Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Byla Nr. ATP-577-768/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
ATP-577-768/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02174-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-577-768/2015
Proceso Nr. 4-08-3-02174-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubaustos R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėja pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. nubausta 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Pažeidėja nubausta už tai, kad 2015-08-06 apie 23.50 val. pažeisdama kelių eismo taisyklių 14, 219.1 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) namu, vairavo sau priklausantį automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,79 prom.) bei apgadino stovėjusį ir G. P. priklausantį automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Pažeidėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukiant, o pagal ATPK 127 str. 3 d. skiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikant trumpesnį šios specialios teisės atėmimo terminą.

Skunde nurodo, kad remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog ji tyčia, suprasdama, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesupratusi, kad užkliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, galvojo, kad tik palietė kitos mašinos veidrodėlį, bet jokios žalos tuo nepadarė. Teigia, kad tokius jos parodymus patvirtina ir tai, jog ji po trumpo laiko su tuo pačiu automobiliu grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ji nesiekė išvengti teisinių pažeidimo įvykdymo padarinių. Taigi šiuo atveju jos veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., neneigia, tačiau mano, kad šiuo atveju jai buvo paskirta per griežta nuobauda. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas visai neatsižvelgė ir nevertino ją teigiamai charakterizuojančių duomenų bei atsisakė priimti tai patvirtinančius dokumentus. Apeliantė pažymi, kad automobilis Renault Megane buvo apgadintas visai nežymiai, ji pažeidimą pripažino, padėjo jį išaiškinti, gailėjosi dėl savo veiksmų, nors yra bausta administracine tvarka, tačiau niekada nebuvo bausta už vairavimą neblaiviai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, mano, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga. Prašo neskirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tai labai neigiamai paveiks jos asmeninį gyvenimą, ji negalės nuvykti į darbą, kuris yra pamaininis, pasirūpinti dukra bei sergančia savo motina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras – skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo išsiaiškinta, ar iš tikrųjų Pažeidėja, vairuodama automobilį ir kliudžiusi kitą transporto priemonę, galėjo suprasti sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo tyčia. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, bet dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje liko tinkamai neįvertintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pažeidėjos parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, o būtent – surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Pažeidėjos paaiškinimas apie įvykį iš viso nebuvo paimtas, o skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad apeliantę apklausiant apylinkės teisme, teismo posėdžio metu ji savo kaltę dėl abiejų pažeidimų pripažino, gailėjosi, tuo tarpu pateiktame skunde Pažeidėja teigia, kad ji nesuprato apgadinusi kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinti tyčios neturėjo. Šių prieštaravimų pats skundą nagrinėjantis teismas pašalinti negali, nes, kaip minėta, Pažeidėjos paaiškinimo, duoto iš karto po įvykio, nėra, be to, apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu nors ir apklausė tiek Pažeidėją, tiek ir nukentėjusiąją G. P., tačiau Pažeidėjos parodymus į skundžiamą nutarimą įrašė labai lakoniškai, o nukentėjusiosios parodymų iš viso niekur neužfiksavo – nerašė teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai byloje, apie įvykio aplinkybes iš naujo būtina apklausti Pažeidėją, taip pat policijos pareigūnus, kurie 2015-08-06 atvykę į įvykio vietą nustatė automobilį Renault Megane apgadinusį asmenį, t.y. Pažeidėją, galinčius paliudyti apie tai, ką Pažeidėja, kuriai buvo nustatytas sunkus 2,79 promilių girtumas, nurodė ją apklausiant iš karto po įvykio bei kodėl nebuvo paimtas rašytinis Pažeidėjos paaiškinimas. Taip pat svarbūs yra ir nukentėjusiosios G. P. parodymai, kurie turėtų būti gretinami su jos paaiškinimu, duotu iš karto po įvykio, Pažeidėjos bei policijos pareigūnų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis