- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- e2YT-13582-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07993-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė, E. S., K. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
D. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (el. b. l. 1–4) bei jo patikslinimu (el. b. l. 17–19), prašydama panaikinti Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Žanos Palaimienės (toliau – notarė) 2018 m. vasario 22 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (toliau – atsisakymas atlikti notarinį veiksmą) bei įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į likusią J. L. turto dalį, t. y. į 1/6 gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais: pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais–kiemo statiniais), dalį.
Pareiškėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui jos tėvui J. L. (toliau – J. L., palikėjas), 1988 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis su neveiksniu broliu G. L., kurio globėja ji buvo paskirta, paveldėjo 2/3 palikėjo turto; šio turto dalį sudarė ir 1/2 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras naudingas plotas 76 m², iš jų gyvenamasis plotas 52 m², esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsižvelgusi į tai, jog likusią aukščiau paminėto turto dalį ji paveldėjo faktiškai pradėdama šį turtą valdyti, 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau 2017 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-47938-816/2017 teismas atsisakydamas priimti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išaiškino, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ji turi kreiptis į paveldėjimo bylą tvarkiusį/tvarkantį notarą. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į likusią palikėjo turto dalį, t. y. į 1/6 gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – gyvenamasis namas), su kitais statiniais: pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais–kiemo statiniais), dalį, tačiau notarė atsisakymu atlikti notarinį veiksmą atsisakė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į likusią palikėjo turto dalį, nurodydama, jog palikėjo paveldėjimo byla buvo užvesta ir vedama Vilniaus valstybinėje notarinėje kontoroje, kurioje palikėjo įstatyminiams įpėdiniams – vaikams (dukteriai D. V., sūnui G. L. bei dukteriai A. J. S.) buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo turtą, įskaitant ir turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)): 1982 m. balandžio 5 d. pareiškėjai ir palikėjo sūnui G. L. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į jiems lygiomis dalimis tenkančias 2/3 dalis palikėjo turto, 1982 m. lapkričio 4 d. A. J. S. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į jai tenkančią 1/6 gyvenamojo namo dalį. Teigė, jog notarė taip pat pažymėjo, kad gyvenamojo namo dalis su priklausinio dalimi liko registruota palikėjo vardu iki šiol, kadangi palikėjo duktė A. J. S. įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą ir jos įpėdiniai turi kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teisę į jai tenkančias palikėjo turto dalis, paveldėtas vadovaujantis 1983 m. lapkričio 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, arba prireikus kilusį ginčą spręsti teismine tvarka. Su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos teigimu, jos sesuo A. J. S. šiuo turtu niekada nesirūpino, teisės aktų nustatyta tvarka šio turto neregistravo, A. J. S. vaikai E. S. bei K. S. šiuo turtu taip pat nesirūpino. Pažymėjo, jog tarp jos ir jos sesers A. J. S. buvo susitarimas, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldės ji. Pareiškėjos įsitikinimu, tai, kad A. J. S. ir jos vaikai, po jos mirties (duomenys neskelbtini) būdami A. J. S. paveldėtojais, nesiėmė jokių veiksmų dėl šio turto paveldėjimo, patvirtina, kad jie šio turto nesiekė paveldėti.
Atsiliepimas
Notarė pateikė atsiliepimą į skundą (el. b. l. 108–109), kuriame paaiškino, jog visas aplinkybes, dėl ko buvo atsisakyta atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nurodė atsisakyme atlikti notarinį veiksmą, jokios kitos su šios bylos nagrinėjimu susijusios aplinkybės jai nėra žinomos.
Suinteresuoti asmenys E. S. ir K. S. pateikė atsiliepimą į skundą (el. b. l. 124), kuriame nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka bei nurodė, kad sutinka su notarės išaiškinimu. Teigė, jog jiems nėra žinomas neva buvęs susitarimas tarp pareiškėjos ir jų motinos A. J. S. dėl 1/6 dalies gyvenamojo namo perleidimo pareiškėjai, kodėl jų motina nebuvo priėmusi jai priklausančio pagal paveldėjimo teisę turto dalies nežino, po jų motinos mirties jie paveldėjo jai priklausiusį turtą, 1/6 dalies gyvenamojo namo nėra priėmę, nes notarė nepastebėjo, kad jų motina nebuvo priėmusi valdyti gyvenamojo namo dalies.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į likusį palikėjo turtą – teisėtumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 49, 81), 1982 m. balandžio 5 d. J. L. dukrai D. V. ir sūnui G. L. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į jiems lygiomis dalimis tenkančias 2/3 (dvi trečiąsias) dalis J. L. turto, tarp kurių 1/2 dalį gyvenamojo namo be ūkinių pastatų (el. b. l. 82–86); įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-47938-816/2017 pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikėjo palikimo priėmimo) atsisakyta priimti, išaiškinant jai teisę dėl palikimo priėmimo kreiptis į paveldėjimo bylą tvarkiusį/tvarkantį notarą ar Lietuvos notarų rūmų prezidentą (prezidiumą) dėl perdavimo (pavedimo) kitam notarui tvarkyti J. L. paveldėjimo bylą (el. b. l. 6–7), 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus 10-ame notarų biure buvo gautas pareiškėjos prašymas išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į likusį J. L. turtą: 1/6 dalį gyvenamojo namo, su kitais statiniais: gyvenamojo namo priklausiniais – kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. vasario 22 d. notarė atsisakymu atlikti notarinį veiksmą atsisakė tenkinti (el. b. l. 8–10).
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį, notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, Notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo tris vaikus – sūnų G. L. (mirusį (duomenys neskelbtini)) ir dvi dukras – pareiškėją ir A. J. S.(mirusią (duomenys neskelbtini)), jo sutuoktinė V. L. yra mirusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21, 42, 49–50, 81). Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatas, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tad nustačius, kad priimta bent dalis palikimo, laikoma, kad asmuo priėmė visą palikimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog 1982 m. balandžio 5 d. pareiškėjai ir J. L. sūnui G. L. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į jiems lygiomis dalimis tenkančias 2/3 dalis palikėjo turto – gyvenamojo namo be ūkinių pastatų (el. b. l. 57, 82–86). Pareiškėjos argumentai, jog A. J. S. nesiėmė jokių veiksmų dėl ginčijamo turto paveldėjimo nepagrįsti – kaip patvirtina bylos medžiaga, 1981 m. gegužės 29 d. A. J. S. padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (el. b. l. 52–53), šio pareiškimo pagrindu jai 1983 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į jai tenkančią J. L. turto – 1/6 gyvenamojo namo dalį. Pažymėtina, jog pagal paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu galiojusio Civilinio kodekso 153 straipsnį, priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita, todėl laikoma, kad 1983 m. lapkričio mėn. 4 d. palikėjo dukrai A. J. S. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas apima ir 1/6 dalį gyvenamojo namo priklausinių – kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nors šie paveldėjimo liudijime ir nenurodyti. Taigi, aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visi palikėjo įstatyminiai paveldėtojai, įskaitant ir A. J. S., palikimo neatsisakė, jį priėmė. Tai, kad A. J. S. įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, dėl ko gyvenamojo namo dalis su priklausinio dalimi liko registruota palikėjo vardu iki šiol (el. b. l. 46–48), niekaip nepaneigia fakto, jog A. J. S. palikimą priėmė ir įgijo nuosavybės teisę į šį paveldėtą turtą, jai mirus ši nuosavybės teisė priklauso jos turto paveldėtojams. Nagrinėjamu atveju vertinant notarės veiksmų teisėtumą, aplinkybė, kad pareiškėja po palikėjo mirties pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, o nei A. J. S., nei jos paveldėtojai suinteresuoti asmenys E. S. ir K. S. turtu nesirūpino, teisinės reikšmės neturi. Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad notarė pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui nuosavybės teise priklausantį likusį turtą – gyvenamojo namo dalį su priklausinių dalimi, pakartotinai negali būti išduotas, kadangi palikėjo įpėdiniams (vaikams), paveldėjimo teisės liudijimai į jiems tenkančias dalis turto jau yra išduoti.
Pareiškėja taip pat siekė, kad jai būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į 1/6 dalį pastato–sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad palikėjas nebuvo šio aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto savininkas (el. b. l. 46–48), kito turto, nei nurodyto palikėjo įpėdiniams išduotose aukščiau nurodytuose paveldėjimo liudijimuose, nėra, taigi ir pagrindo išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo liudijimą nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai priėmė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjos D. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.