- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-25-462-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- U. B.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Ričardas Noreika, Piotras Orlovas
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-462/2007
Teisėjas Albinas Bazilius Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.12.2.2.;
2007 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-18 nuosprendžio, kuriuo U. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš UAB „PZU Lietuva“ priteista 7297,08 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt atstovavimo išlaidų R. P. , 932 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. P. , 250 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. Ž. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 28 d. apie 22.50 val., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas iš pagrindinio kelio į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo ,,Apvilia RS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. P. . Transporto priemonės susidūrė. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 153, 161 str .2-o priedo 1.3 p. reikalavimus. Autoįvykio metu D. P. buvo padarytas blauzdikaulio tarpgumburinio pakilo lūžimas su dislokacija ir inkstų sumušimas t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, motociklo keleiviui V. Ž. – kairiojo šeivikaulio lūžimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-18 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio atlyginti turtinę žalą ir civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo B. P. ir A. Ž. atmesti, o dėl 7297,08 Lt turtinės žalos atlyginimo R. P. sumažinti priteisiamą sumą iki 6183,97 Lt. Remiantis teismų praktika LAT 2005-03-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005 D. V. , J. R. , AB „Lietuvos draudimas“, nurodė, jog draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kur taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius bei pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio l dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi draudiko pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atsiranda tik tada, kai tokia pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.
Apeliantas teigia, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nurodo, jog asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais ir informacija, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį bei medicinos apžiūros pažymomis. Taip pat nukentėjęs trečiasis asmuo privalo leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (14 str. l d.). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 6 straipsnis nurodo, jog nukentėjusiojo trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus <...>. Civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad teismo nuosprendžiu B. P. buvo priteista 932 Lt atlyginimo už medikamentus bei kurą, o A. Ž. 250 Lt už vaistus bei vitaminus. Nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kadangi nė vienas nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų įstatyminis atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtų išlaidų faktą ir dydį, o teismas priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo vadovavosi vien tik teorine galimybe.
Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 15 straipsniu, būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, yra atlyginamos be PVM. Teismo nuosprendžiu iš UAB „PZU Lietuva“ buvo priteista 7297,08 Lt žalai už sugadintą motociklą atlyginti, nes teismas vadovavosi UAB „PZU Lietuva“ atlikta remonto sąmata, kurioje nurodyta 7297,08 Lt suma yra nurodyta kartu su PVM.
Atskirsdamas į UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą civilinis ieškovas R. P. prašo jį atmesti ir nurodo, kad žalos dydis 7297,97 Lt buvo nustatytas pačios draudimo kompanijos ekspertų, o UAB „PZU Lietuva“ atstovė teismo metu žalos, atsiradusios dėl motociklo sugadinimo neginčijo ir pripažino 7297,97 Lt žalos dydį. Teigia, kad šalys negali reikšti naujų turtinių interesų apeliacinėje instancijoje.
Atskirsdamas į UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą civilinis ieškovas B. P. prašo jį atmesti ir nurodo, kad iš bylos medžiagos bei remiantis protingumo principu akivaizdžiai matosi, jog D. P. griūvant ant kietos kelio dangos ir patyrus blauzdikaulio tarpgumburinio pakilo lūžimą su dislokaciją ir inkstų sumušimą, tikrai buvo sugadintos džinsinės kelnės (150 Lt), suplėšyta odinė striukė (550 Lt) bei sugadintas džemperis (100 Lt). Nuteistasis U. B. ginčijo savo kaltę ir jo kaltė buvo nustatyta teismo nuosprendžiu. Teigia, kad atsižvelgdamas į UAB DK „PZU Lietuva" interesus, jog šiai draudimo kompanijai nebūtų papildomų išlaidų, nebuvo kviesti draudimo kompanijos specialistai žalai nustatyti, nes ir taip akivaizdu, kad kritus nuo motociklo striukė, džinsinės kelnės bei džemperis buvo sugadinti visiškai, todėl nelaikė būtina papildomai nustatinėti rūbų sugadinimo laipsnį. B. P. nurodo, kad žinant sužeidimų pobūdį, priteista vaistams ir kurui išleistiems pinigams atlyginti suma yra tikrai labai maža.
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d.). Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-18 nuosprendis keistinas, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant byloje kylančius klausimus būtina vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi konstatavo, jog tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tikslai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė 932 Lt turtinės žalos atlyginimo B. P. ir 250 Lt turtinės žalos atlyginimo A. Ž. . Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po autoįvykio nukentėję gulėjo ligoninėje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į mūsų valstybės medicinos lygį, kad gydantis stacionare reikia pirkti vaistus, medikamentus, šios išlaidos buvo būtinos gydant žmogų ir jos atitinka susiklosčiusią situaciją bei protingumo kriterijus.
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo motyvas, kad būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, yra atlyginamos be PVM, yra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.
Nukentėjusysis R. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nėra apsisprendęs ką darys su autoįvykio metu sugadintu motociklu, taisys jį ar ne. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais – remonto sąmata - nustatyta, kad R. P. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl padarytos turtinės žalos susitarė.
Kolegija remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 15 p. „jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio“ daro išvadą, kad priteistina R. P. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 6183,97 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 116 - 117).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. priteistame turtinės žalos 7297,08 Lt atlyginime yra įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-18 nuosprendžio dalis keistina priteisiant R. P. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 6183,97 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:
Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ R. P. 6183,97 litų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.