Kauno apygardos teismo sprendimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties D. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. liepos 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 150 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. balandžio 26 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija įrodymų gavimo, perdavimo ir panaudojimo byloje aspektus, teigdamas, jog įrodymai, kuriais remdamasis teismas pripažino jį kaltu, gauti neteisėtu (neleistinu) būdu. Taigi administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

Dėl duomenų gavimo ir perdavimo

6. Pirmiausiai pažymėtina, jog įstatymas leidžia, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju duomenys tokiu būdu ir buvo surinkti. Tačiau, jiems esant tokiu būdu surinktiems, vis tiek galioja tie patys kriterijai kaip ir įprastu būdu gautiesiems – tai yra patikimumo, pakankamumo ir leistinumo kriterijai. Jei šiuos kriterijus tokia tvarka gauti duomenys atitinka – jie laikomi įrodymais byloje ir vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Dar kartą ištyrus byloje jau pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, o taip pat atnaujinus įrodymų tyrimą ir surinkus bei ištyrus papildomus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi duomenys buvo gauti teisės aktų nustatyta tvarka – teisėtai įrengta neapdraustų privalomuoju draudimu transporto priemonių fiksavimo aparatūra, todėl jie laikytini įrodymais.

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagal TPVCAPDĮ 42 straipsnį neturėjo teisės persiųsti policijai informacijos apie D. J. vadovaujamai Informacijos analizės asociacijai priklausantį automobilį to neprašant policijos pareigūnams. Apelianto nuomone, Biurui nenumatyta teisė kontroliuoti ar eisme dalyvaujantys automobiliai yra apdrausti.

8. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, jog ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Aiškinant šią teisės normą galima daryti dvi išvadas: a) kad Biurui, kaip ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat galioja bendro pobūdžio teisė apie galimai padarytus administracinius nusižengimus pranešti policijai, ir b) kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, tam tarpe ir Biuras, turi teisę pateikti duomenis bet kokiu būdu (nes įstatyme nenumatyta baigtinė galimo informavimo ir duomenų pateikimo forma) policijai apie galimus administracinio nusižengimo požymius atitinkančią veiką.

9. Teismui aiškinantis apie galimus pranešimo ir/ar duomenų apsikeitimo būdus tarp Policijos ir juridinių asmenų nustatyta, kad sutinkamai su Pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 15–20 punktus juridinis asmuo gali automatiniu būdu teikti pranešimus e. policijos portalui per juridinių asmenų duomenų teikimo sąsają, kai yra sudaręs su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimų teikimo policijai elektroniniu būdu sutartį.

10. Taip pat, tikrindamas skunde nurodytą aplinkybę ar Biuras galėjo informuoti Policiją, teismas išreikalavo iš Biuro 2015 m. vasario 25 d. Duomenų ir pranešimų teikimo policijai automatiniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis sutartį Nr. SU-7-(7.7.)/5-IL1138, sudarytą tarp Biuro ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Analizuojant šią Sutartį matyti, kad jos pagrindu Biuras turi teisę policijai teikti duomenis apie teisės pažeidimus bei kitą informaciją siekiant užtikrinti policijos uždavinių įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir kt. (2 t., b. l. 41–43, 73–77). Iš šios sutarties matyti, kad duomenys teikiami automatizuotai (1 punktas), o iš Sutarties priedo Nr. 1 taip pat matyti ir duomenų teikimo periodiškumas, t. y. kartą per parą iki 7 val. (3 priedo punktas). Todėl Sutarties analizė leidžia teismui daryti išvadą, jog duomenų apsikeitimas tarp Biuro ir Policijos vyksta automatizuotu būdu, ir nereikalingi bei nebūtini atskiri Policijos užklausimai Biurui, kad šis tikrintų savo duomenų bazes kiekvienu atveju, o tik po to siųstų duomenis policijai. Todėl esant tokiam duomenų apsikeitimo susitarimui, kuris iš esmės atitinka ANK 590 straipsnio antrosios dalies nuostatas, Biuras taip pat vadovaudamasis TPVCAPDĮ 42 straipsniu, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones. Policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka pradeda administracinę teiseną, ir esant pagrindui, gali skirti administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties nesudarymą asmeniui.

Dėl (ne)teisėto įrangos sumontavimo

11. Antra apeliacinio skundo argumentų grupė buvo apie tai, kad pats pažeidimą fiksavęs įrenginys gali būti sumontuotas netinkamai. Aiškindamasis šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išreikalavo papildomus duomenis. Juos ištyrus nustatyta, kad įranga, kuria fiksuota byloje nustatytu laiku ir vietoje važiavusi Informacijos analizės asociacijos vardu registruota neapdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonė, įrengta teisėtai. Todėl ir ja gautos (padarytos) nuotraukos pripažįstamos teisėtais įrodymais.

12. Pirmiausiai nustatyta, kad ši įranga priklauso ne Biurui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. balandžio 18 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. T-17/3 ir 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo Nr. SU-31-18-(7.7), sudarytų tarp Biuro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu bendrovė teikia Biurui transporto priemonių numerių atpažinimo paslaugą, kuri apima automatinį automobilių numerių atpažinimą, gautų duomenų sulyginimą su Biuro pateiktu valstybinių numerių sąrašu, transporto priemonių, nesančių Biuro sąraše, nuotraukų archyvo sudarymą ir perdavimą Biurui kartu su informacija apie transporto priemonės valstybinį numerį (1.1 punktas; 2 t., b. l. 37–40, 66-68, 71-72). Toliau aiškinantis kokiu pagrindu ši bendrovė sumontavo įrangą, nustatyta, kad ji (UAB „(duomenys neskelbtini)“), remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-34, yra pasirašiusi 2017 m. kovo 13 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. SR-0117 su Kauno miesto savivaldybe (1 t., b. l. 199–201). Ši sutartis sudaryta siekiant padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinti neapdraustų privalomuoju draudimu transporto priemonių fiksavimo projektą, kurio tikslas – specialios transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo įrangos pagalba fiksuoti neapdraustas privalomuoju draudimu transporto priemones, dalyvaujančias eisme. Minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo leista ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių Kauno miesto šviesoforų konstrukcijų pritvirtinti neapdraustų privalomuoju draudimu transporto priemonių fiksavimo aparatūrą ir prijungti įrangą prie šviesoforo elektros maitinimo įtampos (1.2. punktas). Sutartyje taip pat nustatyta, kad iš įrangos gauti duomenys bus teikiami Biurui, kuris, patikrinęs atpažinimo klaidas, perduos juos policijai (3.2. punktas). Todėl, teismo vertinimu, Biuras iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo gauti visą reikiamą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingą atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, ne tik 2017 m. kovo 13 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. SR-0117, bet ir TPVCAPDĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

13. Taigi konstatuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę įrengti stacionarų įrenginį, užfiksavusį byloje nurodytą transporto priemonę ir užfiksuotus duomenis teikti Biurui, kuris, atitinkamai, turėjo teisę, atlikdamas TPVCAPDĮ numatytas funkcijas, papildomai patikrinti, ar užfiksuota eisme dalyvaujanti transporto priemonė iš tikrųjų nėra apdrausta. Biurui nustačius, kad užfiksuota transporto priemonė nėra apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jis galėjo tokius duomenis perduoti policijai.

14. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos duomenų ir kitų Biuro gaunamų asmens duomenų saugos bei asmens duomenų tvarkymo nuostatų 2 priedo „Reikalavimai saugiam darbui su duomenimis“ 5.11 punkto matyti, kad vaizdo duomenys, gauti Biurui dalyvaujant draudimo kontrolės vykdymo procese, po apdorojimo iškart turi būti perduodami policijai ir negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams. Tokie duomenys gali būti saugomi tik tiek ir tik tol, kol yra reikalingi, iškart po tokių duomenų perdavimo policijai šie duomenys privalo būti sunaikinami (1 t., b. l. 114–116, 138–142).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek UAB „Viltechna“ sumontuodama Kauno mieste neapdraustų transporto priemonių atpažinimo sistemos įrangą, kuria fiksuotas Byloje nurodytas pažeidimas, ir ja užfiksavusi eisme dalyvaujančią neapdraustą transporto priemonę bei perduodama šiuos duomenis Biurui, tiek Biuras, patikrindamas gautus duomenis ir juos vėliau perduodamas policijai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir minėtus veiksmus atliko esant teisiniam pagrindui. Tuo labiau, kad iš kitų šaltinių gavęs informacijos apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, Biuras turi ne tik teisę, bet ir pareigą šią medžiagą ir duomenis iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės perduoti policijai tolimesniam tyrimui.

Dėl kitų įrodymų vertinimo ir bylos baigties

16. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal Kelių eismo taisyklių 226 punktą, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, <...> kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu <...>. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

17. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, <...> jo vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį <...>, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje <...> nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį <...>, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, <...>. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas).

18. Nagrinėjamoje byloje D. J. tiek teikdamas paaiškinimus policijai, tiek skundus apylinkės ir apygardos teismams neginčijo fakto, kad Informacijos analizės asociacijai, kurios vadovas jis yra, nuosavybės teise priklausančia transporto priemone buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad 2019 m. balandžio 26 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo važiuota transporto priemone, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Aplinkybę, kad buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai – nuotraukos, išrašas iš duomenų bazės, 2019 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 71–73; administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 19100729409, b. l. 1–2). Apeliacinės instancijos teismo 2020 m. balandžio 7 d. posėdyje D. J. taip pat patvirtino, kad transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria padarytas administracinis nusižengimas, priklauso jo vadovaujamai asociacijai, tačiau neigė, kad jis nurodytą dieną ją vairavo. Tokį apelianto teiginį apeliacinės instancijos teismas laiko tik jo gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas posėdyje nepaneigė nustatytos aplinkybės, kad būtent jis tą dieną vairavo minėtą transporto priemonę, bei, ginčydamas šią aplinkybę, nenurodė, kas apskritai ja naudojasi. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad šioje byloje yra nustatyta, jog būtent D. J. 2019 m. balandžio 26 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemone Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad būtų paskyręs Informacijos analizės asociacijai priklausančios transporto priemonės apdraudimu rūpintis kitą asmenį, todėl būtent jis turėjo pareigą pasirūpinti šio automobilio civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau to nepadarė. Dėl to D. J. visiškai pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ir antrą ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatavo, jog D. J. yra pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.