaklą, nors nežiūrėjo kur suduoda, sužalojimų ant sesers kūno nebuvo. Neatsiprašė nuketėjusiosios, nes jam buvo liepta su ja nebendrauti. Nepamena kiek buvau išgėręs tą vakarą. Išgertas alkoholis turėjo įtakos tam, kad sudavė seseriai. Negerai vertina tokį savo elgesį, nuoširdžiai dėl to gailisi. Teigė, jog jo sesuo gera, tik labai kišasi į jo gyvenimą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo T. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
2020 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Gintaro Ragulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos pareigūnų nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 7);
2020 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. L. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas daugiabučio namo ir jame esančio buto koridoriaus bendras vaizdas, kur buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją (b. l. 13, 15-17);
2019 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios S. L. veidą ir kitas matomas kūno vietas, sužalojimų neužfiksuota (b. l. 29);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 8 d. 2.00 val. kaltinamajam T. L. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 2020 m. gegužės 8 d. 3.08 val. S. L. buvo blaivi (b. l. 33-37);
2020 m. gegužės 8 d. DVD-R diske užfiksuotais vaizdo įrašais, kuriuose girdėti pareigūno telefonu kalbinamos nukentėjusiosios S. L. pasakojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (DVD-R diskas pridėtas prie bylos);
ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. L. duotais parodymais, kad jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 8 d. apie 1.00 val., į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos brolio T. L. sugyventinė J. P. ir verkdama pasakė, kad ją namuose sumušė jos brolis, bei paprašė, kad ji atvažiuotų. Apie 1.15 val. ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur pamatė, kad J. P. ir jos brolis akivaizdžiai neblaivūs. Namuose taip pat buvo J. P. brolis V. P., kuris irgi buvo neblaivus. Tada ji pradėjo brolį žodžiais drausminti dėl tokio elgesio, kad jis smurtauja prieš savo sugyventinę. Brolis dėl jos sudrausminimų supyko ir jai stovint buto koridoriuje vieną kartą kumščiu tyčia smogė jai į pakaušį. Ją nuo brolio bandė apginti jo sugyventinė, tačiau brolis vis tiek dar vieną kartą smogė jai kumščiu į kaklą, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Matydama, kad brolis įsiutęs, ji iš buto išbėgo į laiptinę, o po to į lauką. Brolis bandė ją vytis, bet ji įsėdo į automobilį ir pasišalino. Po to ji išsikvietė policijos pareigūnus, kurie jos brolį sulaikė. Kai atvyko pas brolį į namus, J. P. jai pakartojo, kad T. L. ją sumušė, tačiau ant jos kūno ji akivaizdžių sužalojimų nematė. Jos atžvilgiu brolis T. L. fizinį smurtą naudojo pirmą kartą. Medikų pagalba jai nereikalinga, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, civilinio ieškinio byloje nereikš. Ji ir brolis gyvena atskirai, skirtinguose gyvenamosiose vietose. Prašo brolį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 21-24);
ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. P. duotais parodymais, kad 2020 m. gegužės 7 d., apie 22.00 val., neblaivūs į namus grįžo jos sugyventinis T. L. su jos broliu V. P.. Abu dar parsinešė apie 4 litrus alaus ir susėdę virtuvėje gėrė. Ji taip pat kažkiek alaus išgėrė. Išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Pastarasis jos nemušė ir jokio fizinio skausmo jai nesukėlė. Ji norėdama, kad konfliktas nebesitęstų, 2020 m. gegužės 8 d., apie 1.00 val., paskambino sugyventinio seseriai S. L., kurios paprašė, kad ši ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini). pas mamą, pasakydama jai, jog ji susipyko su sugyventiniu, kuris yra agresyvus. Paminėjo, jog nori išvažiuoti, kad sugyventinis, būdamas girtas, nepradėtų jos mušti. Baigus gerti alų, jos brolis V. P. nuėjo atsigulti į kitą kambarį, o T. L. nuėjo miegoti į miegamąjį. Po kokio pusvalandžio atvyko S. L., kuri nuėjusi į miegamąjį ir pabudinusi brolį, pradėjo ant jo šaukti, kodėl jis pykstasi su ja. Miegamajame atsikėlęs iš lovos, sugyventinis susistumdė su seserimi, po ko jie išėjo į koridorių ir dar konfliktuodami susistumdė. Ji norėdama išskirti T. L. su S. L., atsistojo tarp jų stengdamasi rankomis atitraukti vieną nuo kito. Sugyventinis mosikavosi rankomis ir tuo metu gal ir pataikė seseriai į galvos ar veido sritį. Ji pačių smūgių nematė, nes buvo atsisukusi į sugyventinį ir bandė jį nuraminti. Jos brolis atėjo atsikėlęs iš miegamojo, kai jau S. L. buvo einanti pro duris, todėl jis viso konflikto nematė. Ji išbėgo paskui T. L., kuris vijosi seserį. Sugyventinio sesuo įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš daugiabučio kiemo. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai aiškintis konflikto aplinkybių tarp T. L. ir S. L.. Ji jokių pretenzijų sugyventiniui neturi, nes jis jai jokio fizinio skausmo nesukėlė. Ji būdama neblaivi iš streso gal ir pasakė S. L., jog ją mušė T. L., nors pastarasis jokio fizinio skausmo jai nesukėlė (b. l. 40-43).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo T. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. T. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi T. L., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, seserį, nukentėjusiąją S. L., sukėlė jai fizinį skausmą.
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis T. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis anksčiau teistas iš viso dešimt kartų, iš jų keturis kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, paskutinį kartą dėl smurto prieš brolio sugyventinę, paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 51-62); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, nuobaudos galiojančios (b. l. 68-80); nedirbantis (b. l. 81), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 82). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog T. L., nepraėjus dviem mėnesiams, kai buvo nubaustas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą, su laikinu laisvės atėmimu susijusią, bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina maksimali, skiriama asmenims įvykdžius nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis), bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. 2.00 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 14.08 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad T. L. yra atlikęs 1 arešto parą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. L. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gegužės 8 d., t. y. po Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 d. T. L. jam paskirtos bausmės pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą atlikęs nėra, nurodė, jog bausmę pradės atlikinėti 2020 m. liepos 23 d.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. L. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju į sakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie paskirtos arešto bausmės pridedant dalį neatliktos arešto bausmės, T. L. skirtina galutinė maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė 90 parų.
Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis per trumpą, trijų mėnesių laikotarpį, padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su smurto naudojimu prieš moteris, t. y. brolio sugyventinę ir savo seserį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. L. 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas, saugomas voke prie bylos, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam T. L. išaiškintina, kad jis privalo per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 8 d. 2.00 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 14.08 val., ir laikyti, kad T. L. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. L. paskirta ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinti su 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir paskirti T. L. galutinę arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską, saugomą voke prie bylos, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti T. L., jog jis privalo per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.
Išaiškinti T. L., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.