- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-22
- Bylos Nr.
- 2SA-215-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04261-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Prancūzijos Respublikos AB „Compagne Industielle de Pelleteries S. A.“, Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skolininkės J. S. skundas dėl antstolės P. K. 2013-01-10 patvarkymo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Prancūzijos Respublikos AB „Compagne Industielle de Pelleteries S. A.“ ir Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. S. antstolei P. K. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2013-01-10 patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/04730. Nurodė, kad 2012-12-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6822-640/2012 J. S. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto, ne mažesnei kaip 7 126 059 Lt sumai, areštas, o turto nesant pakankamai – kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, įskaitant vertybinius popierius, areštas. Nutarties pagrindu antstolė P. K. areštavo visą pareiškėjos turimą turtą. 2013-01-10 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 2-P-560 antstolė nurodė Vilniaus miesto 3-ajam pensijų skyriui kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pensijos dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo pensijos dalies, neviršijančios vieno MMA, ir nurodė išskaičiuotas sumas pervesti į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėjos teigimu, šis patvarkymas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi antstolė neturėjo teisės areštuoti piniginių lėšų, nes jos gali būti areštuotos tik tuo atveju, jei nepakanka kito skolininko turto. Mano, kad antstolės nesikreipimas į ekspertą dėl turto vertės nustatymo yra neteisėtas ir aiškintinas dėl tokių veiksmų didelius nepatogumus patiriančios pareiškėjos naudai. Antstolei priėmus skundžiamą patvarkymą pareiškėjai nepakanka lėšų kasdienių poreikių tenkinimui, taip pažeidžiami jos interesai. Pareiškėja neturės lėšų mokėti mokesčius už areštuotą turtą, todėl kyla grėsmė, kad teisės į nekilnojamąjį turtą bus suvaržytos kitų kreditorių. Be to, nurodė, kad skundžiamas patvarkymas yra nemotyvuotas.
Suinteresuotas asmuo antstolė P. K. 2013-02-05 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/04730 atsisakė tenkinti skolininkės J. S. skundą ir jį kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą antstolė nurodė, kad jai pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6822-640/2012 pagal ieškovų Prancūzijos Respublikos AB „Compagne Industielle de Pelleteries S. A.“ ir Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų N. V., J. S. ir UAB „Finvesticija“ atžvilgiu, kuria nutarta areštuoti J. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 7 126 059 Lt sumai, o turto nesant pakankamai – areštuoti J. S. priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, įskaitant vertybinius popierius, likusiai daliai. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą bei vadovaujantis vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/04730 surinkta informacija apie skolininkės J. S. turimą turtą, jo bendra vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 387 449 Lt. Antstolei vykdyti taip pat pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4805-821/2012 dėl pareiškėjos 2 437 000 vertės turto arešto III eilės išieškotojų Prancūzijos Respublikos AB „Compagne Industielle de Pelleteries S. A.“ ir Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“ naudai. Vykdant šią nutartį sudarytas pareiškėjos turto aprašas Nr. 2-T-1863. 2013-01-10 vykdant vykdomąją bylą Nr. 0093/12/04730 sudarytas pareiškėjos turto aprašas, o vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.6 p. ir 6 priede nustatyta patvarkymo forma, aprašytos pareiškėjos VSDFV Vilniaus 3 pensijų skyriuje gaunamos pajamos, nurodant CPK 736 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., išskaitytą sumą pervesti į pareiškėjos 2013-01-10 turto aprašu areštuotą banko sąskaitą AB SEB banke. 2013-01-28, atsižvelgiant į vykdymo procese surinktą informaciją ir pareiškėjos 2013-01-23 teiginius apie turimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 7 126 059 Lt, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį Nr. 2-8148-790/2013, sudarytas turto aprašas Nr. 2-P-1694, pakeičiantis turto arešto akto Nr. 2012032783 duomenis. Antstolė P. K. nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė 2013-01-01 VĮ Registrų centras duomenimis sudaro vos 387 449, t.y. daugiau kaip 20 kartų mažesnę vertę negu areštuota. Iš pateikto banko atsakymo nustatyta, kad pareiškėjos laisvai disponuojamas lėšų likutis 2013-01-22 sudarė 3 093,52 Lt, o lėšos išimamos kas kelis mėnesius. Nurodymas pervesti lėšas, atitinkančias CPK 736 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. dydžio sumą, į pareiškėjos kitą areštuotą banko sąskaitą AB SEB banke užtikrina vykdymui pateikta nutartimi nustatytą pareiškėjos turto arešto mastą ir apimtį.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Prancūzijos Respublikos AB „Compagne Industielle de Pelleteries S. A.“ ir Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0093/12/04730 medžiagos matyti, jog antstolė tiek 2013-01-25, tiek 2013-02-04 gavusi pareiškėjos skundą, klausimo dėl ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti nekėlė. Pati antstolė patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodė, jog atsižvelgė į tą faktą, jog pareiškėja tvirtina, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei 7 126 059 Lt. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo nekilnojamojo turto vertė 2013-01-01 VĮ Registrų centro duomenimis sudaro vos 387 449 Lt, tačiau pažymėjo, jog skundu yra keliamas klausimas dėl realios areštuoto turto vertės. Atsižvelgdamas į tai, jog turto įvertinimas ekspertizės būdu yra skolininko teisė, įtvirtinta CPK 681 str. 1 d., teismas nurodė, kad antstolė turėjo pareigą skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, jog šis klausimas antstolės nebuvo svarstomas. Antstolei nepaskyrus ekspertizės, esant nors ir abstraktiems skolininkės prieštaravimams dėl areštuoto turto įvertinimo, areštuoto turto kaina nenustatyta įstatymo numatyta tvarka. Todėl byloje nėra galimybės nustatyti, ar antstolė areštavo daugiau turto, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtos kelios vykdomosios bylos, kuriose, antstolės teigimu, tam tikras pareiškėjai priklausantis turtas aprašytas kelis kartus, šio turto vertės nustatymo klausimas yra ypač svarbus ir reikšmingas tolimesniems išieškojimo veiksmams. Dėl to teismas konstatavo, jog byloje tinkamai nenustačius areštuoto nekilnojamojo turto trūkumo, antstolė neturėjo pagrindo priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės pensijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Antstolė P. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos J. S. 2013-01-23 skundo dėl antstolės P. K. 2013-01-10 patvarkymo panaikinimo. Nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-10255-854/2013 nagrinėjo pareiškėjos skundą, kurio surašymo data yra 2013-01-23 dėl antstolės P. K. 2013-10-10 patvarkymo reg. Nr. 2-P-560. Skunde pareiškėja teikė prieštaravimus dėl antstolės 2013-01-10 sudaryto turto aprašo, kadangi antstolė neatliko turto įvertinimo. Nė viename pareiškėjos procesiniame dokumente nebuvo teikiami prieštaravimai dėl antstolės jau skundo nagrinėjimo metu, t.y. 2013-01-28 sudaryto turto aprašo, kuris pakeitė skunde minimą 2013-01-10 turto aprašą, turto arešto akto Nr. 2012032783. Pažymėjo, kad 2013-02-04 pareiškėjos atstovė antstolei pateikė ne naują analogišką skundą dėl 2013-01-28 turto aprašo, o du papildomus 2013-01-23 skundo egzempliorius, kaip to prašė antstolė savo 2013-01-28 elektroniniu paštu pateiktame siūlyme dėl papildomų procesinių dokumentų egzempliorių pateikimo, būtinų nagrinėjant skundą teisme. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad tiek antstolė, tiek ir pirmosios instancijos teismas gavo ir nagrinėjo ne du pareiškėjos skundus, o vieną, surašytą 2013-01-23, su jame išdėstytais motyvais. Antstolė nesutiko su teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad pareiškėja teikė prieštaravimus ir dėl 2013-01-28 turto aprašu antstolės atlikto įvertinimo, ir kad dėl šio prieštaravimo antstolė privalėjo skirti aprašytam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino antstolės 2013-02-05 patvarkyme nurodytų argumentų ir vykdomojoje byloje pateiktų procesinių dokumentų iš civilinės bylos Nr. 0093/12/01634, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2012-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SA-327-345/2012, kurioje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kadangi antstolės 2012-04-24 aprašyto skolininkei priklausančio turto, neįskaitant UAB „Finvesticija“ akcijų, vertė yra tik 306 462,20 Lt, todėl antstolis priėmė pagrįstą patvarkymą.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolė turėjo pareigą skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog šis klausimas antstolės nebuvo svarstomas. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nėra svarbu, kuris turto arešto aktas yra ginčijamas, nes reali turto vertė nei viename iš jų nustatyta nebuvo. Antstolė 2013-01-25 gavusi pareiškėjos skundą buvo informuota, kad realios turto vertės nustatymas šioje byloje turi esminę reikšmę, todėl 2013-01-28 sudarydama naują turto aprašą turėjo į tai atsižvelgti. Mano, kad byloje tinkamai nenustačius areštuoto nekilnojamojo turto trūkumo, antstolė neturėjo pagrindo priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės pensijos. Naujas 2013-01-28 turto aprašas, pakeitęs 2013-01-10 turto aprašą, antstolės buvo sudarytas po 2013-01-10 patvarkymo priėmimo, todėl naujo turto aprašo sudarymas bet kokiu atveju nepakeičia to fakto, kad antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas. Nurodė, kad tai, jog antstolė neatliko turto įvertinimo, sudarydama pirmąjį turto aprašą, be abejonės, yra svarbus antstolės patvarkymo nepagrįstumo ir neteisėtumo įrodymas, tačiau tai nebuvo vienintelis argumentas, pareiškėjos nurodytas 2013-01-23 skunde. Nurodė, kad į atsiskaitomąją sąskaitą pervedant ir ten laikant didžiąją dalį pareiškėjos pensijos, pareiškėjai nebepakaktų lėšų kasdienių poreikių (maisto, mokesčių už gyvenamąjį būstą ir kitų gyvybinių poreikių) tenkinimui. Taip pat pareiškėjai netekus galimybės disponuoti gaunama pensija, pareiškėja nebeturėtų lėšų mokėti mokesčius už areštuotą nekilnojamąjį turtą, todėl kiltų grėsmė, kad teisė į nekilnojamąjį turtą būtų suvaržytos kitų kreditorių. Taip pat mano, kad atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis kaip asmeniui, sukakusiam pensijos amžiaus. Be to, antstolės patvarkymas buvo nemotyvuotas, nepagrįstas ir pažeidė CPK 613 str. 1 d. nuostatas, dėl to naikintinas.
Suinteresuotas asmuo Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“ pateikė atsiliepimą į antstolės P. K. atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį, o pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad antstolės patvarkymas priimtas teisėtai, nes vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, dėl to antstolė pagrįstai vykdė teismo nutartį. Patvarkymo pagrindu areštas teisėtai nukreiptas į konkrečią pareiškėjos pensijos dalį. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėja buvo nurodžiusi abstrakčius, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, įrodymais nepagrįstus, tiesos neatitinkančius teiginius, kad jos nekilnojamojo turto vertė neva būtų pakankama 7 126 059 Lt dydžio suinteresuotų asmenų reikalavimui patenkinti. Iš pareiškėjos pusės konkrečių, aiškių ir objektyvia informacija kitokią jos turto vertę pagrindžiančių argumentų, įrodymų pateikta nebuvo. Taigi akivaizdu, kad vienintelis įstatyminis pagrindas areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizei skirti konkrečiu atveju galėjo būti nebent pačiai antstolei kilusios abejonės, tačiau antstolė tokių abejonių neturėjo ir neskirdama ekspertizės savo iniciatyva tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise. Be to, teismas neatsižvelgė į kitos vykdomosios bylos dokumentus, iš kurių matyti, kad antstolės 2012-04-24 aprašyti pareiškėjai priklausančio turto, neįskaitant UAB „Finvesticija“ akcijų, vertė yra tik 306 462,20 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė P. K. 2012-12-31 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė vykdymui 2012-12-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2-6822-640/2012 dėl J. S. priklausančio turto ne mažesnei kaip 7 126 059 Lt sumai arešto. Antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2013-01-10 turto aprašu Nr. 2-P-554 areštavo skolininkei (pareiškėjai) priklausantį turtą, nenurodydama konkrečios jo vertės, kaip to reikalauja CPK 678 str. 1 d. 5 p. Tą pačią dieną, t.y. 2013-01-10, buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolė įpareigojo Vilniaus miesto 3-ąjį pensijų skyrių iš skolininkės J. S. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo išmokų dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėja, gavusi 2013-01-10 antstolės areštuoto turto aprašą ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo, pateikė skundą, gautą antstolės kontoroje 2013-01-25. Skunde nurodė, jog nesutinka su 2013-01-10 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, prašė jį panaikinti. Savo prašymą grindė tuo, jog antstolė 2013-01-10 turto apraše nenurodė areštuojamo turto vertės, aprašyta pakankamai pareiškėjai priklausančio turto nutarties įvykdymui, todėl nėra jokio pagrindo aprašyti ir pareiškėjos pensiją. Antstolė, gavusi šį pareiškėjos skundą, 2013-01-28 sudarė naują turto aprašą Nr. 2-P-1694, pakeičiantį turto arešto akto Nr. 2012032783 duomenis. Šiame turto apraše nurodė 387 771,46 Lt areštuoto turto vertę, nustatytą pagal VĮ Registrų centro 2013-01-01 duomenis.
CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo (nutarties) vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų seka, kad antstolė P. K., aprašydama pareiškėjos turtą, pirmajame 2013-01-10 turto arešto akte pareiškėjos turto vertės nenurodė, tačiau, gavusi pareiškėjos skundą dėl areštuoto turto vertės, sudarė naują 2013-01-28 turto arešto aktą, kurį priimdama vadovavosi VĮ Registrų centro pateikta minėto turto rinkos verte (nustatyta masinio vertinimo būdu) bei šiuo pagrindu nustatė pareiškėjos turto bendrą vertę – 387 771,46 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors 2013-01-28 antstolės surašytame turto arešto akte buvo nurodyta pareiškėjos turimo turto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos antstolei pateiktu skundu buvo keliamas klausimas dėl realios areštuoto turto vertės, kurios nustatymo klausimo antstolė apskritai nesvarstė. Teiginys, kad skolininkės prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės yra abstraktūs, nepaneigia pareiškėjos teisės į realios jos turto vertės kainos nustatymą. Taip pat šios pareiškėjos teisės nepaneigia ir antstolės teiginys, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja skundą antstolei pateikė tik dėl 2013-01-10 turto arešto akto, tačiau dėl naujai priimto 2013-01-28 turto arešto akto pareiškėja skundo nepateikė. Antstolės P. K. teigimu, 2013-02-04 pareiškėjos atstovė antstolei pateikė ne naują analogišką skundą dėl 2013-01-28 turto aprašo, o du papildomus 2013-01-23 skundo egzempliorius, kaip to prašė antstolė savo 2013-01-28 elektroniniu paštu pateiktame siūlyme dėl papildomų procesinių dokumentų egzempliorių pateikimo, būtinų nagrinėjant skundą teisme. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nesuponuoja pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėja iš esmės siekė nustatyti realią jos turto vertę, taigi ir elektroniniu paštu antstolės prašymu atsiuntė du skundo egzempliorius jau susipažinusi su naujuoju 2013-01-28 turto arešto aktu, kuriame buvo nurodytos turto vertės pagal VĮ Registrų centro duomenis. Tai reiškia, kad pareiškėja ir po 2013-01-28 antstolės sudaryto turto arešto akto ir toliau siekė, kad būtų nustatyta ir turto arešto akte nurodyta įvertinta reali jos turto vertė. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolė P. K. neužtikrino skolininkės teisės, įtvirtintos CPK 681 str. 1 d., dėl to aukščiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Suinteresuoto asmens antstolės P. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.