- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- eA-2849-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00901-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. A. E. A.-D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. E. A.-D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. E. A.-D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. E. A.-D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 21S46405 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, kuriam kilmės šalyje kilo pavojus dėl (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nurodė esąs priskiriamas padidintos rizikos grupei, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vertino, kad atsakovas nieko nenurodė apie gyvenimo saugumą jo gyvenamojoje vietoje, pateikė tik labai ribotą, abstrakčią informaciją, kuri nieko bendro su pareiškėjo realia situacija neturi. Atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos surinkti naujausius, aktualiausius duomenis.
4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei teigė, kad, panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintinos ir šios Sprendimo dalys. Pareiškėjas akcentavo, kad draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apklausos metu teigė, jog palikti kilmės šalį turėjo dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino, jog asmens baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra mažai tikėtina, kadangi (duomenys neskelbtini). Atlikęs tyrimą apie pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini).
7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimas iš dalies nesuderinamas su kilmės šalies informacija. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog kilmės šalyje (duomenys neskelbtini). Nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog jis vienerius metus gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendamas (duomenys neskelbtini) bandė patekti į Europą per (duomenys neskelbtini), bet nesėkmingai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas priėjo išvadą, kad pagrindinis pareiškėjo tikslas yra patekti į Europą. Buvo priimta išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis. Atsakovas sprendė, kad pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.
8. Atsakovas teigė, jog nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo surinkta pakankama kilmės valstybės informacija, atsižvelgiant į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus.
9. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę atsakovas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas vertino, jog, tikėtina, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Priėmus sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo A. A. E. A.-D. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė likusią pareiškėjo skundo dalį.
11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 18 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
11.2. Atsakovas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad Įstatymo nuostatos yra pagrįstos 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), jos taip pat įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
13. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos priežastys ((duomenys neskelbtini)), nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas taip pat yra nurodęs, kad didesnio smurto nėra patyręs, tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) būtų patyręs realų smurtą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas labai bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus persekiojimo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas pareiškėjo paaiškinimą vertino kaip abstraktų, nes jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus realiai gresia.
14. Teismas vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. sausio mėnesio ataskaita dėl kilmės valstybės konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvės, pažymėjo, jog Migracijos departamentas nustatė, kad per paskutinius keletą metų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ar, kad jam buvo pareikšti kaltinimai. Pareiškėjas nebuvo gerai žinomas (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui realiais įrodymais nepagrindus jo prašyme nurodytų argumentų, vien aplinkybės (duomenys neskelbtini), kaip jį apibūdino pats pareiškėjas (pareiškėjas nebuvo realiai sulaikytas), leidžia daryti prielaidą, jog nėra nustatyta, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Tokią išvadą teismas, be kita ko, grindė ir tuo, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę siejo daugiau su bendru nesaugumu (pats realaus smurto nepatyrė). Teismas pareiškėjo baimę pripažino neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmus, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, neindividualizuotais.
15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl (duomenys neskelbtini), nes, kaip nustatė Migracijos departamentas, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų kokios nors partijos, ar organizacijos lyderis, ar bendruomenėje užimtų aukštas pareigas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priskirti pareiškėją prie pažeidžiamų asmenų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas tiek prašymą Migracijos departamentui, tiek skundą teismui iš esmės grindė abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, tačiau jo paaiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patiria / patirs realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl (duomenys neskelbtini).
16. Teismas sprendė, jog iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus kokiu kitu būdu baudžiamas, t. y., kad pareiškėjui dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog tarp jo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso.
17. Teismas vadovavosi Įstatymo 87 straipsniu, 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 2 straipsnio e punktu, 15 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose ir nustatė, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad, grįžus į kilmės šalį, pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas daugiau sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, tačiau nei vieno pareiškėjo paaiškinimo negalima susieti su Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai). Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
18. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė, nurodė, jog pareiškėjui uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nusprendė pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir sumažino šį laikotarpį iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
19. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
20. Pareiškėjas A. A. E. A.-D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su padėtimi kilmės valstybėje, ir papildomai nurodo, kad jis pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą turėtą informaciją, tačiau faktai nebuvo teisingai įvertinti ir dėl šios priežasties priimtas, tikėtina, klaidingas sprendimas. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo paaiškinimą patvirtina kilmės šalies informacija ((duomenys neskelbtini)), jam turėjo būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino esminių aplinkybių, nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą, o teismas, tikėtina, buvo suklaidintas Migracijos departamento surinktos informacijos ir dėl šios priežasties neteisingai vertino prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas vertina, jog nebuvo atsižvelgta į aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, neįvertinta (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Atsakovas atsiliepime pakartoja bylai aktualų Įstatyme ir Konvencijoje išdėstytą teisinį reglamentavimą, tyrimo metu vertintą pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastį ((duomenys neskelbtini)), akcentuodamas, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, tyrimo metu nustatytas aplinkybes (nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. nekyla reali individualaus persekiojimo rizika) bei prieitas išvadas (be kita ko, nenustatyta visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų) ir papildomai nurodo, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertinami išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Pareiškėjas A. A. E. A.-D. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių motyvų pareiškėjas nenurodė.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.
V.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui A. A. E. A.-D. Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, jog atsakovas neįvertino esminių aplinkybių, atsižvelgė į aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, neįvertino (duomenys neskelbtini), o teismas neteisingai vertino prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
30. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
31. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.
32. Pasisakydama dėl pareiškėjo kvestionuojamo pirmosios instancijos teismo ir atsakovo atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
33. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjo paaiškinimai pagrįstai buvo įvertinti kaip abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs ir bendro pobūdžio, byloje nėra jokių rašytinių ar materialių įrodymų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nedetalizavo (duomenys neskelbtini), o vien bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija ar faktas, kad praeityje pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nėra pakankami pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei nenustatė, kad pareiškėjas priklauso asmenims, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (duomenys neskelbtini). Abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nėra pagrindas keisti Migracijos departamento nustatytų aplinkybių vertinimą.
35. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.
36. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta tokio masto ir intensyvumo konfliktai, kad pareiškėjui ten būtų nesaugu visoje valstybės teritorijoje. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Jo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) nėra nuoseklus, paaiškinimo detalės prieštarauja viena kitai, neleidžia identifikuoti įvykių sekos, pareiškėjo konkrečių persekiotojų, jų motyvų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai laikė tokį paaiškinimą nepatikimu.
37. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
38. Apelianto argumentai, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, yra nepagrįsti, nes jo nurodytos aplinkybės nelemia pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, o pateikė bendro pobūdžio informaciją (duomenys neskelbtini). Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie žmogaus teisių laikymąsi ar demokratijos lygį kilmės šalyje nesuponuoja realaus persekiojimo ir grėsmės egzistavimo.
39. Apeliantas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia kankinimai arba mirties bausmė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali individuali grėsmė. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas vyksta pakankamai žemu lygiu ir nelemia realios rimtos žalos rizikos. Kadangi pareiškėjas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus vyras, kilmės valstybėje liko jo giminaičiai, jis yra susipažinęs su kilmės valstybėje egzistuojančiais papročiais, jam įsikurti kitoje kilmės šalies vietovėje ir išvengti persekiojimo nebūtų sudėtinga.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo baimė būti persekiojamam remiasi subjektyvia jo nuomone, pareiškėjo paaiškinimas laikytinas nepatikimu, abstrakčiu ir prieštaringu, todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio sąlygų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai gauti.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta Migracijos departamento Sprendimo dalis yra tinkamai pakoreguota pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl nurodyta Sprendimo dalis, su pirmosios instancijos teismo atliktomis korekcijomis, yra nepagrįsta ar neproporcinga, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. E. A.-D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.