- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2-2183-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- AB Ūkio bankas, AB Ūkio bankui ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- BUAB „Grafystė“
- Trečiasis asmuo
- AB „Šiaulių bankas“
- Advokatai
- Ignas Dargužas, Mindaugas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 27.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Vaičiūnui, atsakovės AB Ūkio bankas atstovui advokatui Ignui Dargužui, trečiojo asmens atstovei G. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Grafystė“ ieškinį atsakovams AB Ūkio bankui ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais bei draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutuojanti UAB „Grafystė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Inovestus“, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovo AB Ūkio banko atsisakymą perduoti įsipareigojimus ieškovei dėl 68 397,02 Lt indėlio atsakovui AB Šiaulių bankui ir atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakymą išmokėti ieškovei šios sumos dydžio draudimo išmoką bei ją priteisti iš šios atsakovės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad paskelbus AB Ūkio bankas veiklos apribojimą, ši iš ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 68 397,02 Lt indėlį išskaidė į tris sąskaitas: 2013-02-25 mokėjimo nurodymais 133,68 Lt perkėlė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 34,71 Lt perkėlė į Nr. (duomenys neskelbtini) ir 68 228,63 Lt iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlė į tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2013-02-25 mokėjimo nurodymais pastarojoje sąskaitoje esančios lėšos: 17 870,21 Lt buvo įskaitytos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priskirtos ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. KR03-134/08 vykdymui; 50 358,42 Lt įskaitytos į sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priskirtos ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. KR03-569/07 vykdymui. Ieškovė nesutinka su atsakovo AB Ūkio banko atliktu lėšų įskaitymu, nes jis atliktas pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įmonės kreditorių interesus, kadangi banko sąskaitoje buvusios lėšos yra gautos po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir skirtos atsiskaityti su visais kreditoriais. Šios lėšos yra apdraustos pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas, todėl per šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ieškovei neišmokėjus draudimo išmokos, konstatuotini atsakovės AB „Ūkio bankas“ neteisėti veiksmai ir draudimo išmoka priteistina iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsikirsdamas į atsakovių atsiliepimo aplinkybes, ieškovės atstovas paaiškino, kad AB Ūkio banko neteisėtų veiksmų pripažinimas yra tinkamas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas ir ieškinį šioje dalyje taip pat prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ūkio bankas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes apribojus banko veiklą ieškovė buvo banko skolininke ir Indėlio ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau IĮIDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtintas draudimas mokėti jai draudimo išmoką, neišskiriant paskolos gavėjų į rūšis, teisinį statusą ir kt. CK 6.870 straipsnyje nėra numatyta, kad bankrutavęs asmuo nelaikomas paskolos gavėju, todėl ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas banko kreditorinis reikalavimas. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės kreditoriai nelaikomi banko indėlininkais, o ĮBĮ aiškinti neatsižvelgiant į Bankų įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja bankų bankroto procedūras, kurios susiję su viešuoju interesu, negalima.
Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes AB Ūkio bankas nepateikė duomenų apie ieškovės indėlį draudimo išmokos apskaičiavimui, todėl ji nėra pažeidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl draudimo sumos išmokėjimo. Ieškovės piniginės lėšos banke laikomos indėliu (IĮIDĮ 2 str. 4 d.) ir buvo indėlių draudimo objektas. Tačiau iškėlus ieškovei bankroto bylą jos įsipareigojimai pagal paskolos sutartis nepasibaigė, ji laikoma paskolos gavėja, todėl jai išmokėti draudimo išmoką draudžia IĮIDĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Ieškovė įvykus draudiminiam įvykiui buvo negrąžinusi paskolos su palūkanomis ir AB Ūkio bankas pagrįstai neteikė duomenų apie jos indėlį. IĮIDĮ 3 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies analizė leidžia pagrįstai teigti, kad nei terminuoto indėlio, nei banko sutarties pasirašymo metu negalima numatyti, kad už indėlį bus išmokėta draudimo išmoka. Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punktas draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir tai pagal LR Konstitucinio teismo 2013-07-05 nutarimą byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013 neprieštarauja LR Konstitucijai. Pastarosios nuostatos susijusios su bankų veiklos specifika bei indėlių ir investicijų garantijų sistemos paskirtimi, siekiant išlaikyti visą valstybės finansų sistemą stabilią. Bankų ir finansų sistemos apsauga yra laikoma viešuoju interesu.
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2013-02-23 trišalę sutartį ir 2013-03-03 Reikalavimo teisių ir užtikrinimo priemonių perleidimo sutartį AB Ūkio bankas neperleido AB Šiaulių bankas reikalavimo teisių ieškovės atžvilgiu. Šį faktą taip pat patvirtino 2013-07-04 raštu teismui Nr. 5615. Ieškovės ieškinio patenkinimas nesukurs trečiajam asmeniui jokių teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad ieškovei Panevėžio apygardos teismo 2011-02-17 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-554-544/2011, iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2011-02-25). Bankroto administratore buvo paskirta UAB „Inovestus“. Ieškovės bankroto byloje 2011-07-04 nutartimi buvo patvirtintas atsakovo AB Ūkio banko hipoteka užtikrintas 68 397,02 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris kilo iš ieškovės prievolių pagal: 2007-11-07 kredito sutartį Nr. 07/03-569 (503580,42 Lt), 2008-03-04 kredito sutartį Nr. 08/03-134 (17870,21 Lt), pagal 2007-05-24 kortelės sutartį Nr. 03-00031504096/2007 (perviršio skola 34,71 Lt) ir pagal 2008-06-17 kortelės sąskaitos sutartį Nr. 03-00002502388/2008 (133,68 Lt).
Ieškovė ir atsakovas AB Ūkio bankas sudarė banko sąskaitos sutartį (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 131-132, CK 6.913 str.). 2013-02-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ iki 2013-04-30 buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, o 2013-02-18 nutarimu Nr. 03-31 AB Ūkio bankas buvo pripažintas nemokiu ir atšaukta visam laikui licencija. Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 atsakovui AB Ūkio bankas iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2013-06-07).
Pagal IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį, ieškovės piniginės lėšos laikomos indėliu ir yra draudimo objektas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, draudžiamasis įvykis įvyko, kai Lietuvos banko valdyba 2013-02-12 nutarimu Nr. 03-29 AB Ūkio bankui pritaikė poveikio priemones. Banko sutarties šalys neginčija, kad draudžiamojo įvykio dieną ieškovės banko sąskaitoje AB Ūkio banke buvo iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašoma priteisti 68 397,02 Lt suma.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Atsakovo AB Ūkio banko veiklą reglamentuoja LR Bankų įstatymas, kurio 85 straipsnio 4 dalis numato, kad banko bankroto procedūros metu nedraudžiama įskaityti indėlininko ar investuotojo (kaip šios sąvokos apibrėžtos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 11 dalyse), kuris kartu yra ir banko paskolos gavėjas, reikalavimo, už kurį, remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, indėlininkui ar investuotojui nemokama draudimo išmoka, į banko reikalavimą indėlininkui ar investuotojui dėl negrąžintos paskolos, tačiau įskaitoma suma (o jeigu indėlininkui ar investuotojui buvo išmokėta draudimo išmoka, – įskaitoma suma kartu su draudimo išmoka) neturi viršyti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžių. Ieškovės prašoma priteisti 68 397,02 Lt suma yra lygi ieškovės neįvykdytos prievolės pagal kredito sutartis sumai, kuri kaip atsakovo AB Ūkio banko finansinis reikalavimas 2011-07-04 nutartimi buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje (CPK 182 str. 2 p.).
Ieškovė prašo įskaitymą laikyti neteisėtu remiantis ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalimi, kuri reglamentuoja kitų įstatymų nuostatų taikymą bankroto proceso metu tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, t.y. ieškovė laiko, kad nagrinėjamu atveju priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą draudžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas. Toks ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra neteisingas, kadangi jame nėra nuostatų dėl juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų taikymo ribojimo. Nagrinėjamu atveju banko bankroto procedūras reglamentuoja specialiosios, lyginant su ĮBĮ, teisės normos. Bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis yra specialioji norma ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, draudžiančio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas AB Ūkio bankas turi teisę įskaityti ieškovės reikalavimą į banko reikalavimą, kuomet ieškovės įsipareigojimai bankui neviršija IĮIDĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo išmokų dydžio.
Pažeistos teisės gynimo būdai yra reglamentuojami CK 1.138 straipsnyje. Ieškovė prašė pripažinti atsakovo AB Ūkio banko atsisakymą perduoti 68 397,02 Lt indėlio įsipareigojimus ieškovei atsakovui AB Šiaulių bankui neteisėtu. Konstatavimas atsakovo neteisėtų veiksmų nėra tinkamas pažeistos teisės gynimo būdas, kuomet jam nereiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl šios aplinkybės yra vertinamos kaip sudarančios ieškovės ieškinio pagrindą, kurias nustačius galėtų būti sprendžiama dėl reikalavimo priteisti draudimo išmoką iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagrįstumo. Dėl reikalavimo šios atsakovės atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Bankų įstatymo 76¹ straipsnio 1 dalį, banko, kuriam taikomi veiklos apribojimai turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitam bankui, jeigu tenkinamos Bankų įstatyme nustatytos sąlygos. Kaip jau minėta, atsakovas AB Ūkio bankas turi teisę įskaityti ieškovės reikalavimą, todėl, kuomet ieškovės piniginės lėšos yra lygios jos įsipareigojimams atsakovui AB Ūkio bankui, ji neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti draudimo išmoką, kuri remiantis IĮIDĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu negali būti mokama. Nagrinėjamu atveju taikytų įstatymų – Bankų įstatymo, ĮBĮ ir IĮIDĮ nuostatos nenumato specialiojo teisinio reglamentavimo dėl draudimo išmokos mokėjimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, turėjusiam banke, kuriam taikomos poveikio priemonės, pinigines lėšas pagal banko sąskaitos sutartį (CK 6.913 str.), todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas.
Ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti 6050 Lt išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškovės ieškinys atmetamas, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.