- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- II-1211-1201/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01414-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Pažeidėjas
- R. D.
- Kategorijos
- 17.11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19916-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19916-2024 R. D. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dešimčiai mėnesių. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė R. D. paskirta už tai, kad jis 2024 m. birželio 22 d. 22.35 val., Ozo–Gelvonų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, automobilis pariedėjo atbulas, atsitrenkė į už jį stovėjusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 101 punkto reikalavimus.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. skunde prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą, skirti pusę minimalios baudos ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją skirti kuo trumpesniam terminui.
3. Skunde nurodoma, kad R. D. automobilį vairavo, nes jo savininkas P. B., jiems būnant prekybos centre „Akropolis“, pasijuto blogai, jis P. B. nepasakė, kad dar neišsilaikė egzamino VĮ „Regitra“. Sutinka, kad padarė KET pažeidimą, nes vairavo dar neturėdamas teisės tai daryti. Dėl to nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada tokių ir kitų veiksmų prieš įstatymą nesiimti. Nesutinka, kad buvo eismo įvykis dėl žalos nebuvimo tiek ant „Volkswagen“ automobilio, tiek ant „Lexus“ automobilio. Numerio rėmeliai nebuvo paliesti. Atsižvelgiant į KET pažeidimų nebuvimą praeityje, du kartus baigtą vairavimo mokyklą, išlaikytą teorijos egzaminą ir faktą, kad pažeidimo dieną iki galutinio praktikos egzamino buvo likę mažiau nei du mėnesiai, jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, pažadą ateityje laikytis visų taisyklių, prašo Skundžiamą nutarimą pakeisti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. palaikė savo skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Paaiškino, kad skunde suklydo dėl automobilio „Lexus“ prekinio ženklo. Įvykio dieną važiavo iš prekybos centro „Akropolis“ automobiliu „Volkswagen Polo“. Vairavo, nes jo draugas pasijuto blogai, pasisiūlė jį parvežti. Jis du kartus baigė vairavimo mokyklą ir išlaikė teorijos egzaminą, buvo likę keli mėnesiai iki praktikos egzamino laikymo. Išvažiuojant iš prekybos centro „Akropolis“, stovėdamas įjungė pirmą pavarą, automobilio pavarų dėžė, tikriausiai, nebuvo tvarkinga ir jis pajudėjo atbulas, nepajuto, kad į kažką atsitrenkė, nejuto jokio smūgio, negirdėjo jokio garso. Priėjo moteris, teigianti, kad jis pariedėjo atgal ir atsitrenkė. Išlipęs pripažino, kad gali būti, kad atsitrenkė. Apžiūrėjus automobilius, nebuvo jokių apgadinimų, todėl nusprendė, kad žala negalėjo būti padaryta. Kad taikiai išsiskirstytų, išvengtų teisės vairuoti atėmimo problemos, sutiko pildyti deklaraciją, tačiau, galiausiai, jos neužpildė, kadangi sustojus policijos pareigūnams jo draugas P. B. pasakė, kad jie nesutaria dėl kaltės. Teismui paskelbus byloje esantį tarnybinį pranešimą (b. l. 11), R. D. nurodė, kad nežino, ar jis sakė, kad pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, negalėjo taip sakyti, kadangi jo nepajuto, nežino, kodėl pareigūnas taip užfiksavo. Nesutinka dėl žalos padarymo fakto.
6. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. parodė, kad tai buvo 2024 m. birželio 22 d., važiavo nuo prekybos centro „Ozas“ link prekybos centro „Akropolis“. Ties prekybos centro „Akropolis“ sankryža degė raudonas šviesoforo signalas, stovėjo „Volkswagen Polo“ automobilis, ji atsistojo už jo apie 3 m atstumu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, „Volkswagen Polo“ automobilis pradėjo judėti ir užgeso, ji sustojo. Tuomet šio automobilio vairuotojas užvedė automobilio variklį, jo žibintai sužybsėjo, atrodė, kad vėl užgeso, ir tada pariedėjo atgal. Ji panaudojo garso signalą. Išgirdo trakštelėjimą, suprato, kad įvyko eismo įvykis. Po atsitrenkimo automobilis pradėjo judėti į priekį, pagalvojo, kad jis ketina pabėgti. Išlipo iš savo automobilio, priėjo prie vairuotojo pusės lango, pabeldė. Automobilyje sėdėjo du žmonės, kalbėjosi, ne iš karto atidarė langą. Ji jiems pasakė, kad atsitrenkė į jos automobilį. Tuomet vaikinai išlipo, pradėjo klausti, kaip jie galėjo atsitrenkti, gal ji įvažiavo. Keleivis pradėjo pasakoti, kad yra teisininkas, jo tėvas yra policininkas, jis žino, kaip bus, ją apkaltins, nes dažniausiai būna kaltas tas, į kurį atsitrenkia. Vaikinai apžiūrinėjo automobilį, pradėjo jį valyti, nes jis buvo drėgnas, klausė, kur yra žala. Kadangi automobilis yra ne jos, pasakė, kad paskambins savininkui, kuris yra jos vaikinas. Ją kaltino dėl eismo įvykio kilimo, automobilio „Volkswagen Polo“ keleivis kalbėjo labai agresyviai, vadino ją įvairiais žodžiais, situacija buvo stresinė, buvo neįmanoma susikalbėti. Keleivis įlipo į automobilį ir atvažiavo arčiau jos automobilio. Nesijautė saugi, paskambino draugui ir tėčiui, jie atvažiavo į įvykio vietą. Jos draugas pasiūlė pildyti deklaraciją, automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotojas sutiko, tačiau nematė, kad jis pripažintų kaltę. Bepildant deklaraciją privažiavo policijos ekipažas, keleivio paklausė, ar viskas gerai, jis atsakė, kad jie nesutaria dėl kaltės. Policijos pareigūnai pasikvietė vairuotoją, išsiaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti. Tokius automobilio apgadinimus, kurie yra užfiksuoti byloje, nustatė automobilio savininkas, žino, kad tos automobilio vietos buvo apžiūrėtos. Policijos pareigūnai darė fotonuotraukas.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau tą dieną su R. D. buvo prekybos centre „Akropolis“, prastai pasijuto, todėl norėjo greitai grįžti namo. R. D. pasisiūlė parvežti. Žinojo, kad jis yra pabaigęs vairavimo mokyklą, išlaikęs teorijos egzaminą, buvo laikęs ir praktikos egzaminą, tačiau nežinojo rezultato, nežinojo, kad draugas tuo metu neturėjo teisės vairuoti. Jie važiavo automobiliu „Volkswagen Polo“. Važiuojant link Justiniškių, sustojo prie Ozo g. sankryžos šviesoforo, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, R. D. „užgeso“ ir jų automobilis kelis centimetrus sujudėjo atbulas. Už jų nedideliu atstumu stovėjo automobilis „Volvo“. Galbūt sąlytis ir buvo, tačiau nebuvo jokio garso, smarkaus smūgio nepajautė, tik buvo ne toks sujudėjimas, keistai pasijautė. Gal jie po to kažkiek pajudėjo į priekį, kad pažiūrėtų, ar yra pažeidimų. Neprisimena, ar jie patys išlipo iš automobilio, ar dėl to, kad juos užkalbino kito automobilio vairuotoja. Išlipus apžiūrėjo abi transporto priemones, jokio įbrėžimo, pažeidimo, dažų likučių ant automobilių nebuvo. Nukentėjusioji tiksliai neįvardino, kur buvo padaryti pažeidimai, ji buvo pasimetusi, nusprendė iškviesti automobilio savininką ir savo tėvą. Atvykęs automobilio savininkas pradėjo kalbėti apie valstybinius numerius, kad automobilio viduje galėjo būti kažkas sugadinta, apšviesdamas rodė, kad virš bamperio yra įbrėžimas. Jis pats turi nuotrauką, kuri daryta be blykstės, iš jos matyti, kad įbrėžimų nėra. Apžiūrėjo automobilio „Volvo“ priekinę dalį, buvo pabraižyti valstybiniai numeriai, bet tai nėra draudiminis įvykis. Šioje vietoje jam kilo klausimas, nes automobilio „Volvo“ valstybiniai numeriai buvo subraižyti juostelėmis, o ant jų automobilio nieko nebuvo, be to, jo automobilio gale yra guminė juosta, ji subraižyti numerių negalėjo, nebent palikti gumos žymę, ko nebuvo. Bandė patrinti numerius toje vietoje, kur automobilio savininkas rodė, kad yra pažeidimai, tačiau ten buvo purvas. Galėjo būti, kad valė ir bamperį. R. D. buvo sutikęs pildyti deklaraciją, tačiau jam pačiam kilo abejonių, jis turi daugiau patirties nei R. D., sakė automobilio „Volvo“ savininkui, kad elgtųsi sąžiningai, kad pamatytų, jog nėra jokių pažeidimų, nors buvo sąlytis, tačiau žala nepadaryta, nereikia iš to pelnytis. Pamatė policijos pareigūnus, pasikvietė juos, kad padėtų išsiaiškinti. Iškart policijos pareigūnų nekvietė, nes norėjo taikiai išspręsti ginčą. Atvykę pareigūnai šviesdami apžiūrinėjo transporto priemones, darė fotonuotraukas. Iki atvykstant pareigūnams galėjo būti, kad jis patraukė savo automobilį atgal, nes jie buvo kirtę „Stop“ juostą, esančią prie šviesoforo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V., automobilio „Volvo“ savininkas, paaiškino, kad įvykio vakarą jam paskambino draugė ir pasakė, kad kažkas galu atsitrenkė į jos automobilio priekį, ji buvo susijaudinusi ir išsigandusi. Sakė, kad ją pravardžiuoja ir kaltina. Po 10–20 minučių atvažiavo, įvykio vietoje jau buvo draugės tėtis. Automobilio „Volkswagen Polo“ keleivis atrodė apsvaigęs, buvo agresyvesnis. Vairuotojo klausė, ar kviečia policiją, ar pildo deklaraciją. Vairuotojas pripažino, kad įvykis buvo, sunku prisiminti, ką jis tiksliai sakė, nes keleivis trukdė bendrauti, tačiau vairuotojas kaltę prisiėmė. Atsisėdo į automobilį ir pradėjo pildyti deklaraciją, pro šalį važiavo policijos pareigūnai, automobilio „Volkswagen Polo“ keleivis ėmė su jais kalbėtis ir jie perėmė iniciatyvą. R. D. jiems sakė, kad neturi teisės vairuoti. Policijos pareigūnams šviečiant prožektoriumi, ant savo automobilio pamatė apgadinimus, kurių iki tol nebuvo, yra tikras, kad iki eismo įvykio jų nebuvo. Kai nustatinėjo apgadinimus, automobilį apžiūrinėjo su policijos pareigūnais. Automobilio „Volkswagen Polo“ nežiūrėjo, tai, kad automobilis atsitrenkia, nereiškia, kad ant kito automobilio būtinai liks dažai. Byloje esančioje nuotraukoje „20240622_234942“ užfiksuota vieta, kur yra jo automobilio apgadinimai – ant bamperio virš „T“ raidės yra vertikalus įbrėžimas, dešinėje pusėje valstybinio numerio rėmelis yra sulindęs giliau nei pats numeris, prie skaičiaus „4“ viršutiniame kampe yra apgadinimas. Iki įvykio valstybiniai numeriai buvo vieną kartą nukritę, bet jie buvo mažiau pabraižyti. Nuotraukoje „20240622_234947“ dešinėje pusėje, kur baigiasi grotelės, ant briaunos po žibintu yra baltas įbrėžimas, dešinėje pusėje viršuje prie pat grotelių – nutrupėjęs dažų gabaliukas. Ryte pamatė, kad žala didesnė nei matė įvykio vietoje. Įvykio dieną buvo šlapia, negalėjo visko pamatyti, yra tikras, kad iki įvykio ant briaunos įbrėžimo nebuvo. Dėl automobilio apgadinimų kreipėsi į savo draudimo įmonę, jie paskaičiavo 524 Eur žalą. Niekas daugiau automobilio neapžiūrinėjo, jis nusiuntė dieną padarytas nuotraukas ir gavo atsakymą.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas I. N. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Teismui paskelbus byloje esantį I. N. tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 11), nurodė, kad papildomai nieko neprisimena. Jeigu tarnybiniame pranešime parašė, kad pareiškėjas pajuto smūgį, reiškia jis jam taip sakė. Tiksliai neprisimena, ką R. D. jam pasakojo, ką surašė, tą ir sakė. Fotonuotraukas turbūt darė. Negali pasakyti, ar pats matė automobilio apgadinimus, mano, kad su savininkais buvo prie automobilio. Greičiausiai, automobilio apgadinimus nustatė iš savininko žodžių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
10. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
11. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta neturinčio teisės vairuoti transporto priemones asmens atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą).
Žemesnės instancijos teismas
12. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas).
13. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neteisingai kvalifikavo R. D. neteisėtus veiksmus. R. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas tiek pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta, kad asmuo atsako už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Akivaizdu, kad R. D. veiksmai, t. y. tai, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, ir buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, t. y. padarė nutarimo 12 punkte numatytus KET pažeidimus, dėl ko automobilis pariedėjo atbulas, atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį ir jį apgadino, atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Joks kitas KET pažeidimas R. D. nėra inkriminuotas, todėl ANK 417 straipsnio 7 dalies inkriminavimas yra perteklinis, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutrauktina, nes dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą (ANK 565¹ straipsnio 8 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad R. D. sutinka, kad 2024 m. birželio 22 d. 22.35 val., Ozo–Gelvonų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, neturėdamas teisės vairuoti, iš esmės jis neneigia ir to, kad judėdamas atbulomis galėjo atsitrenkti į už jo stovėjusį automobilį „Volvo“, tačiau nesutinka jį apgadinęs. Teismo įsitikinimu, nėra abejonių dėl automobilio „Volkswagen Polo“ ir automobilio „Volvo“ susidūrimo fakto. Nukentėjusioji S. B. duodama parodymus nuosekliai aiškino, jog 2024 m. birželio 22 d., degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo ties prekybos centro „Akropolis“ sankryža, stovėjo už automobilio „Volkswagen Polo“, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo judėti ir užgeso, vairuotojas užvedė automobilio variklį ir automobilis pariedėjo atgal, ji net panaudojo garso signalą, o išgirdusi trakštelėjimą suprato, kad įvyko eismo įvykis. S. B., išlipusi iš automobilio „Volvo“, pranešė automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotojui R. D., kad šis atsitrenkė į jos vairuotą transporto priemonę. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir S. B. 2024 m. birželio 22 d. paaiškinime (b. l. 15) bei tarnybiniame pranešime (b. l. 11). Kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu įvykio dieną automobiliu važiavęs liudytojas P. B., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, jog įvykio metu smūgio garso negirdėjo, smūgio nejautė, tačiau neneigė, kad sąlytis tarp automobilių galėjo būti, nes jų automobiliui pajudėjus atbulomis keistai pasijuto, situacija buvo „ant klaustuko“, nes „buvo ne toks sujudėjimas“. Automobilio „Volvo“ savininkas R. V. teisme parodė, kad jo draugė S. B. telefonu jam pranešė, kad kažkoks automobilis galu įvažiavo į jos automobilio priekį, jam atvykus į įvykio vietą, R. D. prisiėmė atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo, sutiko pildyti deklaraciją. Nors R. D. nurodė nežinantis, kodėl byloje esančiame tarnybiniame pranešime (b. l. 11) užfiksuota, jog jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, visgi tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas I. N. apklaustas paaiškino, kad užfiksavo tai, ką jam sakė pareiškėjas. Netikėti liudytojo parodymais ir abejoti 2024 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Iš šių duomenų matyti, kad įvykio metu R. D. pats kalbėjo apie smūgį, susijusį su jo vairuoto automobilio galine dalimi. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad R. D., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, nebuvo pakankamai atidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir pajudėjęs atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę.
15. Skunde bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolat pabrėžė, jog negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarė žalos kito asmens turtui. Iš tiesų, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad padarytas KET pažeidimas(-ai) lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. R. D. teisme parodė, kad apžiūrėjus abu automobilius nematė jokių apgadinimų, todėl nusprendė, kad žala negalėjo būti padaryta. Liudytojas P. B. analogiškai paaiškino, kad įvykio vietoje apžiūrėjus abi transporto priemones, jokių įbrėžimų, pažeidimų, dažų likučių nebuvo. Visgi automobilio „Volvo“ savininkas R. V., neabejotinai geriausiai žinantis savo transporto priemonės būklę, parodė, kad atvykęs į įvykio vietą ant savo automobilio pamatė apgadinimus, kurių iki eismo įvykio nebuvo, duodamas parodymus teisme buvo tikras dėl apgadinimų lokalizacijos, tiksliai gebėjo juos įvardinti, paaiškino, kad nuotraukoje „20240622_234942“ užfiksuota apgadinimų vieta – virš „T“ raidės esantis vertikalus įbrėžimas, dešinėje pusėje giliau nei pats numeris sulindęs valstybinio numerio rėmelis, apgadinimas viršutiniame kampe prie skaičiaus „4“, patikino, kad iki įvykio valstybiniai numeriai buvo vieną kartą nukritę, bet jie buvo mažiau pabraižyti. Liudytojas P. B. patvirtino, kad ir įvykio vietoje R. V. taip pat kalbėjo apie valstybinių numerių apgadinimus ir įbrėžimą virš bamperio. Nukentėjusioji S. B. įvykio dieną raštu užfiksavo automobilio apgadinimus (b. l. 15), t. y. valstybinių numerių rėmelis bei valstybiniai numeriai, įbrėžtas priekinis bamperis virš valstybinių numerių. Jos teigimu, juos nustatė automobilio savininkas R. V.. Policijos pareigūnams pastaroji taip pat nurodė, kad po įvykio yra apgadintas jos vairuoto automobilio priekinis bamperis, šie duomenys užfiksuoti 2024 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11). Liudytojas P. B. teisme patvirtino, kad policijos pareigūnai šviesdami apžiūrinėjo transporto priemones, taip pat ir automobilį „Volvo“, darė fotonuotraukas, tokias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji S. B. bei liudytojas R. V., teigdamas, kad būtent policijos pareigūnų prožektoriaus šviesoje jis ir matė savo automobilio apgadinimus. Byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Volvo“ priekinis bamperis (b. l. 13). Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismui nekyla abejonių, kad faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nustatytos vadovaujantis patikimais įrodymais, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Administracinio nusižengimo byloje surinktų rodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad R. D. vairuotam automobiliui „Volkswagen Polo“ pariedėjus atbulomis ir atsitrenkus į už jo stovėjusį automobilį „Volvo“, šis buvo apgadintas, todėl R. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio „Volvo“ savininkas R. V. teisme nurodė, jog kitą rytą po įvykio, apžiūrint jam priklausančią transporto priemonę, pastebėjo jo turtui padarytą didesnę žalą. Paaiškino, kad nuotraukoje „20240622_234947“ matyti ir kiti apgadinimai – dešinėje pusėje grotelių gale po žibintu yra baltas įbrėžimas, dešinėje pusėje viršuje, prie pat grotelių, yra nutrupėjęs dažų gabaliukas. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai konstatuoti, kad šie apgadinimai buvo padaryti būtent 2024 m. birželio 22 d. R. D. vairuotu automobiliu. Byloje nėra jokių kitų liudytojo R. V. parodymus patvirtinančių duomenų, šių apgadinimų jis įvykio vietoje nefiksavo, jų lokacija taip pat kelia tam tikrų abejonių, atsižvelgiant į eismo įvykio mechanizmą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ANK 2 straipsnio 7 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (administracinio nusižengimo sudėties elementų ar požymių, kitų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltininko naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, pašalinti abejonių dėl to, ar būtent R. D. neteisėti veiksmai sąlygojo R. V. nurodytus kitą dieną pastebėtus apgadinimus prie jam priklausančio automobilio grotelių dešinėje pusėje, nepavyko, šių apgadinimų patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais nėra galimybės, R. D. jų padarymo faktą neigė, dėl to šios abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nepripažįstant, kad juos padarė jis.
17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde, be kita ko, prašė pakeisti ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.
18. Teismas atkreipia dėmesį, kad Skundžiamu nutarimu R. D. paskirta didesnė nei minimali bauda, tačiau tokio Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, sprendimo motyvai nenurodyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta R. D. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Vis tik R. D. savo kaltę iš dalies pripažino, dėl to, kad vairavo neturėdamas tam teisės, gailėjosi. Svarstant skirtinos nuobaudos dydį atkreiptinas dėmesys, kad Skundžiamu nutarimu jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas taip pat ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, visgi pagal minėtą straipsnį administracinio nusižengimo teisena R. D. nutrauktina, kas reiškia, kad pastarasis padarė vieną administracinį nusižengimą. Nors R. D. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, tačiau vairavimo mokyklą jis yra baigęs, jo teigimu, buvo išlaikęs ir teorijos egzaminą VĮ „Regitra“, ketino laikyti praktikos egzaminą, yra jauno amžiaus, dirba. Teismas neabejotinai neigiamai vertina šioje byloje nagrinėjamą pareiškėjo neteisėtą elgesį, jis buvo pavojingas, akivaizdu, kad R. D. neturėjo reikiamų įgūdžių vairuoti transporto priemonę, vairavo svetimą automobilį, elgdamasis neatsakingai sukėlė atitinkamus neigiamus padarinius, visgi atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios vairuotam automobiliui buvo padaryti smulkūs apgadinimai. R. D. administracine tvarka iki įvykio pastarųjų penkerių metų laikotarpiu buvo baustas vieną kartą, dar vieną kartą baustas po įvykio, visos paskirtos baudos sumokėtos. Nors padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs, šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad vis pasitaiko neteisėto R. D. elgesio apraiškų, jis pavyzdingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, tikslinga pakeisti Skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį, jį nustatant lygų minimaliam ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam dydžiui – 300 Eur, taip pat nustatant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą lygų įstatyme numatytam minimaliam laikotarpiui – devyniems mėnesiams. Aptarti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir R. D. asmenybę charakterizuojantys duomenys, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent minimalaus dydžio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės parinkimui, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių taikymui reikalingos išskirtinės aplinkybės. Taigi, Skundžiamas nutarimas keistinas, sutrumpinant R. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ir sumažinant paskirtos administracinės nuobaudos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais,
nutaria:
R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19916-2024 dalį dėl R. D. pripažinimo kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, teiseną nutraukti (ANK 565¹ straipsnio 8 punktas).
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19916-2024 ir juo paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę – R. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 300 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą devyniems mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.