Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-17
Bylos Nr.
1A-11-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Tomas Zdanavičius
Nukentėjusysis
P. S., S. Č.
Nuteistasis
J. K.
Civilinis atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius, Artūras Balčiūnas, Artūras Balčiūnoap
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-193/2009

Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.4.1., 2.1.15.3.3.3.

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Jolitai Žukauskienei

dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei, Vytautui Sabaliauskui,nukentėjusiesiems P. S., S. Č.,nukentėjusios S. Č. atstovei adv. Lidijai Blinkevičienei,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Valentinui Baltrūnui, Artūrui Balčiūnui,nuteistajam J. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. ir jo gynėjo advokato Artūro Balčiūno apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise įgyti ir vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. K. priteista: nukentėjusiajai S. Č. 98 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, 709,32 Lt proceso išlaidų valstybei.

Taip pat iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai S. Č. priteista 4230 Lt turtinei žalai ir 1726,40 Lt (500 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, nuosprendžiu sumažintas arešto, uždėto Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2-o NVTS prokuroro R. D. 2007-05-16 nutarimu, patikslinto 2007-05-28 nutarimu, mastas iki 100 000 Lt, paliekant areštuotus visus 2007-05-16 ir 2007-05-28 nutarimuose nurodytus pastatus ir negyvenamąją patalpą, išskyrus pastatą – kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 5 d., apie 15.00 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, Panevėžio rajone, 8 km 413 m, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59 ir 148 punktų reikalavimus – vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo, važiuodamas antra eismo juosta, nerodydamas posūkio signalo ir persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms ta pačia kryptimi pirma eismo juosta, nedavė kelio gretima (pirma) juosta dešinėje važiuojančiam automobiliui “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam P. S., ir jo važiavimo juostai pasibaigus, įvažiavo į pirmą eismo juostą, užstodamas kelią automobiliui “VW Golf“, taip sudarė grėsmę eismo saugumui ir kliūtį automobiliui “VW Golf”, ko pasėkoje automobilio “VW Golf” vairuotojas P. S. mėgino apvažiuoti kliūtį (J. K. vairuojamą automobilį “Mercedes Benz 190”) iš dešinės pusės ir dėl jo sukeltos avarinės situacijos partrenkė pėsčiąjį D. Č., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo dėstysis D. Č., kurio lavone buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; kaukolės atsidalinimas tarp pakauškaulio ir kaklo 1-o stuburo slankstelių su stuburo smegenų nutraukimu; dešinės pusės I-II-III-IV-V-o šonkaulių lūžiai, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiai; dešiniojo plaučio plyšimas; poodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje ir mirties priežastis – galvos sumušimas, dėl kurio išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, todėl jis naikintinas. Nuosprendyje daroma jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta išvada, kad eismo įvykis įvyko jam persirikiuojant iš antros eismo juostos į pirmąją ir neduodant kelio šia eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei. Nurodo, kad kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, dviejų eismo juostų jo judėjimo kryptimi nėra, yra tik greitėjimo juosta iš įvažiavimo į kelią keliuko ir už jos apie 1,5 m. pločio lėtėjimo juosta iš pasibaigusios antrosios eismo juostos įsilieti į vienintelę ta kryptimi eismo juostą. Dėl to nukentėjusiuoju įvardinto P. S. ir kartu su juo važiavusių liudytojų parodymai apie tai, kad jo vairuotas automobilis judėjo antrąja eismo juosta yra aiškiai neteisingi. Be to, šie asmenys, išskyrus P. S., teisme davė parodymus, jog jo vairuojamas automobilis važiavo maždaug kelio viduriu. Būtent tokią jo užimtą kelyje jo pločio atžvilgiu padėtį nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti mažamečiai liudytojai V. Č. ir G. Č.. Šie liudytojai pabrėžė, jog toje vietoje, kur matė jo automobilį, jokių greitėjimo ar lėtėjimo juostų jau nebėra, yra tik vienintelė eismo juosta, taigi, jie matė jo automobilį savo eismo juostos viduryje. Apeliantas teigia, kad jam nevažiavus antrąja eismo juosta (tokios eismo juostos toje kelio atkarpoje visai nesant), jis negalėjo įvažiuoti į pirmąją eismo juostą pažeidžiant KET ir taip sudarant avarinę situaciją.

Be to, J. K. skunde nurodo, kad jis nekeitė judėjimo krypties. Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad jis labai lėtai judėjo tiesiai, visai nekeisdamas judėjimo krypties, arba netgi stovėjo kelio viduryje. Iš to seka, kad jo veiksmai negalėjo sudaryti paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojui netikėtos kliūties, reikalavusios staigios reakcijos. Vairuotojas P. S. iš toli (jo parodymais - apie 200 m.) matė tiesiaeige trajektorija labai lėtai važiuojantį jo vairuojamą automobilį, todėl jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo į šią situaciją reaguoti adekvačiai, tačiau jokiu būdu negalėjo mano vairuojamo automobilio, jo vertinimu - kliūties - apvažinėti iš dešinės, kuomet matė dešinėje einančius pėsčiuosius. Toks jo manevras, bet ne greičio sumažinimas iki saugaus arba netgi automobilio sustabdymas, buvo nelogiškas, nesuprantamas, grubiai pažeidžiantis KET ( KET 170 p., 173 p.) ir būtent šis manevras, apie kurį teismo posėdyje apklaustas specialistas autotechnikas K. Gricius pasakė kategoriškai - „apie riziką lendant važiuoti pro tarpą, negali būti nei kalbos“, sukėlė pasekmes, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. 5 d. Iš to seka, kad būtent vairuotojo P. S. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga teisiniu požiūriu padariniams kilti, nes būtent šie veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pažymėtina, kad tokią išvadą teismo posėdyje visiškai patvirtino ir specialistas autotechnikas, kurio išvada apie jo veiksmų galimą ryšį su kilusiais padariniais ikiteisminio tyrimo metu duotoje išvadoje buvo sąlygota tam tikromis aplinkybėmis - jo važiavimas iki įvykio antrąja eismo juosta ir užstojimas kelio pirmąja juosta važiuojančiai transporto priemonei. Apeliantas teigia, kad net teismui padarius klaidingą išvadą apie tiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp jo veiksmų (KET pažeidimų) ir kilusių padarinių ( D. Č. mirties), teismas visiškai nepagrįstai ignoravo akivaizdžius kito vairuotojo padarytus KET pažeidimus, tiesiogiai sąlygojusius padarinių kilimą, kuriuos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme visiškai aiškiai nurodė specialistas K. Gricius. Be to, net nepagrįstai nustačius jo kaltę, jokiu būdu negalėjo būti ignoruota kito asmens neabejotina kaltė kaip pagrindas tiek baudžiamajai, tiek ir civilinei atsakomybei kilti.

Nuteistojo J. K. gynėjas advokatas Artūras Balčiūnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendį ir priimti J. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis J. K. atžvilgiu yra priimtas nepagrįstai, byla išnagrinėta šališkai, pažeidžiant BPK 20 str. 5 p. reikalavimus. Teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą nepagrįstai nuteistas nekaltas asmuo. Byloje padaryti ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Nuosprendis ir nutartis šioje byloje neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos ir vertinimų autoįvykių bylose, pateikti teisės normų aiškinimai ir aplinkybių vertinimai pažeidžia baudžiamojo proceso principus (BPK 1 str.).

Skunde teigiama, kad J. K. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl kilusių padarinių, kad jo veikoje nėra BK 281 str. numatytos nusikaltimo sudėties. Teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp J. K. padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių ir kad ne jo, o galimai kito eismo dalyvio padaryti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kadangi eismo įvykyje dalyvavo du eismo dalyviai su dvejais automobiliais, pirmos instancijos teismas turėjo itin didelį dėmesį sutelkti kiekvieno eismo dalyvio padarytų veiksmų teisiniam vertinimui kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo požiūriu, t. y. nustatyti kokias kelių eismo saugumo taisykles pažeidė kiekvienas eismo dalyvis, taip pat nustatyti eismo dalyvių pažeidimų įtaką padariniams ir tuo pagrindu priimti teismo nuosprendį. Nuosprendyje teigiama, kad P. S. jokių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams ir specialisto išvadai, kur numatoma dar ir kita versija, pagal kurią dėl įvykio galimai yra kaltas P. S. ir ši išvada turi esminės reikšmės priežastinio ryšio nustatymui. Teismas turėjo išanalizuoti, kiek P. S. KET 173 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymas, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei vairuotojas, (jei jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti transporto priemonės greitį, net visiškai ją sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, įtakojo kito asmens mirtį. Advokatas teigia, kad baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiamas P. S., nes jis nepasirinko saugaus greičio, nestebėjo kelio.

Apylinkės teismas tik formaliai konstatavo, kad J. K. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais dokumentais, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris liudytų, kad būtent J. K. veiksmuose yra BK 281 str. 5 d. numatyto ir jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis. Apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos bei nurodyta teismų praktikoje (2003 m. birželio 20 d. LAT Senato nutarimas Nr. 40).

Teismo posėdyje nuteistasis J. K. ir jo gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusios S. Č. atstovė advokatė L. Blinkevičienė, taip pat nukentėjusysis P. S. prašo skundus atmesti, o prokuroras prašo skundus tenkinti iš dalies, baudžiamąją bylą grąžinant prokurorui dėl neteisingo kaltinamojo akto surašymo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami, nuosprendis naikintinas, nuteistasis išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl J. K. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados ir J. K. pagal BK 281 str. 5 d. nuteistas nepagrįstai.

BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau vadinamos – KET). Taikant BK 281 straipsnio 5 dalį būtina nustatyti kaltininko padarytą KET pažeidimą, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos (KET pažeidimo) ir padarinių (nukentėjusiojo mirties).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – paties nuteistojo, nukentėjusiojo P. S., liudytojų G. Č., V. Č., D. L., D. M., L. B. parodymų turiniu, įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose dėl eismo įvykio. Nuosprendyje nurodyti konkretūs Kelių eismo taisyklių pažeidimų punktai susieti su įvykio metu atsitikusiais padariniais – nukentėjusiojo D. Č. žūtimi. Tai atitiktų kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodyto nusikaltimo objektyviosios pusės išraišką. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytos veikos objektyviosios pusės realumo, be to, kai kurių duomenų vertinimas yra prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

Teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59 ir 148 punktų reikalavimus, kurie yra bendro pobūdžio, apibrėžiantys eismo dalyvių elgesio, veiksmų suvokimo taisykles. Iš bylos ir nuosprendžio matyti, kad eismo įvykis be paties nukentėjusiojo D. Č. buvo susijęs su dar dviejų eismo dalyvių – automobilį Mersedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio nuteistojo J. K. ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio P. S. – elgesiu. Atsitikus byloje nurodytiems padariniams – pėsčiojo D. Č. žūčiai – buvo būtina nuosprendžiu išspręsti abiejų eismo dalyvių – minėtų automobilių vairuotojų – kaltumo ar nekaltumo klausimą, kuris galėtų būti susijęs su tuo, ar tarp šių vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių yra priežastinis ryšys. Įvykio loginė schema rodo, jog įvykio kilimo priežastys buvo staigios ir netikėtos, todėl būtina vertinti, kuris eismo dalyvis labiau elgėsi nerūpestingai ar lengvabūdiškai, kuris numatė ar nenumatė, kad dėl savo veikimo ar neveikimo gali sukelti pavojingus padarinius, nes eismo saugumo taisyklių privalu laikytis visiems eismo dalyviams.

Kaip matyti, 2007-04-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-344(06) yra pateiktos dvi galimos įvykio versijos bei jų vertinimai techniniu požiūriu (1 t., 136-141 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. K. atžvilgiu, konstatavo įvykį kilus pagal specialisto išvadoje pateikiamą pirmą versiją: automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. K. važiavo antra eismo juosta, nerodydamas posūkio signalo, ir juostai pasibaigus, tiesiog įvažiavo į pirmą eismo juostą, užstodamas kelią automobiliui VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) tokiu atveju jo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o automobilio VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. S. veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. atsiradus kliūčiai jo automobilio eismo juostoje savalaikiai nestabdė savo vairuojamo automobilio, o mėgino apvažiuoti kliūtį iš dešinės pusės, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams (pėsčiajam), techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl priežastinio ryšio ir D. Č. žūties nustatymo, t. y. kad jo KET pažeidimai sąlygojo tokius padarinius, bei teigia apie netinkamą P. S. veiksmų KET pažeidimų atžvilgiu įvertinimą. Šie nuteistojo J. K. argumentai dėl įrodymų netinkamo ištyrimo ir įvertinimo yra visiškai pagrįsti, nes apelianto teiginius patvirtina byloje esantys teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ištirti įrodymai, o minėtoji teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo prieštarauja visumai byloje esančių ir teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų, atskleidžiančių kitokias nei apylinkės teismo konstatuotas įvykio faktines aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas, tirdamas ir vertindamas šioje byloje esančius įrodymus, padarė BPK pažeidimų, nes byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, savo išvadą dėl J. K. kaltės pagrindė jį teisinančiais, o ne kaltinančiais įrodymais.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios J. K. teigė, kad pagrindiniu keliu prieš įvykį nevažiavo iš antros eismo juostos į pirmą neįvažiavo, o išvažiuodamas iš šoninio keliuko į pagrindinį kelią, jis pasuko į dešinę ir važiavo per pagreitėjimo juostą į pirmąją eismo juostą, pavažiavus apie 50 m, kur antroji eismo juosta buvo pasibaigusi, jis stabtelėjo ties pėsčiaisiais. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Įvykį mačiusi nepilnametė liudytoja G. Č. parodė (t.1 b.l. 49-50), kad prieš įvykį einant su tėvu ir broliu matė, kaip iš keliuko į pagrindinį kelią automobiliu išvažiavo dėdė Jurgis, Jurgio mašina įvykio metu sustojo vietoje, kur yra kelio susiaurėjimas, Jurgis stabtelėjo važiuojamojoje dalyje, jam iš kairės ant kelio buvo užbrūkšniuoti įstriži balti dryžiai, ant jų jis nesustojo, jos tėtis taip pat sustojo, jiems sustojus iš paskos dėdės Jurgio važiavęs automobilis partrenkė tėtį kelkraštyje. Analogiškai parodė ir nepilnametis liudytojas V. Č. (t.1 b.l. 52-53) P. S. vairuojamame automobilyje sėdėjusi liudytoja L. B. parodė, kad kai ji pamatė automobilį Mercedes, jis buvo tiesiai prieš juos ant kelio, automobilis nejudėjo, pats įvykis buvo kelio ruože, kur yra viena eismo juosta, Sikederskis stabdė, bandė sukti į šalį, kliudė vyrą. Taip pat P. S. vairuojamame automobilyje sėdėjusi D. M. parodė, kad kai pamatė automobilį Mercedes jis buvo ties besibaigiančios antros eismo juostos susiaurėjimu, judėjo lėtai. Iš 2006-11-05 kelių eismo įvykio vietos plano (1 t., 11 b.l.), jį patikslinančio 2007-05-13 kelių eismo įvykio vietos plano (1 t., 19 b.l.) ir 2007-05-23 tarnybinio pranešimo (1 t., 20 b.l.), taip pat kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 7,9-8,68 km schemos (1 t., 130 b.l.) matyti, kad eismo įvykio, kurio metu žuvo dėstysis D. Č., vieta yra kelio atkarpoje, kur yra viena eismo juosta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliktos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad prieš 100 metrų iki įvykio vietos yra išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nuo šio išvažiavimo ir toliau link įvykio vietos antros eismo juostos nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes kritiškai vertintini ir atmestini pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyti kaip kaltinantys liudytojo D. L. parodymai apie automobilio Mercedes važiavimą antra eismo juosta ir įvažiavimą į pirmą eismo juostą tuo būdu sudarant kliūtį automobilio „VW Golf“ vairuotojui, nes jie paneigti aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, aukščiau nurodytais duomenimis įrodyta, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. K., įvykio metu buvo kelio atkarpoje, kur yra viena eismo juosta, į šią vietą jis pateko ne kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis - važiuodamas antra eismo juosta, nerodydamas posūkio signalo ir persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, nedavė kelio gretima juosta dešinėje važiuojančiam automobiliui VW Golf ir tokiu būdu sudarė kliūtį, o išvažiavęs prieš 100 metrų iki įvykio vietos buvusio šalutinio kelio į pagrindinį, įvykio metu ir jos vietoje stovėjo arba lėtai judėjo. Tolesnė įvykių analizė – pirmąja eismo juosta važiuojančio J. K. vairuojamo automobilio pristabdymas, kuris nebuvo labai staigus ar netikėtas, nes kaip seka iš P. S. parodymų automobilį „Mersedes“ jis pamatė jau prieš maždaug 200 metrų, - nesudaro pagrindo konstatuoti, kad J. K. tokiais veiksmais sudarė grėsmę saugumui ir kliūtį automobiliui VW Golf. Tokiu būdu apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad J. K. pažeidė KET reikalavimus, įpareigojančius persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu – duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei (148 punktas). Skundžiamame nuosprendyje J. K. kaltumas taip pat grindžiamas ir KET pažeidimu – transporto priemonės vairavimu neturint tokios teisės (59 punktas). Tačiau kaltinimas dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo negali būti priimtinas, nes ši aplinkybė nebuvo sąlyga eismo įvykiui apskritai kilti bei jo padariniams atsirasti. Vien teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas savaime negali būti eismo įvykio bei jo padarinių priežastimi. J. K. suprato, kad neturėdamas tam teisės ir vairuodamas automobilį jis pažeidžia KET, bet nesuprato ir negalėjo suprasti bei numatyti, kad tai darydamas bei stabteldamas pirmojoje eismo juostoje gali sukelti tokius eismo įvykio padarinius – pėsčiojo D. Č. žūtį.

Taigi, neteisingai nustatęs J. K. vairuojamo automobilio atsiradimo ir buvimo joje aplinkybes eismo įvykio metu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-04-18 specialisto išvadoje Nr. 11Š-344(06) pateikiama apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančia pirmąja versija, pagal kurią padarė neteisingą išvadą dėl eismo įvykį sąlygojusio priežastinio ryšio.

Nustačius, kad J. K. vairuojamas automobilis įvykio metu buvo pirmoje eismo juostoje ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvykis, kurio metu žuvo dėstysis D. Č., vyko sekančiai: automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. K., lėtai važiavo pirma eismo juosta arba joje stovėjo, o VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas P. S., lenkė jį iš dešinės pusės. Esant tokiai situacijai, pagal 2007-04-18 specialisto išvadą Nr. 11Š-344(06), eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. S. veiksmai, o automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. K. veiksmai techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (1 t., 141 b.l.). Pats P. S. parodė, kad J. K. vairuojamą automobilį pamatė maždaug prieš 200 metrų, artėdamas prie jo stabdyti pradėjo tik likus apie 100 metrų ir matydamas, kad nesustos lenkė J. K. automobilį iš dešinės pusės, kur buvo pėstieji. Pirmosios instancijos teisme ekspertas K. Gricius parodė, kad vairuotojas privalo mažinti automobilio greitį, visai sustabdyti ar apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus aplinkiniams. Šių veiksmų P. S. neatliko. Tokiu būdu abejoti P. S. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais bei jų priežastingumu su D. Č. žūtimi nėra jokio pagrindo.

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti buvo vairuotojo J. K. kaltinamajame akte ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti KET pažeidimai, t. y. tarp apelianto padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tokių faktinių autoįvykio aplinkybių, kurios nurodytos kaltinamajame akte ir kurias konstatavo pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje-kad J. K. važiuodamas antra juosta, nerodydamas posūkio, persirikiavo į pirmą eismo juostą, tokiu būdu sudarydamas kliūtį a/m VW Golf – nebuvo, autoįvykis, kurio metu žuvo pėsčiasis D. Č., įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinamajame akte ir konstatuota apylinkės teismo nuosprendyje, kuriomis vairuotojo J. K. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu Dėl to J. K. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir nuteistasis J. K. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priėmus sprendimą dėl J. K. išteisinimo, nesant veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios S. Č. kaltininkui pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), taip pat atmestinas reikalavimas priteisti proceso išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 p., 329 str. 1 p.,

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. panaikinti.

Panaikinti nuosavybės teisių į nekilnojamą J. K. turtą apribojimą, paskirtą 2007-05-16 ir 2007-05-28 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro R. D. nutarimais į :

-pastatą-elektrodinę katilinę 165 900 Lt vertės ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius 203 Lt vertės, priklausančius pastatui, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus valstybinėje įmonėje „Registrų centras“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato-elektrodinės katilinės Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-pastatą- kontrolės punktą 54 000 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav., įregistruotą valstybinėje įmonėje „Registrų centras“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato- kontrolės punkto Nr. (duomenys neskelbtini);

-pastatą-kavinę 15 100 Lt vertės ir kitus statinius (inžinerinius)- kiemo statinius 432 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. sav., įregistruotus valstybės įmonėje „Registrų centras“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato-kavinės Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-negyvenamąją patalpą 39 988 Lt vertės, esančią (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. sav., įregistruotą valstybės įmonėje „Registrų centras“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios S. Č. civilinį ieškinį dėl 4230 Lt turtinės ir dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Eligijus GladutisTomas Zdanavičius