- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- eI-1060-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-0434-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimo nariui teisę į vaiko priežiūros atostogas, įpareigojant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją priimti sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimo nariui K. P. būtų suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sukaks treji metai, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 7 d.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką su prašymu suteikti vaiko priežiūros atostogas iki dukrai B. P., gim. (duomenys neskelbtini) sukaks treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Tokia teise siekė pasinaudoti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. S-2017-8723, 2017 m. lapkričio 22 d. į atsakovą kreipėsi su analogišku prašymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde pažymi, kad atsakovas jo prašymų nenagrinėjo, sprendimo nepriėmė. Mano, kad jis turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe rūpintis gimusiu vaiku (el. byla I tomas, 1-4 puslapiai, 36-40 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau - ir Kanceliarija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Seimo nariai nėra saistomi su Kanceliarija darbo ar tarnybos santykiais, todėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (Seimo kancleris) pagal kompetenciją negali priimti sprendimo suteikti Seimo nariui tikslinių atostogų. Todėl mano, kad Kanceliarija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Be to, atsakovė atsiliepime pažymi, kad Seimo statuto normos nenumato Seimo nariams teisės į tikslines atostogas ir nereguliuoja jų suteikimo procedūros. Pagal Seimo statuto 11 straipsnio 3 dalį, Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės laikomos svarbiomis pateisinamomis priežastimis nedalyvauti Seimo, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvadose, suformuotą oficialiąją konstitucinę Seimo nario konstitucinio statuso specifikos doktriną.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 12 d. nutarimu NR. XIII-988 „Dėl K. P. atsistatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ patenkino Lietuvos Respublikos Seimo nario K. P. atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų ir Seimo nario mandato atsisakymo pareiškimą ir remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 3 punktu, jo kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūko (el. byla I tomas, 46-49 puslapiai, 51-54 puslapiai).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į tikslines atostogas vaikui prižiūrėti.
Nustatyta, kad pareiškėjas K. P. 2016 metais buvo išrinktas Seimo nariu. K. P., kaip Seimo nario, įgaliojimai prasidėjo 2016 m. lapkričio 14 d.
Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra (el. byla, I tomas, 27, 64, 80 puslapiai).
Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui prašymą suteikti jam tikslines atostogas vaikui prižiūrėti (el. byla, I tomas, 63, 79 puslapiai).
Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. SV-P-76 pagal K. P. prašymą sprendimo nepriimti (el. byla, I tomas, 30, 67, 83 puslapiai).
K. P. 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui pateikė pakartotinį prašymą suteikti jam tikslines atostogas vaikui prižiūrėti (el. byla, I tomas, 26, 58, 59, 74, 75 puslapiai ).
Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, apsvarsčiusi K. P. pareiškimą, 2017 m. lapkričio 29 d. nutarė pavesti Seimo kanceliarijai pateikti kitam Seimo valdybos posėdžiui informaciją dėl galimybių kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir sprendimą dėl K. P. pareiškimo atidėti (el. byla, I tomas, 6, 62, 78 puslapiai).
K. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 243 straipsniu, 2018 m. sausio 12 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo atsisakė Seimo nario mandato (el. I tomas, 110 puslapis).
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-988 „Dėl K. P. atsistatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“, kuriuo nutarė patenkinti Lietuvos Respublikos Seimo nario K. P. atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų ir Seimo nario mandato atsisakymo pareiškimą (el. byla, II tomas, 3 puslapis).
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 243 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 97 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. XIII-988 „Dėl K. P. atsistatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“, kuriuo buvo patenkintas Seimo nario K. P. atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų ir Seimo nario mandato atsisakymo pareiškimas, 2018 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. SP-3 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo O. V.“, nusprendė pripažinti negaliojančiu K. P. išduotą Seimo nario pažymėjimą nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-988 „Dėl K. P. atsistatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ įsigaliojimo dienos. Tuo pačiu sprendimu buvo pripažinta, kad nuo 2018 m. sausio 13 d. atsirado laisva Seimo nario vieta (el. byla, II tomas, 2 puslapis).
Seimo nario konstitucinis statusas integruoja Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigas, teises ir veiklos garantijas. Bylos nagrinėjimo dienai K. P., kaip Seimo nario, įgaliojimai yra nutrūkę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 3 punktas), t. y. jis yra praradęs Seimo nario statusą. Nepaisant to, bylos nagrinėjimo dieną pareiškėjas skundo reikalavimo neatsisakė, jį palaikė, motyvuodamas būtinybe konstatuoti faktinę aplinkybę, susijusią su jo teisės į tikslines atostogas ribojimu.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 1062-552/2015). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus sietinas su viešojo administravimo subjekto neveikimu, pareigų nevykdymu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatas, įpareigojimas viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, turi būti realus ir įvykdomas. Kaip minėta, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekė apginti savo, kaip Seimo nario, galimai pažeistą teisę į vaiko priežiūros atostogas. Taigi, ginčas iš esmės susijęs su Seimo nario statusu, jam suteikiamomis socialinėmis garantijomis. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti jam tikslines atostogas yra nukreiptas į ateitį ir kaip jau buvo nurodyta, susijęs su Seimo nario statusu, kurio jis yra netekęs. Taigi, tokio reikalavimo nagrinėjimas ir vertinimas prarado savo aktualumą. Pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą, jo tenkinimo atveju, teismo procesinio sprendimo įvykdymas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra neįmanomas. Dėl šių priežasčių, teismas, nepasisakydamas iš esmės dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo, kaip Seimo nario, teise į tikslines atostogas, daro išvadą, jog tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.