Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ 2006 m. sausio 31 d. sudarė Kauno miesto Panemunės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį (b. l. 32 – 36). Minėta sutartimi administratoriui (ieškovui) buvo pavesta administruoti Panemunės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų priežiūrą sutartyje nustatyta tvarka (1 punktas), tarp jų ir daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad nurodyto namo administravimo funkcijas ieškovas vykdė iki 2013 m. lapkričio 8 d. (b. l. 63). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui V. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 124). Ieškovas UAB „Kauno butų ūkis“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 130,18 Eur skolą už suteiktas bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Apelianto teigimu, teismas buvo šališkas, neįvertino aplinkybių, kad ieškovas atsakovui jokių paslaugų neteikė ir darbų neatliko, tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis. Pažymėjo, kad buvo netinkamai pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas. Be to, ginčo name nėra bendro naudojimo objektų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Pažymėta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti tik dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ (toliau – Nuostatai) nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros (7.1. punktas, 2012 m. kovo 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-899 redakcijos 6.1. punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo prašomos priteisti skolos sumos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovo V. P., kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio, pareigos prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo prašomą priteisti skolos sumą 130,18 Eur sudaro: 35,53 Eur (122,69 Lt) už komunalines paslaugas, 5,52 Eur (19,05 Lt) kaupiamosios lėšos, 7,46 Eur (25,74 Lt) administravimo mokestis, 15,48 Eur (53,47 Lt) už remonto darbus ir 66,18 Eur (228,51 Lt) už techninę priežiūrą. Iš pateiktų apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad 122,69 Lt skola už komunalines paslaugas susidarė nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio (b. l. 45-46, 52). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši suma susidarė administravimo paslaugas teikiant buvusiam namo administratoriui (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 14:01 min.). Pastebėtina, kad atsakovas V. P. nepateikė duomenų, kad su buvusiu namo administratoriumi buvo visiškai atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis). Pagal pateikto mokesčių už kaupiamąsias lėšas apyvartos žiniaraščio duomenis, kaupiamosios lėšos (19,05 Lt) buvo paskaičiuotos tik 2012 m. balandžio mėnesį (b. l. 48). Tuo metu galiojusio CK 4.82 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta butų savininkų pareiga kaupti lėšas (redakcija galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). Teismas pažymi, kad pats atsakovas V. P. 2016 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu sutiko, jog reikia kaupti lėšas bendro naudojimo objektų priežiūrai (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 18:24 min.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiskolinimas už administravimo išlaidas (25,74 Lt) susidarė nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, mokesčio dydis kas mėnesį buvo 2,86 Lt (b. l. 51). Pagal Nuostatų 8.1 punktą administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokestį už namo bendrosios nuosavybės administravimą, kurio dydis nurodytas Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas V. P. privalėjo mokėti fiksuotą mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą. Pastebėtina, kad atsakovas V. P. iš esmės neginčija minėto mokesčio dydžio ar netinkamo jo apskaičiavimo. Priešingai, iš apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2013 m. sausio mėnesį, balandžio mėnesį atsakovas V. P. sumokėjo administravimo išlaidas (b. l. 51). Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas UAB „Kauno butų ūkis“ neatliko jokių remonto darbų, todėl atsakovas neturi už juos mokėti. Apeliacinės instancijos teismas, iš mokesčių už remonto darbus žiniaraščio nustatė, kad mokestis už remonto darbus (53,47 Lt) paskaičiuotas 2013 m. gruodžio mėnesį. Ieškovas sąskaitoje, išrašytoje už 2014 m. sausio mėnesį, nurodė, kad 53,47 Lt paskaičiuota už avarinius darbus (b. l. 62). Pagal Nuostatų 8.6. punktą administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs apelianto argumentą dėl galimai netinkamai vykdytos namo tvarkymo priežiūros, pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas netinkamai atlikto savo pareigas. Nuostatų 8.2. punkte įtvirtinta, kad administratorius kiekvieną mėnesį apskaičiuoja mokesčius už namo techninę priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skola už eksploatacines išlaidas susidarė nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio (b. l. 49). Nustatyta ir tai, kad apeliantas minėtas išlaidas iš dalies yra apmokėjęs 2013 m. sausio mėnesį ir balandžio mėnesį (b. l. 49). Be to, atsakovas V. P. 2015 m. gruodžio 2 d. paaiškinime nurodė, kad sąskaitos už namo techninę priežiūrą buvo pateikiamos reguliariai ir jis jas apmokėdavo (b. l. 87-93). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad atsakovas V. P. pripažino, jog privalo ieškovui, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, mokėti už daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą (eksploatacines išlaidas). Iš pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo, 2012 m. lapkričio 16 d. statinio apžiūros akto nustatyta, kad ginčo daugiabučio namo techninė priežiūra buvo vykdyta (b. l. 94-102, 104-105). Apelianto teigimu, ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtoms, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ reikalavimų. Pažymėtina, kad minėto Statybos techninio reglamento 59 punkte įtvirtinta nuostata, jog už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus atsako statinių, kuriems yra taikomas šis Reglamentas, naudotojai bei techniniai prižiūrėtojai. Įstatymų nustatyta tvarka pažeidėjams tenka drausminė, administracinė ir civilinė atsakomybė. Teismas pažymi, kad pagal 2006 m. sausio 31 d. sutartį užsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) turėjo teisę nutraukti sutartį 6.2.1. – 6.2.3. punktuose numatytais atvejais. Kaip nutartyje jau minėta, ieškovas ginčo daugiabutį gyvenamąjį namo administravo nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d., t. y. daugiau nei 7 metus. Byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų sprendusi klausimą dėl ieškovo galimai netinkamai teiktų administravimo paslaugų. Be to, atsakovas V. P. taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į ieškovą dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos namo techninės priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingą atsakovo V. P. argumentą dėl SĮ „Panemunės butų ūkis“ darbuotojo L. G. 2006 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo galimo suklastojimo. Vien tik aplinkybė, kad minėtas tarnybinis pranešimas pateiktas vėliau nei ginčo daugiabučio gyvenamojo namo darbuotojai, viršijus sukauptas remonto lėšas, buvo apmokestinti papildomai (2005 m. gruodžio mėnesį), nėra pagrindas spręsti dėl nepagrįsto gyventojų papildomo apmokestinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pagrįstai nereikalauja, jog atsakovas sumokėtų netesybas (delspinigius), nes šalys dėl jų dydžio nesusitarė, taip pat to nenumato įstatymai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas bylos faktines aplinkybės ir teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas V. P. nepaneigė savo pareigos prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrai, tarp jų mokėti už komunalines paslaugas, kaupiamąsias lėšas, administravimo mokestį, už remonto darbus ir už daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą, nes visos išvardintos išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CPK 178 straipsnis, CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Apelianto teigimu, jis su ieškovu nėra sudaręs sutarties, todėl neturi pareigos mokėti už jo suteiktas paslaugas. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas atstovas. Kadangi CK nuostatos imperatyviai numato prievolę savivaldybei paskirti bendrojo naudojimo patalpų administratorių aukščiau nurodytais atvejais, savivaldybė, vykdydama jai įstatyme numatytą pareigą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). administratoriumi paskyrė ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog paskyrus bendrojo naudojimo administratorių, jis privalo sudaryti sutartis su butų ir kitų patalpų savininkais. Pažymėtina ir tai, kad bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1–4 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartį, priimta civilinėje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame atsakovas nuosavybės teise valdo butą, nėra bendro naudojimo objektų. Iš byloje esančio 2011 m. birželio 14 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra šie bendro naudojimo objektai: pamatai, sienos, stogas, perdengimai, nuotekų šalinimo sistema (b. l. 119 – 122). Pažymėtina, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 12 d. rašte nurodė, jog namas turi bendrą sieną ir prašė ieškovo padėti spręsti problemą dėl bendros sienos priežiūros (b. l. 106). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektų, kurių priežiūrą iki 2013 m. lapkričio 8 d. vykdė ieškovas.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas UAB „Kauno butų ūkis“ būdamas daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuriame yra bendro naudojimo objektai, teikė komunalines paslaugas, atliko daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą, remonto darbus, turėjo teisę rinkti kaupiamąsias lėšas ir administravimo mokestį, todėl atsakovui kyla įstatyminė pareiga už šias paslaugas sumokėti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1–4 dalys). Teismas pažymi, kad atsakovas V. P. neįrodė, jog ieškovas UAB „Kauno butų ūkis“ jam jokių paslaugų neteikė ar suteiktų paslaugų trūkumų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ ieškinį, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir padarė faktinius bylos duomenis atitinkančias išvadas, todėl atsakovo V. P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CK 4.95 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,12 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.