Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcentuoja, jog individualus socialinės reabilitacijos planas pareiškėjui buvo sudarytas kalint Marijampolės pataisos namuose iki atvykimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, kuriame yra numatytos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos. Mano, kad atsakovė, jeigu pati nesudarė pareiškėjui individualaus socialinės reabilitacijos plano (ką iš esmės turėjo padaryti) tai turėjo bent jau vykdyti tas priemones, kurios buvo numatytos dar pareiškėjui būnant Marijampolės pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, sukėlė tai, kad laikotarpiu nuo 2023-06-03 iki 2024-01-15 nebuvo sudarytas ir pritaikytas individualus socialinės reabilitacijos planas.

2024-01-26 iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo apie atliekamą bausmę pažymos Nr. SV-23-3075 matyti, kad nuteistasis 2006-09-06 nuteistas Vilniaus apygardos teismo, laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 2-jame kalėjime. Nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2023-06-05 iš Marijampolės kalėjimo. Bausmės pradžia 2005-03-17, bausmės pabaiga iki gyvos galvos.

2021-03-31 Seimo kontrolieriaus gautoje pažymoje „Dėl X skundo prieš Marijampolės pataisos namus ir kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos“ užfiksuota, kad buvo gautas skundas dėl kalėjimo pareigūnų veikimo (neveikimo), kuriame nurodyta, kad jam neleidžia dirbti, neleidžia mokytis, įgyti profesiją, neleidžia dalyvauti įvairiose programose kur galima mokytis užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo. Užimtumo programos yra susijusios tik su religija ir knygų skaitymu. Neužtikrinama teisė pasivaikščioti lauke 3 valandas. Paduodant skundus, prašymus kalėjimo darbuotojams jie niekada neregistruojami įstaigos registre. Neaprūpina higienos priemonėmis, duoda tik rankų prausiklį. Neveikia radijo taškas. Patalynės nekeičia kas savaitę. Neleidžia nusiprausti po krepšinio. 2019-03-22 buvo sudarytas resocializacijos planas, bet jis apie planą sužinojo tik 2022-05-21, nepasirašė, kad buvo supažindintas, nors administracija teigia priešingai.

2024-02-01 pateikta pažyma Nr. RV-23-1114 2023-11-22, kurioje nurodyta, kad nuteistasis V. G. Pravieniškių 2-ajame kalėjime supažindintas su koreguotu individualiu resocializacijos planu, kuriame buvo numatytos priemonės. Nuteistasis laikotarpiu nuo 2023-06-27 iki 2024-02-01 raštu kreipėsi su dviem prašymais suteikti darbą (2023-06-27 ir 2023-08-18). Įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo. Dėl Individualios konsultacijos nukreiptos į tikslą, prevencinis pokalbis apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius – buvo kalbėta su nuteistuoju apie numatytą priemonę apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius. Nuteistasis V. G. nesikreipė dėl resocializacijos plane numatytų priemonių (pykčio, smurtinio elgesio prevencijos gr., elgesio keitimo terapija).

Nuteistasis laikotarpyje nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023-12-31 lankėsi 10-yje pozityvaus užimtumo veiklose.

2024-02-02 atsakovės pateikta pažyma Nr. RV-23-1129, iš kurios matyti, kad pareiškėjas dalyvavo 2023-06-01, 2023-08-31 Kompiuterinio raštingumo veikla, 1 k./sav. 12 k., 2023-07-11 Užsiėmimas ,,Edukacinės veiklos" 1 val., 2023-07-18 Užsiėmimas ,,Edukacinės veiklos" 1 val., 2023-07-25 Užsiėmimas ,,Edukacinės veiklos" 1 val., 2023-08-22 Užsiėmimas ,,Edukacinės veiklos" 1 val., 2023-08-29 Užsiėmimas ,,Edukacinės veiklos" 1 val., 2023-12-05 Užsiėmimas ,,Kalėdinių dekoracijų gaminimas" 1 val., 2023-12-12 Užsiėmimas ,,Kalėdinių dekoracijų gaminimas" 1 val., 2023-12-28 Gražiausios kalėdinės kameros rinkimai 1 k., 2023-10-01, 2023-12-31 Kompiuterinio raštingumo veikla, 1 k./sav. 12 k.

2024-02-01 iš Resocializacijos skyriaus psichologės pateiktos pažymos matyti, kad RV-23-1116 laikotarpiu nuo 2023 birželio 6 d. iki 2024 vasario 01 d. nuteistasis į psichologus nesikreipė dėl jokių jam iškilusių problemų, ar/ir dėl individualaus reabilitacijos plano vykdymo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog ginčo laikotarpiu nebuvo vykdoma pareiškėjo socialinė reabilitacija, nebuvo sudarytas individualus pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (ginčui aktuali redakcija) 28 straipsnis, numatantis nuteistųjų areštu resocializacijos organizavimą, jo 1 dalis nustato, kad nuteistųjų areštu resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius; 2 minėto straipsnio dalis nustato, jog Resocializacijos metu įgyvendinamos laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems areštu sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų šiems nuteistiesiems resocializuotis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 29 straipsnis nustato nuteistųjų areštu užimtumą: Nuteistųjų areštu (išskyrus nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos neorganizuojami. Areštą atliekančių nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas organizuojamas šio kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka (1 dalis). Siekiant užtikrinti pozityvų nuteistųjų areštu užimtumą, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti laisvės atėmimo vietų įstaigos arba kitų įstaigų ir organizacijų, ir patikimų savanorių organizuojamoje kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje laisvalaikio veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis (2 dalis). Jeigu yra galimybė, nuteistieji areštu gali, pateikę rašytinį prašymą, užsiimti darbine veikla. Nuteistųjų areštu užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja. Darbine veikla šiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti tik laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato teisingumo ministras. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems areštu piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų (3 dalis).

Pagal Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 (toliau – ir Metodika), 12 punktą, nuteistajam išvykstant iš pataisos įstaigos, ISRP kartu su nuteistojo individualaus darbo su nuteistuoju knygele įdedamas į jo asmens bylą. Pagal Metodikos 15 punktą, ISRP naujai į būrį paskirtam nuteistajam, jam dalyvaujant, sudaro nuteistųjų būrio, į kurį paskiriamas nuteistasis, viršininkas. Viršininkas ISRP pateikia tvirtinti pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui per 10 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Pagal Metodikos 16 punktą, per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus, nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikaltimo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka atsakovės padarytomis išvadomis ir motyvais, tuo tarpu pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl užimtumo neužtikrinimo, vertintini kritiškai. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi įrodymų, jog administracija būtų vykdžiusi priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinusi jam teisės į užimtumą ginčo kalinimo laikotarpiu, kadangi, teisė į užimtumą pareiškėjui buvo apribota dėl jo paties elgesio. Be to, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę būti individualiai konsultuojamas tiek psichologės, tiek socialinės reabilitacijos specialistės, jam buvo siūlomos įvairios užimtumo priemonės, tačiau šių užsiėmimų pareiškėjas atsisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo išdėstyta pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pareiškėjas nepagrindė, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 5 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pagal Metodikos 10 punktą, individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 26/1 buvo sudarytas 2019 m. kovo 22 d. jam atliekant bausmę Marijampolės, pareiškėjas su šiuo planu 2019 m. kovo 22 d. supažino pasirašytinai. 2023 m. birželio 5 d. iš Marijampolės kalėjimo (Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2023 m. birželio 5 d. Atsakovo atstovas atsiliepimuose į skundą nurodė, pareiškėjui sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, o 2020 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas atsisakė pasirašytinai „Nusikalstamo elgesio rizikos įvertis pagal OASys“. Byloje pateiktame 2019 m. kovo 22 d. sudarytame Nuteistojo iki gyvos galvos individualaus socialinės reabilitacijos plane Nr. 26/1 pažymėta, kad 2019-03-25, 2019-06-28, 2019-08-21, 2019-11-26, 2019-12-09 vyko susitikimai su nuteistuoju, motyvaciniai pokalbiai, 2020-11-26 buvo su nuteistuoju aptariami socialiniai ryšiai, jų svarba, palaikymas, gyvenimo būdo, laisvalaikio aptarimas (knygų skaitymas, registracija į organizuojamus renginius). 2020-06-10 susitikimas priklausomybės prevencijos tema. 2020-11-13, 2022-05-27, 2022-06-17, 2022-08-18 toliau vyko kryptingi susitikimai su nuteistuoju.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 5 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nustatyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pagal Metodikos 10 punktą, individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimo tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.