Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalė, ., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, nuo 2023 m. liepos 19 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas: 2023-03-29 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 3 mėnesius tęsti mokslus, 2 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; teistumas neišnykęs; el.p. aurimas.viliusis0123@gmail.com

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2023 m. gegužės 25 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) rengimo centro stadione, viešoje vietoje, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. pamokos metu, supykęs dėl kitų mokinių išsakytų pastabų, pasakęs, kad „išmėsinės“, iš bendrabučio atsinešė peilį, agresyviai mosikuodamas juo, bėgo link stadione buvusių kitų mokinių, kurie išsigandę ir šaukdami, pabėgo iš stadiono ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to jis, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą: 2023 m. gegužės 25 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) rengimo centro stadione, grupei mokinių išsigandus jo agresyvaus elgesio ir pabėgus iš stadiono, grasindamas peiliu toliau vijosi K. J., kuris bėgdamas pargriuvo ir susižalojo dešinę koją, o mokytojai V. J. bandant sulaikyti A. V., kad jis peiliu nesužalotų K. J., A. V. įrėmė peilį V. J. į šoną sakydamas „pasitraukit, sužalosiu jus“, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiems K. J. ir V. J. baimę ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis A. V. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 metais, tikslios datos ir laiko neprisimena, tačiau galėjo būti įtarime nurodyta data, (duomenys neskelbtini) rengimo centro stadione, fizinio lavinimo pamokos metu, jis matavo atstumus, kai kiti mokiniai šokinėjo į tolį. Vienas vaikinas pradėjo iš jo tyčiotis, kad jis nemoka matuoti. Jis vaikinui pasakė "apsiramink, arba bus kita šneka". Matė, kad jį apkalbinėja su kitais mokiniais, be to, viena mergina jam rodė pirštu "faką". Dėl to jis labai susinervino, paskambino vaikinui vardu T, pavardės nežino, paprašė iš bendrabutyje esančio jo kambario atnešti peilį. T nesutiko, tai pats nuėjo į savo kambarį, pasiėmė peilį, kuris buvo atlenkiamas, naudojamas maistui ir jį atsinešė į stadioną. Atėjęs į stadioną, išsitraukė peilį iš dėklo ir, laikydamas dešinėje rankoje peilio geležtę atkišęs į priekį, pradėjo bėgti link vaikino, kuris iš jo tyčiojosi. Vaikinas stovėjo būrelyje su savo klasiokais, jie tuo metu šokinėjo į tolį. Matė, kaip kitas vaikinas, laikydamas rankoje pagalį, pradėjo eiti link jo. Tuomet jis pradėjo bėgti link to vaikino, kuris turėjo pagalį. Tas vaikinas pradėjo nuo jo bėgti ir bėgdamas apvirto. Pribėgęs prie nugriuvusio vaikino, pasilenkė ir nukreipęs peilio geležtę į jį pasakė: "dar sykį taip padarysi, bus kita kalba". Po to atsitraukė nuo šio vaikino ir pradėjo eiti link kitų mokinių. Jam einant, priekyje jo atsistojo mokytoja, jos nei vardo, nei pavardės nežino, kuri paėmė jam už rankų ir bandė jį sustabdyti. Mokytoja laikydama jį, liepė nusiraminti, sakė, kas jam užėjo. Tuo metu jis peilio geležtę laikė atsukęs į save ir prispaudęs prie rankos riešo, kad nesužalotų mokytojos. Jis mokytojai pasakė ,,jie patys žino ką prisidirbo‘‘, dar sakė ,,pasitrauk, o pats susižalosiu". Po to iš mokytojos išsilaisvino ir dešinėje rankoje laikydamas peilio geležtę atkišęs į priekį pradėjo eiti link kitų mokinių, nes norėjo juos "nubaidyti", t.y. kad jie dingtų iš stadiono. Jie nubėgo į mokyklą. Tuomet ir jis nuėjo į mokyklą, tebelaikydamas rankoje peilį, nes norėjo pakalbėti su minėtu vaikinu, kuris iš jo tyčiojosi. Jį bandė sustabdyti direktorius, po to sulaikė brolis. Netrukus atėjo policijos pareigūnai, jie liepė mesti peilį, tačiau jis to nedarė. Tada prieš jį panaudojo tazerį ir tuo viskas pasibaigė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nesakė tokių žodžių, kad "išmesinėsiu" bei nebuvo mokytojai įrėmęs į šoną peilio, kaip minėjo tuo metu, kai mokytoja jį bandė sulaikyti, jis visą tą laiką peilio geležtę buvo nukreipęs į save. Peilį atsinešė todėl, kad iš jo tyčiojosi, sužaloti nieko nenorėjo, norėjo tik juos ,,išbaidyti". Dėl savo elgesio gailisi. Jis reguliariai vartoja vaistus nuo nervų, tačiau beveik visą savaitę iki minėto įvykio nevartojo, nes buvo palikęs namuose. Po minėto įvykio daugiau nei mėnesį laiko gulėjo Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl suteiktų gydymo išlaidų 63,92 Eur sumai sutinka. Šiuo metu niekur nedirba ir ieško darbo, todėl sumokėti šios sumos negali. Kai tik įsidarbins, gavęs pirmą atlyginimą sumokės ligonių kasai minėtas gydymo išlaidas (II t. b.l. 23-26, 27-29 ).

Be kaltinamojo A. V. parodymų jo kaltumas dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis nepilnametis K. J. parodė, kad viskas įvyko mokyklos stadione, datos neprisimena, galėjo būti apie 10:30-10:40 val. Buvo kūno kultūros pamoka ir užduotis apibėgti du ratus, po to šokti į tolį. Stadione buvo A. V., jis klausėsi muzikos. Kai mokiniai šokinėjo į tolį, A. V. padėjo mokytojai matuoti. Vienai merginai nušokus, jis ne taip pamatavo. Jie jam pasakė ,,ką čia matuoji‘‘. Po to, kiti klasiokai jo atžvilgiu pasakė kažką įžeidžiančio. Jis supyko ir, būdamas apie 20-30 metrų atstumu nuo jų, garsiai ir piktai pasakė, kad "išmėsinės", tačiau tada jie į jo žodžius nekreipė dėmesio. Kažkas iš klasiokų girdėjo kaip jis skambino ir prašė, kad iš bendrabučio atneštų peilį, po to V išėjo iš stadiono. Matė, kad J. K. iš miškelio atnešė apie 1 metro ilgio šaką ir ją padėjo bėgtakio gale. Praėjus apie 10 min. pamatė, kaip A. V. dešinėje rankoje laiko lenktinį peilį su atlenkta į priekį geležte. Jis ėjo greitu žingsniu link jų, jie tuo tarpu šokinėjo. Vieni atsitraukė į dešinę, o jis su J. K. liko kairėje. Pamatęs, kad jis ateina, pasiėmė minėtą šaką. A. V. pradėjo bėgti link jo, o jis išsigandęs bėgo nuo jo, laikydamas minėtą šaką rankoje. Jis pabėgęs apie 4 metrus, paslydo ir griuvo. Toje vietoje kur nugriuvo buvo akmenukų. Nugriuvęs atsisuko ir pamatė, kad A. V. eina link jo. Jis buvo nuo jo už 5 metrų. Atsistojo ir pasitraukė į šoną. Pasitraukęs pamatė, kad link jų eina auklėtoja. A. V. vaikė, kad jis neitų link jų. Po to matė kaip A. V. buvo auklėtojai prie kairio šono pridėjęs peilį. Matė, kaip jis patraukė auklėtoją, apsukdamas ją ratu į šoną, ir pradėjo bėgti link visų klasiokų (jis tuo metu jau buvo nuėjęs prie klasiokų). Jie nubėgo į mokyklą, matė, kad A. V. pareina iš paskos. Jis, L. G., N, K ir kiti išbėgo iš mokyklos, prie dirbtuvių, nes išsigando, kad gali kas nors atsitikti. Praėjus 10 minučių, atėjo atgal prie mokyklos, V jau vedė surakintą. Jam buvo sužalota koja, tačiau ar dėl to, kad griuvo ant akmenukų, ar peiliu, kurį laikė A. V. rankoje, negali pasakyti (I t. b.l. 134-137);

N. V. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kūno kultūros mokytoja. Centre mokosi specialiųjų poreikių turintis mokinys A. V., kuris lanko vedamas kūno kultūros pamokas. 2023-05-25, apie 10:00 val., ruošėsi kūno kultūros pamokai su savo auklėtiniais. A. V. geranoriškai padėjo paruošti šuoliui į tolį duobę - grėbė smėlį, rinko žoles, mokiniams šokant į tolį, matavo nušoktą atstumą. Vienu metu A. V. netiksliai pasakė pamatuotą skaičių, kiti mokiniai pradėjo priekaištauti, kad negerai matuoja. A. V. pradėjo nervintis, keiktis, tapo agresyvus, skambino kažkam, ką kalbėjo nežino. Ji ramino A. V., liepė eiti į bendrabutį. A. V. išėjo, stadione liko ji ir 16 moksleivių. Po kurio laiko mokiniai pasakė, kad grįžta V, o kai jis priartėjo, vaikai pradėjo šaukti ,,auklėtoja, jis su peiliu". Atsisukusi pamatė, kad V rankoje laiko peilį (juodos spalvos), ir tuo pat metu jis pradėjo bėgti link vaikų būrelio. Pradėjo šaukti vaikams, kad skambintų į policiją ir bėgtų. Tuo metu K. J. ir J. K. atsiskyrė nuo kitų, bėgo į kitą pusę. A. V. pradėjo bėgti link jų. K. J. bėgo bėgimo takeliu, o A. V. paskui jį. Matė kaip K. J. susipynė kojos ir jis pargriuvo. Visą tą laiką ji bėgo A. V. iš paskos. A. V. bėgo mosikuodamas dešinėje rankoje laikomu peiliu prie pat K. J.. Ar jis galėjo K. J. peiliu sužaloti dešinės kojos kelią, ji nežino, nematė. Pribėgusi prie A. V., kiek pamena, iš patirto streso, ji lyg pastūmė A. V. nuo K. J., stojo prieš jį, į tarpą, kad K. J. galėtų atsikelti ir pabėgti. Jai stovint prieš A. V., jį apkabino iš priekio, kad sulaikyti, jis rankoje laikytą peilį įrėmė jai į dešinįjį pilvo šoną, ir kiek pamena sakė ,,pasitraukit, sužalos jus". Ji bandė V raminti, tačiau jis nerimo, muistėsi. Matydama, kad jo neišlaikys, šaukė toliau buvusiems vaikams bėgti. Vaikai nubėgo į mokyklą. A. V. dar juos vijosi. Po to A. V. sustabdė jo brolis, vėliau sulaikė iškviesti policijos pareigūnai. Tuo metu, kai jai buvo įremtas peilis, tiesiogiai grėsė pavojus jos gyvybei ir sveikatai, ji labai buvo išsigandusi, patyrė didelį stresą. Fiziniai sužalojimai jai jokie padaryti nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė. Dėl šio A. V. chuliganiško išpuolio mokykloje buvo sutrikdytas darbas, mokytojai ir mokiniai negalėjo tęsti pamokų. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (I t. b.l. 28-37);

Nepilnametis liudytojas J. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad viskas įvyko apie gegužės mėn., profesinio rengimo centre, stadione, buvo antra ar trečia pamoka, prieš 11 val. V, kuris lanko tą pačią mokyklą, buvo nuėjęs grėbliuoti smėlio. Sugrėbliavo smėlį, po to jie darė šuolius į tolį. V ir auklėtoja matavo kiek kas nušoko. Stadione buvo dvi klasiokės E ir K, K, kitų gerai neprisimena. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis blogai matavo. Apsižodžiavimas buvo tarp jo ir V. Kai jis nušoko, V negerai pamatavo ir jis jam pasakė dinkti. Girdėjo kaip pasakė, kad ,,išmėsinės‘‘. Girdėjo, kad kažkam skambino, kad atneštų peilį. Su kuo jis kalbėjo, nežino, tik girdėjo, kaip pasakė ,,nešk peilį, reikia čia vieną išmėsinėti‘‘. Apie tai pasakė auklėtojai, auklėtoja nepatikėjo. Su peiliu V grįžo gal po 5 min. ir parėjo eiti link jo. Eidamas peilį susikišo į kišenę. Kai priėjo arčiau, peilį laikė rankoje. K. K. buvo pagalį pasiėmęs, tai V nubėgo link klasioko. V pradėjo vytis K, K bėgdamas griuvo. V kažkaip užsimojo prie K peiliu. Matė, kai buvo užsimojęs, o klasiokas gulėjo susitraukęs kojas prie savęs nugriuvęs ant nugaros. Ar jis pataikė peiliu ir įpjovė, nežino. Draugas sakė, kad nepajuto kaip susižalojo. Jis bėgo link mokyklos, jį pasivijo V. Prieš tai V nustūmė auklėtoją, kuri buvo apkabinusi iš priekio ir nusistūmusi į krūmus, bandė jį nuraminti. Jis liepė auklėtojai pasitraukti ir buvo pridėjęs peilį jai prie pilvo. Pagalį jis atsinešė iš miškelio, norėjo trenkti su tuo pagaliu per rankas V, kad pamestų peilį. V parbėgo į mokyklą su peiliu. Mokykloje vėl ėjo link jo. Tada atėjo direktorius su grėbliu (II t. b.l. 9-10);

Nepilnametė liudytoja K. A. parodė, kad mokyklos stadione per pamoką klasės mokiniai šokinėjo į tolį. Pamoką vedė mokytoja V. J.. Kartu buvo kitos klasės mokinys V, kuris mokytojai padėjo matuoti. Vienu metu jis netiksliai pamatavo, ir tai pasakė V. Girdėjo kaip V J. K. šaukė ,,tylėk, išmėsinėsiu‘‘, nes J jam kažką pasakė. Po to V išėjo ir praėjus 4-5 minutėms grįžo. Jis ėjo link jos, įsikišęs rankas į kišenes. Po to staiga išsitraukė peilį, kuris paspaudus atsilenkia, buvo metalinis ir laikydamas dešinėje rankoje ėjo toliau. Ji stovėjo su E. P., kiti klasiokai buvo toliau nuo jų, apie 15 žingsnių nuo V atstumu. Matė kaip V, atkišęs peilį eina link J. K.. Su pagaliu atėjo K. J., kad apgintų J. K.. V pradėjo eiti link K. J. laikydamas atkišęs peilį į priekį. K. J. bėgo ir krito ant kelių. Matė kaip V buvo prie pat K. J., tačiau ar ką nors darė K. J., ji nematė. Po to atbėgo auklėtoja, patraukė V, liepė joms bėgti. Ji nubėgo link mokyklos ir skambino policijai. Ji nenukentėjo, tačiau minėto įvykio metu buvo labai išsigandusi. Tuo metu, kai V ėjo rankoje laikydamas peilį link J. K. ir K. J., jam auklėtoja sakė ką darai, tačiau jis atsakė, kad jam nesvarbu, jis vis tiek nepakaltinamas (I t. b.l. 189-192);

Nepilnametė liudytoja E. P. parodė, kad kūno kultūros pamokos metu mokiniams šokinėjant į tolį, A matavo atstumus. Kai jis negerai pamatavo, jam pasakė ,,ką tu čia veiki ,,polėj". Kiti klasiokai kažką tarpusavyje šnabždėjosi ant jo. Po to A jų atžvilgiu sakė, kad ,,išmėsinės‘‘, tačiau į jo žodžius nesureagavo. Kai auklėtoja A pasakė, kad jis nereikalingas, A nuėjo į bendrabutį. Po kokių 7 minučių jis grįžo. J. K. rodė rankomis A eiti link jo. A atrodė piktas. Matė, kad A bėgo link K, po to auklėtoja grūmėsi su A, laikė jį apkabinusi krūmuose, o joms liepė bėgti. Išsigandusi bėgo pas direktorių, šaukė, kad duria auklėtoją. Šio įvykio metu buvo baisu, verkė, buvo didelis išgąstis. Matė, kad K. J. buvo nubrozdinta koja, tačiau kada tai atsitiko, nematė (I t. b.l. 181-184);

L. V. B parodė, kad yra Tauragės profesinio rengimo centro direktorius. 2023 m. gegužės 25 d., apie 10.30 val., į jo kabinetą atbėgo susijaudinusios moksleivės K. A. ir E. P. ir pasakė, kad mokyklos stadione kažkas kažką užpuolė su peiliu. Kartu su moksleivėmis išbėgo iš mokyklos į lauką, taku ėjo link vartų. Ties vartais susitiko kūno kultūros mokytoją V. J. ir moksleivių būrį. V. J. buvo išsigandusi, visa drebėjo, matė ašaras akyse, dėl savo būsenos nesugebėjo nieko jam papasakoti. Moksleiviai pasakojo, kad A. V. stadione švaistėsi peiliu. Tuo metu pro juos praėjo A. V., kuris nuėjo link mokyklos pagrindinių laiptų. Prie mokyklos įėjimo jis pats kalbino A. V., klausinėjo apie peilį. V pasakė, kad nereikia jo erzinti, kad jį kažkas erzino. A atrodė kitoks nei įprastai, jo išvaizda kėlė nerimą. N. A. pradėjo eiti link mokyklos dirbtuvių, o jis ėjo iš paskos. A vaikščiojo po koridorių kažkoks suaktyvėjęs, neramus, kažką sau murmėjo, tačiau rankos buvo laisvos, rankose jokių daiktų neturėjo. Iš lauko atbėgo A brolis, kuris jį apkabinęs vedė link išėjimo. A kažkaip susierzino, įpyko ir atsisuko į jį. Tuomet pamatė, kad A turi rankoje peilį. Kol brolis A apsikabinęs vedė, A peilio nepaleido, laikė jį rankoje. Būnant jiems koridoriuje netoli išėjimo, į mokyklą atvyko policijos pareigūnai, liepė E pasitraukti, o A mesti peilį, tačiau A atsisakė, neišmetė peilio, tuomet buvo panaudotas elektrošokas A atžvilgiu ir peilis iškrito ant žemės. A mokėsi jų mokykloje pirmi metai, žinojo, kad turi specialiųjų poreikių. Anksčiau dėl jo elgesio mokykloje problemų nebuvo kilę, išskyrus prastesnį mokyklos lankomumą (I t. b.l. 171-174);

Liudytoja J. N. parodė, kad iš sūnaus K. J. sužinojo, jog 2023 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) per kūno kultūros pamoką, kuri buvo stadione, pamokoje kartu dalyvavęs kitos klasės mokinys A. V., kelis kartus suklydo mokytojai sakydamas pamatuotus rodmenis. Kažkas pasakė ,,kaip čia matuoji, ar nepažįsti skaičių‘‘. V atsitraukęs nuo šuoliaduobės pradėjo vaikams rodyti nepadorius gestus pirštais, sakyti, kad juos ,,išmėsinės‘‘, skambino kažkam telefonu, po to nuėjo į bendrabutį. Sūnus su draugais susirado krūmuose pagalį ir pasidėjo prie savęs, kad turėtų kuo gintis, jei V sugrįš. Po kurio laiko A. V. sugrįžo ir rankoje laikydamas peilį ėjo link vaikų. Visi išsibėgiojo, tuomet V bėgo link sūnaus ir jo draugo. Jos sūnus bėgo nuo V, tačiau užkliuvęs pargriuvo ir griūdamas į asfaltą nusibrozdino dešinės kojos kelį. Tuo pat metu prie A. V. priėjo jų auklėtoja. Sūnus pabėgo, o mokytoja laikė V, šaukė nieko nedaryk kitiems. Apklausos metu pateikia vaizdo įrašą, kaip A. V. link jos sūnaus ėjo su peiliu. Kas filmavo tą momentą, nežino. Civilinio ieškinio nereiškia (I t. b. l. 50-56);

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas matyti, jog atidarius vaizdo įrašą, kuris pavadintas (duomenys neskelbtini) matyti, kad betonuota aikštele eina vaikinas vilkintis juodos spalvos palaidinę be rankovių ir pilkos spalvos šortus, kuris galimai yra A. V. (toliau A. V.), o paskui jį eina moteris vilkinti šviesios spalvos palaidinę ir šviesios spalvos kelnes, kuri galimai yra V. J. (toliau V. J.). A. V. eina link 4 asmenų. A. V. suka kairėn link nuo minėtų asmenų atsiskyrusio vaikino, vilkinčio juodos spalvos šortus ir juodos spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis, kuris galimai yra K. J. (toliau K. J.). Įrašo 00:00:12 val. K. J. laiko rankose daiktą panašų į kuolą, o link jo bėga A. V. ir paskui pastarąjį V. J.. Įrašo 00:00:14 val. K. J. bėgdamas nugriūva. Įrašo 00:00:17 val. A. V. eina link K. J., o V. J. į tarpą tarp jų. Tuo apžiūra baigta. Įrašo trukmė 00:00:19 val. (I t. b.l. 57-59, 63-65);

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, matyti, kad įvykio vieta(duomenys neskelbtini) centro stadionas (I t. b.l. 63-65);

Iš Tarnybinio pranešimo (I t., b. l. 5-7) matyti, kad 2023 m. gegužės 25 d., apie 10.55 val., Tauragės AVPK pareigūnai reagavo į pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) centre, mokinys su peiliu puolė mokytoją ir kitus mokinius. 10:59 val. nuvykus nurodytu adresu, einant link pagrindinio įėjimo į mokyklą, staiga iš mokyklos išbėgo keletas jaunuolių, kurie šaukė "eikit į vidų, ten su peiliu". Tik įėjus į mokyklos patalpas pamatė jaunuolį, kuris rankoje laikė juodos spalvos peilį, minėtą jaunuolį iš nugaros pusės apkabinęs laikė kitas jaunuolis. Aplink juos buvo daug mokinių ir mokyklos darbuotojų, sklido didelis triukšmas. Pareikalavus minėto asmens padėti peilį, jis jį toliau laikė rankoje. Dėl aplinkinių ir pačio asmens saugumo, prieš jį buvo panaudota spec. priemonė "Taser". Asmeniui uždėta spec. priemonė antrankiai, jis sulaikytas. Nustatyta, kad tai minėto profesinio rengimo centro mokinys A. V., gyvenantis mokyklos bendrabutyje. Iš A. V. rankų iškritęs peilis paimtas. A. V. buvo nuvestas į atvykusios GMP automobilį, nugabentas psichiatro apžiūrai, po kurio palydėtas į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę. A. V. buvo blaivus;

Iš 2023 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokolo (I t., b.l. 107-109, 110-113) matyti, jog apžiūrint K. J. dešinės kojos kelį matomi nubrozdinimai, išbėgęs kraujas. Apžiūrint asmenį daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti;

Iš VTMT teismo med. specialisto išvados G228/2023(10) ( I t., b.l. 88-90) matyti, kad K. J. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame kelio sąnaryje, blauzdos priekiniame ir išoriniame paviršiuje, paviršinė pjautinė žaizda dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Įvertinus odos nubrozdinimų pobūdį, galėjo gautis kietų bukų ar bukabriaunių daiktų poveikyje, neatmetama griuvimo, kritimo metu. Paviršinė pjautinė žaizda kelio sąnario priekiniame vidiniame paviršiuje padaryta kokiu tai daiktu, kontakto zonoje turėjusiu aštrią veikliąją dalį. Teismo medicinos požiūriu, kategoriškai teigti, kad veikė kokio tai duriančiai pjaunančio įrankio ašmenys, nėra galimybės. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 145 straipsnį, - Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, - 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus.

Pagal BK 284 straipsnį - Viešosios tvarkos pažeidimas, - baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. V. 2023 m. gegužės 25 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) centro stadione, viešoje vietoje, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. pamokos metu, supykęs dėl kitų mokinių išsakytų pastabų, pasakęs, kad „išmėsinės“, iš bendrabučio atsinešė peilį, agresyviai mosikuodamas juo, bėgo link stadione buvusių kitų mokinių, kurie išsigandę ir šaukdami, pabėgo iš stadiono ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl ko padarė nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuotą pagal BK 284 straipsnį. Be to jis, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą: 2023 m. gegužės 25 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) centro stadione, grupei mokinių išsigandus jo agresyvaus elgesio ir pabėgus iš stadiono, grasindamas peiliu toliau vijosi K. J., kuris bėgdamas pargriuvo ir susižalojo dešinę koją, o mokytojai V. J. bandant sulaikyti A. V., kad jis peiliu nesužalotų K. J., A. V. įrėmė peilį V. J. į šoną sakydamas „pasitraukit, sužalosiu jus“, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiems K. J. ir V. J. baimę ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, dėl ko padarė nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuotą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 284 straipsnyje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

A. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. A. V. teiktos psichiatrinės paslaugos (II t. b.l. 64). 2023 m. liepos 21 d. VTPT Klaipėdos psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 95TPK-186 nurodyta, kad A. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kuris nepaisant defektinio intelekto, skurdžių žinių, netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti elementariose socialinėse ir buitinėse situacijose, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo ( II t., b.l. 90-91). Priklausomybės ligų gydymas, įskaitoje nėra.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. V. paskyrus prokurorės prašomas bausmes, jas subendrinus skiriant laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 mėnesių laikotarpiui; įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Tokia bausmė užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kaltinamasis dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (II t. b.l. 92).

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas vykdyti baudžiamasis įsakymas.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė kaltinamajam A. V. civilinį ieškinį 63,92 Eur dydžio dėl K. J. sveikatos sutrikdymo gydymo išlaidų atlyginimo ( II t., b.l. 27). Minėtos institucijos ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu iš kurio matyti, kad minėtam nukentėjusiajam po įvykio buvo suteiktos gydymo paslaugos. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam K. J. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl šiam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtas sužalotosios gydymo išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, t.y. iš kaltinamojo A. V. priteistina 63,92 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilis (supakuotas voke), paimtas 2023 m. gegužės 25 d. įvykio vietoje iš A. V., saugomas Tauragės AVPK, pagal 2023 m. liepos 10 d. aktą Nr.PD-00000004487 ( I t., b.l. 18-19), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintas (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Prokurorės prašymas pripažinti proceso išlaidomis Tauragės AVPK sumokėtas lėšas – 144,05 Eur ir 18,44 Eur už psichologų dalyvavimą nepilnamečių K. J., E. P. ir K. A. apklausoje bei jos kelionės išlaidas (dalyvavo psichologė J. G.); nepilnamečio J. K. apklausoje dalyvavo psichologė K. G. ) ir jas priteisti iš A. V., atmestinas (II t., b. l. 105-132). Nustatyta, kad psichologai nepilnamečių liudytojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio pagrindu, todėl šios proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis).

3 DVD diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. V. pirmus 3 mėnesius visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 21.00 val. iki 6.00 val., privalo būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ; įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. V. pirmus 3 mėnesius visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 21.00 val. iki 6.00 val., privalo būti gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini);įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes bendrinti iš dalies sudedant, skirti subendrintą bausmę - 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. V. pirmus 3 mėnesius visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 21.00 val. iki 6.00 val., privalo būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ; įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1 dali, 3 dalimi - bausmes subendrinti iš dalies sudedant su 2023 m. kovo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, galutinę bausmę skirti - 1 metų 2 mėnesių (vienerių metų dviejų mėnesių) laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. V. pirmus 3 mėnesius visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 21.00 val. iki 6.00 val., privalo būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ; įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės baudžiamasis įsakymas, palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį (supakuotą voke), saugomą Tauragės AVPK, pagal 2023 m. liepos 10 d. aktą Nr.PD-00000004487, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 63,92 Eur (šešiasdešimt tris eurus 92 ct) žalos atlyginimo, įpareigojant ją atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, 03505, Vilnius, įmonės kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

3 DVD diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.