Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-416/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
1-149-416/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
A. S., D. S.
Civilinis ieškovas
A. K., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-149-416/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31069-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.;1.2.26.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.7.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant prokurorei A. A.,kaltinamiesiems A. S., D. S., jų gynėjams advokatams V. J. ir R. U.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. K., A. K. atstovėms pagal įstatymą I. Š., K. B., A. K. atstovui advokatui R. A.,

civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1975-02-27 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota darbo biržoje, teista 2016-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­­– BK) 300 straipsnio 1 dalį – 6 MGL bauda. Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta galutinė 4 MGL bauda, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir BK 284 straipsnį.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-06-28 Šilutės raj., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą Marijampolės sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą, teistas: 1) 1999-04-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47¹ strasipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1999-05-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3)1999-09-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 18 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 2000-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 5) 2001-11-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 6) 2004-04-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 7) 2004-10-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 8) 2008-06-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, 2010-09-22 bausmę atlikęs; 9) Kauno apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 metams laisvės atėmimo, 2015-12-18 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. ir D. S., veikdami bendrai, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2017 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje, kieme, esančiame Parko g. 13, Marijampolėje, D. S., matant pašaliniams asmenis, esant menkaverčiai dingčiai, pribėgo prie mažamečio A. K., gimusio 2005-01-03, įžūliu elgesiu – ranka sudavė vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o tuo metu A. S. pribėgo prie mažamečio A. K., gimusio 2004-06-11, įžūliu elgesiu – ranka sugriebė jam už drabužių apykaklės, koją užkišo tarp jo kojų ir taip jį parmetė ant žemės, tada kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to D. S., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, priėjo prie gulinčio ant žemės mažamečio A. K., ranka sugriebė jam už drabužių apykaklės ir taip laikydamas jį pakėlė nuo žemės, tada viena ranka laikydamas sugriebęs už drabužių apykaklės, kita ranka kumščiu sudavė vien kartą į veido sritį, taip veikdami bendrai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nukentėjusiajam mažamečiui kraujosruvą kairio skruosto srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji A. S. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad prieš 2 metus A. K. tvirkino jos vaiką, kuriam yra 8 metai. Buvo parašytas pareiškimas, tačiau kaltininkas nebuvo nubaustas, nes neturėjo amžiaus. Gavosi, kad nepilnametis daro baisius dalykus, bet yra nebaudžiamas. Buvo po įvykio pas jo motiną, tačiau ji jo nesutvarkė. Vėl pasikartojo tas pat. Jis jos sūnų sumušė. Pakartotinai rašė pareiškimą kuris vėl nebuvo tenkintas. Tada nutarė pati įvesti tvarką. Sūnus pasiskundė. Tada ji iškart pamatė skriaudiką. Sudavė gal 4 smūgius, smūgių neskaičiavo, nieko negalvojo, tikslas buvo atkeršyti už vaiką. Prašo atsižvelgti į tai, dėl ko ji taip pasielgė. Nors kaltę pripažįsta, bet dėl savo veiksmų nesigaili. Laiko juos savo vaiko gynyba. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau prašomas priteisti sumas laiko per didelėmis.

Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad užėjo pas A. S., kuomet atbėgo verkdamas jos sūnus T. Sakė, kad jį sumušė. Tada kartu su A. S. išbėgo į kiemą, kur buvo skriaudikai. Vieną delnu į veidą nustūmė, o kitam pasakė, kad nebandytų daugiau prie Tito lįsti. Kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes nesutinka, kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu. Jei būtų juo sudavęs, būtų lūžęs vaikui žandikaulis. Ir tyrėjai sakė, kad sudavė ne kumščiu. Sudavė delnu bei kartu buvo stūmimas, žymės negalėjo likti. Skausmas gal buvo, bet nežymus, galėjo būti vaiko išgąstis. Civilinius ieškinius pripažįsta, bet laiko per dideliais. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog T. yra jo kaimynas, gyvena kitoje laiptinėje, pažįsta jo tėvus, yra ne kartą bendravę. 2017 m. birželio 21 d. apie 21 val. su Titu ir draugais N. K. bei A. K. ėjo į netoli namų esantį futbolo stadioną žaisti su kamuoliu. T. supyko dėl to, kad jam prasčiau sekėsi žaisti ir pradėjo visaip negražiai kalbėti apie A. ir N. tėvus. Tų žodžių įvardinti negali – neprisimena. Dėl to visi trys ant T. supyko, pats asmeniškai jo negražiais žodžiais nevadino, tačiau kiti draugai vadino. Pažaidę apie valandą laiko, visi keturi, įskaitant ir draugą T., ėjo link namų. T. nuėjo į savo laiptinės pusę. Grįžus prie savo namo (duomenys neskelbtini), namo kieme toliau žaidė su kamuoliu. Kieme dar buvo A. K., N. K., taip pat sesė O. K., T., S. B., L. V.. Apie 22 val. iš namo laiptinės išėjo T. kartu su savo mama A. ir patėviu. Tito mama pasižiūrėjo į jį ir liepė ateiti. Tada priėjo prie jo, su viena ranka sugriebė už bliuzono apykaklės ir taip laikydama bandė parversti ant žemės. Iš pirmo karto jai nepavyko parversti, tada ji savo koją užkišo už jo kojos ir taip parvertė ant žemės. Gulint ant žemės ji spyrė du kartus į kojas. Kadangi kojos buvo suglaustos, abu kartus pataikė į abiejų kojų blauzdas. Po to spyrė kokius du kartus į nugaros sritį. Mušdama nieko nekalbėjo, nei už ką nei kaip. Tuo metu kai spyrė į kojas ir į nugarą, skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Po to iš karto atėjo Tito patėvis, kuris ranka sugriebė už bliuzono apykaklės ir taip laikydamas pakėlė nuo žemės ant kojų. Tada, vis dar laikydamas ranka, sugriebęs už apykaklės, rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį. Kai sudavė smūgį jautė stiprų fizinį skausmą. Po to paleido bliuzono apykaklę ir jis nukrito ant žemės. Dar kažkiek laiko pagulėjo ant žemės, atsistojo ir greitai bėgo į savo butą. Bėgdamas į namus, pradėjo verkti, nes labai išsigando. Kaip mušė draugą A. K. nematė, bet po įvykio jis pasakojo, kad T. tėtis sudavė jam smūgį į galvą (t.1, b. l. 65–67, 69).

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. birželio 21 d. kartu su draugu A. K., broliu N. ir T. ėjo į stadioną pažaisti su kamuoliu. S. T. supyko dėl to, kad jam prasčiau sekėsi žaisti nei kitiems ir pats pirmas pradėjo kalbėti apie mamą, močiutę, tėtę negražius žodžius. Taip pat negražiai vadino draugą A. ir jo mamą. Dėl to visi ant jo supyko ir taip pat pradėjo jam atsakyti keiksmažodžiais. Pažaidus maždaug apie 1 val., ėjo link namų kartu su N. K. ir A. K.. T. atsiliko stadione, nes nespėjo apsiauti batų. Grįžę prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme dar žaidė su kamuoliu. Kieme buvo N. K., A. K., D., M., O.. T. nebuvo, jis nuėjo iš karto į savo laiptinę. Žaidžiant pamatė kaip ateina T. tėvai ir jis pats. T. tėtis jam liepė ateiti ir parodė su pirštu, jog ateiti link jo. Link jo nėjo, jis priėjo ir nieko nesakydamas trenkė vieną kartą su kumščiu į galvos sritį, kairę pusę. Po to užsimojo su rankos kumščiu trenkti į veidą, tačiau smūgio išvengė, nes greitai sureagavo, atsitraukė ir bėgo prie namo laiptinės, norėdamas bėgti į namus. Kai sudavė smūgį į galvos sritį, labai skaudėjo, jautė stiprų fizinį skausmą. Bėgant į namus pradėjo verkti, išsigando. Grįžęs į namus, papasakojo močiutei kas nutiko, užsidėjo ledo ant tos vietos galvoje, kur sudavė. Jam pradėjo greitai plakti širdis, buvo labai išsigandęs, svaigo galva, dėl to močiutė iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį vežėsi į priėmimo skyrių. Kaip mušė draugą A. truputį matė. Kai bėgo po smūgio link laiptinės, truputį sustojo ir matė, kaip prie A. priėjo T. mama ir jis krito ant žemės. Kokiu būdu krito ir dėl ko, nematė. Tada T. mama gulintį ant žemės A. pradėjo spardyti kojomis. Kiek kartų spyrė ir kur, negali pasakyti, bet matė kad spardė. Po to priėjo T. tėtis prie A. ir jam gulinčiam įspyrė. Kiek pamena, vieną kartą į krūtinės sritį ir vieną kartą į kojas. Kiti vaikai, kurie buvo kieme, žiūrėjo kas vyksta (t.1, b. l. 81–83, 85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K. parodė, jog su T. nėra draugai, tačiau jį pažįsta, kartais žaidžia su juo kieme. 2017 m. birželio 21 d. apie 20 val. kartu su broliu A. K., draugais A. K., N. K. ir T. ėjo į netoliese esantį stadioną pažaisti su kamuoliu. Bežaidžiant su kamuoliu, A. K. ir N. K. susipyko su T. Dėl ko tiksliai jie susipyko – nežino. T. pasakė, kad juos pasakys mamai. Visko gerai nemačiusi, nes vienu metu buvo išėjusi iš stadiono į namus. Kai išėjo vėl iš namų, visi vaikai buvo sugrįžę į kiemą, tačiau T. nebuvo. Kieme dar buvo M. S., D. S., G. L., S. K., A. K., A. K., N. K.. Visi žaidė su kamuoliu. Tuo metu iš laiptinės išėjo T., T. mama A. ir jo patėvis, kurio vardo nežino. T. pasakė, kad A. ir A. bei parodęs pirštu į juos, kažkur išėjo iš kiemo. Tada T. mama A. liepė A. ateiti ir ėjo link jo. Priėjusi prie brolio A., ji su abiem rankomis sugriebė jam už marškinėlių kaklo srityje, o su savo kojomis bandė jį parversti - savo koją atrėmė į brolio kojas, kad jis pargriūtų. Iš pirmo karto jai nepavyko pargriauti A., tai ji dar kartą užkišo koją ir tada A. parkrito ant žolės. Tada T. mama pradėjo kojomis spardyti gulintį A. Spardė į nugarą, į galvą, kojas, kaklą. Kiek kartų jam spyrė, negali nurodyti, bet teigė, jog spardė daug kartų. Brolis nieko nesakė, tylėjo. Tada priėjo T. patėvis ir sugriebęs ranka už gulinčio ant žemės A. marškinėlių, taip laikydamas jį, iškėlė, galima sakyti – pastatė ant kojų. Kai A. atsistojo, T. tėtis su kumščiu sudavė vieną kartą A. į veidą. Nuo smūgio A. nukrito ant žemės. Taip darydamas T. tėtis nieko nesakė. Tai pamačiusi sušuko, jog pasakys mamai ir bėgo į namus. Papasakojo mamai, kas įvyko. Kai A. grįžo į namus, matė, kad jo veidas buvo patinęs ir raudonas, jis sakė, jog jam skauda tą vietą. Taip pat A. verkė. Taip pat matė, kaip T. tėtis mušė ir A. K.. Kai T. mama ėjo link A., tuo metu T. patėvis ėjo link A. Priėjęs sugriebė ranka jam už marškinėlių kaklo srityje ir taip laikydamas jį iškėlė į viršų. Viena ranka laikydamas sugriebęs už marškinėlių, kita ranka sudavė kumščiu vieną kartą jam į galvą, labiau į viršugalvį. T. tėtis taip darydamas nieko nesakė. Po to T. tėtis paleido jo marškinėlius, A. nukrito ant žemės, greitai atsikėlė ir bėgo toliau (t.1, b. l. 96–98, 100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas N. K. parodė, jog 2017 m. birželio 21 d. apie 22 val. kartu su A. K., broliu A. K. ir T. ėjo į netoli tėčio namų esantį stadioną žaisti su kamuoliu. T. kažko supyko žaidimo metu, galima sakyti, jog T. susipyko su visais, vaikais, tačiau negali pasakyti tiksliai dėl ko. Kartu po žaidimo kartu su Airidu ir Aivaru, Titu ėjo namų link. T. pasakė, kad eis pasiskųsti tėvams, dėl ko – nesakė. Jis dar liko prie namų kieme su vaikais žaisti kamuoliu. Kieme dar buvo O., D., brolis A., draugas A.. Pamatė ateinantį T., jo mamą ir tėtį. Jie ėjo link A. ir draugo A.. T. kažkur nuėjo. T. tėtis ėjo link brolio A. K. ir liepė jam ateiti. Brolis nėjo, stovėjo vietoje. Tada priėjo prie brolio A. ir trenkė vieną kartą su kumščiu jam į galvą. Suduodamas A. nieko nesakė. A. pradėjo verkti ir bėgo link namų į laiptinę. T. mama priėjo prie A. ir jį paguldė ant žemės. Gerai neprisimena kaip. Lyg pamena, kad sugriebė jį rankomis ir paguldė ant žemės. Tada T. mama gulintį ant žemės A. pradėjo spardyti kojomis į nugarą, į kojas ir spardė daug kartų (t.1, b. l.103–105, 107).

I. Š. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. birželio 21 d. apie 22 val. prie namo, esančio Parko 13, Marijampolėje, buvo sužalotas jos mažametis sūnus A. K. (t.1, b. l. 1–2).

K. B. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017 m. birželio 21 d. apie 22 val. prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), buvo sužalotas jos mažametis sūnus A. K. (t.1, b. l. 55–56).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t.1, 43–46).

Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. birželio 21 d. apie 22.05 val., gavus iš budėtojo pranešimą, kad vyras sumušė du vaikus, nuvykus nurodytu adresu, pasitiko R. K.. Jis nurodė, jog jo sūnui A. K. sumušta galva, reikalinga medicinos pagalba. I. Š. nurodė, jog medicinos pagalba nereikalinga. Buvo nueita į nurodytą butą(duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė (t.1, b. l. 38).

2017 m. birželio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 471/2017(09) nukentėjusiam A. K. konstatuota kraujosruva kairio skruosto srityje ir toks sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padarytas vienu poveikiu, jis galėjo jausti fizinį skausmą(t.1, b. l. 75).

2017 m. birželio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 471/2017(09) konstatuota, jog nukentėjusysis A. K. galėjo jausti fizinį skausmą(t.1, b. l. 91).

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kaltinamoji A. S. savo kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta atlikusi visus jai inkriminuotus kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinamasis D. S. kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta atlikęs visus jam inkriminuotus veiksmus, išskyrus aplinkybę, kad smūgį į veidą A. K. sudavė rankos kumščiu. Nurodo, jog rankos delno pagrindu į veido sritį jį paprasčiausiai stūmė. Teismas šią kaltinamojo versiją atmeta ir laiko jo kaltę pagal kaltinimą pilnai įrodyta. Jo parodymais dėl šio veiksmo nesiremia ir vertina kaip gynybinę taktiką, kuria siekiama pagerinti savo įvaizdį ir taip sumažinti smurto prieš mažametį mastą. Teismas remiasi vaizdo įrašuose užfiksuotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Jie yra logiški, nuoseklūs, mažamečių duoti dalyvaujant psichologui. Todėl nesiremti jais nėra jokio pagrindo. Visi jie nuosekliai ir logiškai tvirtina, jog smūgis kaltinamojo buvo suduotas būtent kumštimi į veido sritį. Todėl teismas laiko pilnai įrodytą kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis smūgį į veidą A. K. sudavė rankos kumščiu. Teismas laiko, jog kaltinime D. S. inkriminuotos faktinės aplinkybės pasitvirtino pilnai.

Ištirtais įrodymais pilnai ir neginčytinai nustatyta, jog kaltinamoji A. S. savo veiksmais padarė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą. D. S. mažamečiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes pilnai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius.

Kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį.

2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, veika buvo įvykdyta viešoje vietoje – aikštelėje prie namo. Viską stebėjo kiti mažamečiai vaikai. Jiems kaltinamųjų veiksmai sukėlė nerimą ir sutrikimą bei išgąstį. Šių veiksmų rezultate buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Taip pat buvo kviečiama policija bei greitoji medicinos pagalba.

Išanalizavus kaltinamųjų įvykdytus veiksmus, teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai. Todėl abiejų kaltinamųjų veikos pagrįstai ir tinkamai kvalifikuotos kaip BK 140 straipsnio 3 dalies ir 284 straipsnio idealioji sutaptis.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 75,17 Eur civilinį ieškinį atsakovui D. S. dėl A. K. gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 75,17 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(t.1,b.l. 32), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.).

Šioje byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų civilinių ieškovų A. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma iš kaltinamųjų priteisti kiekvieno nukentėjusiojo naudai po 400 Eur, kadangi nukentėjusieji patyrė didelį stresą, išgąstį, jautė fizinį skausmą ir t. t. A. K. diagnozuota įgimta širdies liga, jis negali nervintis, jam reikalinga ramybė, įvykis pablogino jo sveikatos būklę, vaikas geria raminančius vaistus.

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Taigi neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Specialisto išvadose nurodyta, kad nukentėjusiam A. K. konstatuota kraujosruva kairio skruosto srityje ir toks sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, jis galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusysis A. K. galėjo jausti fizinį skausmą (t.1., b. l. 75, 95). Nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Pažymima, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Atsižvelgus į skirtingų interesų pusiausvyrą ir susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, reikalaujamos priteisti sumos neišeina iš teismų praktikos ribų, yra adekvačios. Todėl civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veikos padaryta bendrininkų grupėje ir esant recidyvistui.

Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis ), nusikaltimai baigti. A. S. anksčiau teista vieną kartą (t.1, b. l. 119–120), bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi(t.1, b. l. 125–126), nedirbanti, įrašyta į psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitas (t.1, b. l. 130). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, pagal BK 284 straipsnį skirtina arešto bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veikos padaryta bendrininkų grupėje ir esant recidyvistui.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis ), nusikaltimai baigti. D. S. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą(t.2, b. l. 31–37), į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, yra dirbantis pagal patentą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, pagal BK 284 straipsnį skirtina arešto bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgdamas į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo motyvus, kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jie dar gali būti probuojami, t.y., taisomi neizoliuoti nuo visuomenės, taikant jiems probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jų priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamųjų resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių, bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamiesiems pataisos procese neapribojant jų teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jų atžvilgiu išimties tvarka dar taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas kiekvienam iš kaltinamųjų atidėtinas, paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baubiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams.

Pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti areštu 60(šešiasdešimt)parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mažesniu nei dešimties metrų atstumu nesiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų A. K. ir A. K. bei jų įstatyminių atstovių I. Š. ir K. B..

A. S. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti skirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams.

Pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti areštu 60(šešiasdešimt)parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mažesniu nei dešimties metrų atstumu nesiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų A. K. ir A. K. bei jų įstatyminių atstovių I. Š. ir K. B..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti D. S. palikti galioti.

Civilinius ieškinius tenkinti pilnai.

Iš civilinių atsakovų A. S. ir D. S. solidariai priteisti civilinio ieškovo A. K. naudai 400 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei A. K. atstovei I. Š..

Iš civilinių atsakovų A. S. ir D. S. solidariai priteisti civilinio ieškovo A. K. naudai 400 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei A. K. atstovei K. B..

Iš D. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 75,17 Eur A. K. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika