- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-94-81-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00352-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A.G.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-81/2011
Teisėja L.Masevičiūtė Proceso Nr.1-91-1-00352-10;
2011 m. sausio 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. K., nuteistojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šakių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Raimundo Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas už nusikaltimo ,numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 180 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausta nuteistajam bendrauti, ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A.G. D., taip pat lankytis jo gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini), įpareigotas per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
A. K. už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 14 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. G. D. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą – vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam A. G. D. į veido sritį ir prakirsdamas šiam lūpą, iš nukentėjusiojo baltinių kišenės pagrobė 210 Lt, tuo A.G. D. padarydamas 210 Lt dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šakių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nuosprendžio dalį dėl A. K. pritaikyto LR BK 75 str. panaikinti ir nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai A. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. K. atlygino žalą bei į nukentėjusiojo elgesį- jis su kaltinamuoju girtavo iki ir po nusikaltimo padarymo, į policiją kreipėsi tik praėjus dviem savaitėm, darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog šį kartą bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliantas nurodo, kad pagal susiklosčiusią praktiką spręsdamas klausimą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo vadovautis ne tik LR BK 75 straipsniu, bet ir LR BK 41,54 straipsniais- įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į jam taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, bausmės vykdymo atidėjimo veiksmingumą. Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (2007-11-13 b.b. Nr. 2K-P-L 549/2007).
Prokuroras teigia, jog teismas nepagrįstai LR BK 75 straipsnio taikymą argumentavo nukentėjusiojo veiksmų analize, juos vertindamas kaip neatsargų elgesį, nes analizuotina ir vertintina turi būti kaltinamojo asmenybė, jo elgesys. Prokuroro manymu įvertintina, kad A. K. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, neseniai atlikęs bausmę už ankstesnį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas 3 kartus už tyčinius nusikaltimus, paskutinius du kartus už nusikaltimus nuosavybei, anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas tikslo nepasiekė, nes nepasibaigus terminui buvo pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, vėliau baustas viešaisiais darbais, areštu, nusikaltimą padarė neįgalaus A.G. D. atžvilgiu, pasinaudodamas neblaivumu, nukentėjusiojo neįgalumu, sekančią dieną grįžo pas nukentėjusįjį ir toliau girtavo, neigė naktį padarytą nusikaltimą, ir tai rodo ypatingą kaltinamojo cinizmą. Šios aplinkybės prokuroro teigimu rodo, jog A. K. linkęs daryti nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas negali jo sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo Anksčiau taikytos bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas A. K. asmenybei teigiamos įtakos nepadarė ir bausmės tikslų nepasiekė, todėl šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas iškraipo baudžiamosios atsakomybės esmę ir paskirtį, todėl darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo, ir nuosprendžio dalis dėl LR BK 75 straipsnio taikymo naikintina.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-549/2007 pabrėžė, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.(Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga , 2008-02-15, 3p.)
Pažymėtina, kad, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.(Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga , 2008-02-15, 3.4p.)
Pagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentavo LR BK 75 straipsnio taikymą nukentėjusiojo veiksmų analize, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą, o taip pat ir pačios veikos pavojingumą.
Sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą atsižvelgiama į tai, kad A. K. padarė naują tyčinį turtinį nusikaltimą būdamas anksčiau teistas tris kartus, nepanaikinus ir neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus, tepraėjus vos 4 mėnesiams po paskutinio nuosprendžio paskelbimo. Be to, vertinat ar bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą, įvertintinos ir tos aplinkybės, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vėliau panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. K. taikytos švelnesnės bausmės- viešieji darbai, areštas teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Taip pat įvertintina ir tai, kad A. K. padarė tyčinį turtinį smurtinį nusikaltimą, apiplėšė pažįstamą panaudodamas fizinį smurtą, su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Nusikalstama veika padaryta prieš neįgalų asmenį. Be to, sekančią dieną A. K. grįžo pas nukentėjusįjį ir neigė apiplėšęs nukentėjusįjį. Šios aplinkybės ne tik neigiami apibūdina nuteistojo asmenybę, tačiau rodo ir pačios veikos bei nuteistojo didesnį pavojingumą. Tos aplinkybės, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pripažintos atsakomybę lengvinančiomis, į jas atsižvelgta skiriant laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį, tačiau šios aplinkybės vertinant kitų aptartų aplinkybių visumoje neduoda pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo.
Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jos neduoda pagrindo spręsti, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, nubausti jį gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą esant aptartoms aplinkybėms akivaizdžiai būtų pažeistas teisingumo principas bei atsirastų prielaida formuotis nebaudžiamumo nuostatoms, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė bei paskirtis, todėl laikytina, jog bausmės vykdymas A. K. atidėtas nepagrįstai, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant LR BK41, 54 straipsnių nuostatomis.
Nuosprendis dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ,BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą A. K., turi būti naikinamas, Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šakių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Raimundo Vasiliausko apeliacinį skundą tenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m, lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria LR BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. atidėtas, panaikinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu A. K. skirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.