- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 2KT-14/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Ieškovas
- P. M. G.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovo P. M. G. prašymu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-924-563/2009, iškeltos pagal ieškovo P. M. G. ieškinį atsakovei A. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P. G. ir Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. vasario 17 d. gautas ieškovo P. M. G. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-924-563/2009, iškeltos pagal ieškovo P. M. G. ieškinį atsakovei A. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P. G. ir Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas yra itin prastos sveikatos būklės, jam buvo nustatytas neįgalumas. Ieškovas nurodo, kad gyvena Kupiškio rajone, o dėl sveikatos sutrikimų negali atvykti į Klaipėdą ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Dėsto, jog neturi lėšų pasirūpinti tolesniu tinkamu atstovavimu byloje. Atkreipia dėmesį į tai, jog yra doras Lietuvos Respublikos pilietis, nukentėjęs nuo 1991 m. sausio 13-ąją įvykdytos sovietinės agresijos, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Taip pat pažymi, kad atsakovė A. V. palaiko artimus ryšius su Klaipėdoje dirbančiais teisėjais, nes ilgą laiką Klaipėdos miesto savivaldybėje dirbo teisininke, šiuo metu dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyr. specialiste ir atstovavo bei atstovauja asmenims Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Esant tokioms aplinkybėms, bylą prašo perduoti nagrinėti vienam iš Šiaulių ar Panevėžio apygardos veiklos teritorijoje esančių teismų.
Šalies argumentai
Siekdamas išsiaiškinti visas su prašymu susijusias aplinkybes, reikalingas klausimui teisingai išspręsti, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2009 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei pateikė prašymą dėl šiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-924-563/2009 perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui. 2009 m. kovo 6 d. gavus bylą iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovo prašymo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.
Procesas civilinėje byloje turi vykti griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Viena iš tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – bylos teismingumas konkrečiam teismui. Kai ieškinys (pareiškimas) paduodamas ne tam teismui, kuris pagal įstatymą turi nagrinėti bylą, teismas ieškinį atsisako priimti, o nustatęs šią aplinkybę po bylos iškėlimo, pagal teismingumo taisykles perduoda bylą kitam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 34 str. 2 d. 4 p.). Tai reiškia, jog teismas turi iš esmės išnagrinėti jam teismingą bylą. Tiesa, įstatymų leidėjas suteikia teisę Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas bent vienas iš CPK 35 straipsnyje numatytų pagrindų. Tokie išimtiniai atvejai galimi tuomet, kai neperdavus bylos kitam teismui, būtų akivaizdžiai pažeistas proceso operatyvumas bei ekonomiškumas ar teisė į nešališką teismą (CPK 35 str. 1, 4 d.).
Ieškovas prašymą dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, iš esmės grindžia dviem pagrindais: 1) proceso operatyvumu ir ekonomiškumu (CPK 35 str. 1 d.); 2) Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbančių teisėjų galimu šališkumu (CPK 68 str.).
Siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui tik išimtiniais atvejais, kai kito teismo veiklos teritorijoje galima visapusiškiau išsiaiškinti bylos esmines aplinkybes ir dėl to procesas taps spartesnis bei ekonomiškesnis. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstami atvejai, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma liudytojų, yra dauguma daiktinių įrodymų, kuriuos reikia apžiūrėti ir pan.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta 2008 m. rugsėjo 26 d. (b.l. 3-5). Šioje byloje sprendžiama dėl Klaipėdos mieste sudaryto ir prieš dvidešimt metų notarės patvirtinto testamento pripažinimo negaliojančiu. Pagal bylos duomenis tiek atsakovė, tiek ir testamentą patvirtinusi notarė gyvena Klaipėdoje, kur yra ir dauguma bylai reikšmingų rašytinių įrodymų. Vien aplinkybė, kad P. M. G.. gyvena Kupiškio rajone ir, kaip nurodo, jam sudėtinga atvykti į teismo posėdžius Klaipėdoje, nekeičia bylos teismingumo ir nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Visų pirma, ieškovas, pats inicijavęs procesą, yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokate, kurios padėjėjas atstovauja ieškovui byloje ir aktyviai gina jo teises bei teisėtus interesus (b. l. 7, 71, 80-84, 130-137, 149-151). Kaip žinia, atstovas civilinėje byloje visiškai pakeičia atstovaujamąjį. Antra, ieškovas neįrodė, jog iš tiesų negalėtų atvykti į teismo posėdį dėl ligos (CPK 12 str.). Ieškovo pateikti duomenys susiję su neįgalumo nustatymu, bet nepaneigia, kad jis pajėgus atvykti į posėdį, jeigu teismas jo dalyvavimą pripažintų būtinu (nors nagrinėjamoje byloje to gali ir neprireikti). Kiti ieškovo pateikti teismui įrodymai apie jam paskirtą valstybinį apdovanojimą negali suteikti ir nesuteikia jam jokių prioritetų kitų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu, nesudaro pagrindo susidariusią situaciją vertinti kaip išimtinę ir perduoti bylos iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Atvirkščiai, tenkinus prašymą, būtų pažeistas proceso operatyvumas bei ekonomiškumas (CPK 7 str.), nes byloje įvyko keli parengiamieji teismo posėdžiai, joje surinkta dauguma rašytinių įrodymų ir byla parengta nagrinėti iš esmės.
Taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, kad dėl atsakovės dažno atstovavimo teismo posėdžiuose Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kyla pagrįstų abejonių dėl šio teismo bei kitų Klaipėdos apygardos teritorijoje esančių teismų nešališkumo.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Nagrinėjamu atveju su subjektyviuoju teismo nešališkumu galima būtų susieti tik tai, kad, ieškovo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai yra pažįstami su atsakove, nes ji daugelį metų atstovauja institucijas, kuriose dirba. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovę artimai pažįsta visi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai, juo labiau kiti Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbantys teisėjai. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų subjektyvus šališkumas byloje, t. y. abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiama tik prielaida ir negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjai gali būti šališki subjektyviąja prasme.
Sprendžiant dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo objektyvaus nešališkumo, pabrėžtina, kad A. V. nėra nei teisėja, nei teismo darbuotoja, net ne advokatė. Ji, kaip nurodo ieškovas, anksčiau dirbo Klaipėdos miesto savivaldybėje teisininke, o šiuo metu dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyr. specialiste. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsirasti prielaidoms abejoti bylą nagrinėjančiame teisme dirbančių visų teisėjų, o juo labiau kitų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbančių teisėjų objektyviu nešališkumu.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui atmestinas (CPK 35 str. 2, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
ieškovo P. M. G. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-924-563/2009, iškeltos pagal ieškovo P. M. G. ieškinį atsakovei A. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P. G. ir Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, atmesti.