Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-04 · Administracinė byla Nr. I-5001-142/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-04
Bylos Nr.
I-5001-142/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05732-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5001-142/2016(Proceso Nr. 3-61-3-05732-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) 2015-04-22 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) sprendimą FR0682-244 pakeisti, panaikinant mokestines prievoles: 41127,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 30583,87 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 16451,06 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių; 3058,00 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudą; 2) iš dalies panaikinti 2015-07-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) sprendimą Nr.68-131, panaikinant pirmiau nurodytas mokestines prievoles; 3) iš dalies panaikinti 2015-11-12 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr. S-215(7-195/2015), panaikinant pirmiau nurodytas mokestines prievoles.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su kai kuriomis VMI sprendimuose ir akte nurodytomis priskaičiuotomis mokesčių sumomis, todėl buvo pasiūlęs ginčą išspręsti taikiai pasirašant taikų susitarimą.

Pirmiausia, pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai gautas pajamas priskyrė A klasės pajamoms, nes pajamos, gautos už parduotą turtą, yra priskiriamos prie B klasės pajamų (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 22 str. 3 d ), o nuo jų nėra skaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Paaiškina, jog tikėtina, kad mokesčių administratorius pareiškėją prilygino asmeniui, užsiimančiu individualia veikla, nors turto pardavimas ir dar vienkartinis, pagal pirkimo pardavimo sutartį, nėra prilyginamas individualiai veiklai. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str., pareiškėjui nėra numatyta pareiga mokėti šio mokesčio už parduotą turtą. Pareiškėjas savo pasiūlyme ir buvo nurodęs, jog sutinka sumokėti priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį išdėstant jį per šešis mėnesius.

Pareiškėjas mano, kad jam yra nepagrįstai priskaičiuoti delspinigiai, nes jis geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tačiau mokesčių administratoriaus patikrinimas užsitęsė nepagrįstai ilgai ir dėl šios priežasties mokesčių mokėtojui neturėtų būti taikomos mokestinės sankcijos. Be to, kaip nurodyta sprendime ir numatyta GPMĮ 36 str., kad mokėtojui tik už pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) delspinigiai, todėl, akivaizdu, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami tik piktybiškai vengiantiems susimokėti mokesčius, o šiuo konkrečiu atveju mokesčio administratoriaus veiksmai, siekimas nustatyti apmokestinamąją bazę, užsitęsė ne dėl mokėtojo kaltės.

Pasak pareiškėjo, Mokestinių ginčų komisija formaliai atkartojo mokesčių administratoriaus motyvus ir visiškai nepagrįstai paliko galioti priimtus sprendimus.

Atsižvelgti reikėtų ir į tai, kad pareiškėjas gyventojų pajamų mokestį (GPM) po truputį (pagal finansines galimybes) moka, todėl delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami. Centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai taikė GMP nuostatas dėl privalomojo sveikatos draudimo, nes nuo B klasės pajamų jis nėra skaičiuojamas ir nepagrįstai netaikė tų teisės normų, kurias reikėjo taikyti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino dėl VMI atsiliepime nurodyto argumento, jog pats pareiškėjas deklaracijoje nurodė, jog pajamos turi būti apmokestintos PSDĮ. Nurodė, kad pareiškėjas atitinkamai pildė deklaraciją, nes VMI gavo tokią konsultaciją, jog būtent taip reikia pildyti. Mano, kad dėl to Klaipėdos AVMI jam turėjo suteikti galimybę patikslinti deklaraciją, tačiau tai padaryti jam neleido ir iš karto pradėjo mokestinį patikrinimą. Nesutinka ir su tuo, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė dėl pareiškėjo veiksmų. Teigia, kad su Baltarusija yra pasirašyta teisinio bendradarbiavimo sutartis, todėl informacijos gavimas neturėjo taip ilgai užtrukti (2 metus), o mokestinis patikrinimas turėjo būti atliekamas per 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Centrinis mokesčių administratorius, VMI) atsiliepime į S. A. 2015-12-23 patikslintą skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015-11-12 sprendimo Nr. S-215(7-195/2015), atsakovo 2015-07-21 sprendimo Nr. 68-131 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-04-22 sprendimo Nr. FR0682-244 paaiškina, kad su skundu nesutinka.

Inspekcija atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSDĮ) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir surašė 2015-02-09 patikrinimo aktą Nr.FR0680-78, kuriame papildomai priskaičiuota 76459,68 Eur GPM bei 30583,87 Eur PSDĮ.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija skundžiamu 2015-04-22 sprendimu Nr. FR0682-244 patvirtino patikrinimo aktą bei nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 76459,68 Eur GPM, 41127,66 Eur GPM delspinigių ir 7645 Eur GPM baudą, 30583 Eur PSDĮ, 16451,06 Eur PSDĮ delspinigių ir 3058 Eur PSDĮ baudą.

Konstatuota, kad pareiškėjas 2012-07-13 pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 m. neteisėtai padidino parduoto turto ar kitokio perleidimo nuosavybėn šio turto įsigijimo kainą ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą (neturėjo įrodymų, pagrindžiančių turto įsigijimo išlaidas) ir tuo sumažino į biudžetą mokėtinas GPM ir PSD įmokų sumas.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 6 straipsniu, 19 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 25 straipsnio 1 dalimi priėmė minėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-11-12 sprendimu Nr. S-215(7-195/2015) ir Centrinis mokesčių administratorius 2015-07-21 sprendimu Nr. 68-131 patvirtino Inspekcijos 2015-04-22 sprendimą Nr. FR0682-244.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pardavėjai pareiškėjas ir UAB „Alio“ 2009-08-10 sutartimi dėl turto ir teisių perleidimo Nr. 1309-76 pirkėjui UAB „Diginet“ už 2100000 Lt (iš jų 2000000 Lt tenka pareiškėjui ir 100000 Lt UAB „Alio“) perleido interneto portalą www.autogidas.lt. Pareiškėjas į 2009 m. deklaraciją įtraukė 2000000 Lt portalo pardavimo pajamų ir 1760000 Lt portalo įsigijimo išlaidų. Šias išlaidas sudaro: 1700000 Lt pagal 2005-02-21 domeno pirkimo-pardavimo sutartį su Baltarusijos Respublikoje gyvenančiu P. V. ir 60000 Lt pagal 2005-03-02 dizaino darbų sutartį su Baltarusijos Respublikoje gyvenančia J. M.. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ar kitų perdavimą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, paaiškino, kad atliekami darbai pateikti skaitmeninėse laikmenose, taip pat nurodė, kad sandoris sudarytas P. V. siūlymu Lietuvoje, P. V. pareiškėjui rekomendavo ir dizainerę J. M. Už paslaugas pareiškėjas atsiskaitė grynaisiais pinigais, atsiskaitymas rašytiniuose dokumentuose nefiksuotas.

Pažymi, kad minėtose sutartyse su Baltarusijos Respublikoje gyvenančiais asmenimis buvo nurodyta jų gyvenamoji vieta, tačiau nenurodyti identifikaciniai numeriai (asmens kodai). Pagal Inspekcijos pateiktą paklausimą, 2012-09-27 gautas Baltarusijos Respublikos mokesčių administratoriaus atsakymas, kad pateiktų duomenų nepakanka identifikuoti minėtų asmenų tapatybę. Pareiškėjui pagal 2012-12-06 Inspekcijos nurodymą 2012-12-28 šiuos duomenis patikslinus, 2013-01-15 pakartotinai kreiptasi į Baltarusijos Respublikos mokesčių administratorių. Baltarusijos Respublikos mokesčių administratorius 2014-02-20 pateikė atsakymą, kuriame pažymėjo, kad P. V. ir J. M. gyvenamosios vietos adresai nurodyti neteisingai.

J. V. M. Baltarusijos Respublikos mokesčių administratoriui pateiktame 2014-01-13 apklausos protokole paaiškino, kad 2005-03-02 domeno dizaino darbų atlikimo sutarties su pareiškėju nepasirašė, santykių su Lietuvos Respublikos piliečiu S. A. neturėjo ir jo nepažįsta. 2005-2013 m. už Baltarusijos Respublikos teritorijos ribų nebuvo išvykusi. 2005 m. gyvenamojoje vietoje – kaime - interneto paslaugomis nesinaudojo, nes neturėjo kompiuterio. 2005 m. nedirbo, buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų.

Baltarusijos Respublikos mokesčių administratorius nurodė, jog apklausti P. P. V. apie santykius su pareiškėju nėra galimybės, P. P. V. sutuoktinė I. V. V. informavo, kad asmuo nuo 2011 m. dirba Rusijoje, AAB „Trubnyj zavod“, vamzdžių valcuotoju.

2014-04-28 išsiųstas paklausimas Rusijos Federacijos mokesčių administratoriui. Pagal 2014-09-14 Rusijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, Baltarusijos Respublikos pilietis P. P. V., dirbantis AAB „Trubnyj zavod“, nurodė, kad S. A. nepažįsta, jokių pirkimo-pardavimo sutarčių su šiuo piliečiu niekada nebuvo sudaręs, jokių paslaugų neteikė, pinigų negavo ir į Lietuvos Respubliką nuvykęs nebuvo.

Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad minėti asmenys pareiškėjo nepažįsta, į Lietuvą atvykę nebuvo, sandorių su pareiškėju nesudarė. Palyginus P. V. ir J. M. parašus pareiškėjo pateiktose sutartyse su minėtų asmenų parašais užsienio mokesčių administratorių pateiktuose apklausos protokoluose parašai vizualiai skiriasi.

Inspekcijos duomenų bazėse, kuriose pateikiami asmenų migravimo duomenys, nėra žymų, kad P. V. ir J. M. nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 būtų atvykę į Lietuvą ir/ar išvykę iš Lietuvos į Baltarusiją.

Pažymi, kad pareiškėjo skunde nėra ginčijamos sandorio vykimo aplinkybės ir pateikiama argumentų dėl sandorių dėl portalo įsigijimo turinio, todėl šioje dalyje sutiktina su Inspekcijos pozicija ir dėl faktinės situacijos atsakovas plačiau nepasisako.

Konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė pirminiais įrodymais pagrįstų duomenų, jog sandoriai su minėtais asmenimis buvo sudaryti, ginčo paslaugos įsigytos ir pareiškėjas patyrė išlaidų atsiskaitymams.

Atsižvelgdama į tai Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas 2012-07-13 pateikdamas GPM deklaraciją už 2009 m. nepagrįstai padidino (įrašė) parduoto turto įsigijimo kainą, kuria neteisėtai sumažino turto pardavimo pajamų ir jo įsigijimo kainos bei kitų išlaidų skirtumą (GPM ir PSDĮ bazę) ir atitinkamai į biudžetą mokėtinas GPM ir PSDĮ sumas.

Centrinis mokesčių administratorius sutinka su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs teisės ginčo portalo įsigijimo išlaidomis sumažinti mokesčio bazę, neturėdamas šio sandorio realumą pagrindžiančių dokumentų.

Paaiškina dėl PSDĮ apskaičiavimo pagrįstumo. Pažymi, kad 2009 m. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 17 straipsnio 8 dalies redakcija (Žin., 2008, Nr. 149-6022), kuria buvo nustatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti GPMĮ, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių GPM nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Paaiškina, kad pareiškėjo gautos lėšos nėra priskirtinos minėto straipsnio 1-7 dalyse išvardintoms.

Kaip matyti iš minėtos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, pareiškėjo gautos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu buvo apmokestintinos PSDĮ, todėl Inspekcija teisėtai ir pagrįstai šias nuostatas taikė skundžiamame sprendime ir patikrinimo akte

Be to, pareiškėjui 13920 Lt mokėtinų PSDĮ pagal deklaruotas pajamas buvo apskaičiuota ir paties pareiškėjo už 2009 m. teiktos GPM deklaracijos 45 laukelyje.

Paaiškina dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo. Remiasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išimtys, dėl delspinigių neskaičiavimo - jei atitinkamas mokesčio įstatymas nenustato kitaip, šis mokestinės prievolės užtikrinimo būdas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat Lietuvos bankui.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo tikrintam laikotarpiui aktualioje 19 straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl iš pateiktų teisės normų nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjui delspinigiai už papildomai apskaičiuotas mokestinės nepriemokos sumas būtų apskaičiuoti nepagrįstai.

Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas tinkamai vykdė mokestines prievoles. Tai, kad papildoma prievolė apskaičiuota ginčo sprendimu, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai apskaičiavo ir deklaravo mokėtinus GPM ir PSDĮ. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į mokesčių administratoriaus sąskaitą periodiškai perveda sumas, kurios panaudojamos pareiškėjo nepriemokai padengti, tačiau šios sumos yra ženkliai mažesnės už pareiškėjo prievolę. Mokesčių permokų pareiškėjas neturi (į tai atsižvelgta apskaičiuojant mokėtiną delspinigių sumą). Taip pat matyti, kad pareiškėjas šio sprendimo priėmimo dieną nėra visiškai padengęs GPM prievolės už 2009 m. pagal jo paties pateiktą deklaraciją, mokestinė prievolė pagal ginčijamą sprendimą dengti nepradėta.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu minėta delspinigių suma apskaičiuota dėl Inspekcijos kaltės, dėl ilgai trukusių mokestinės kontrolės veiksmų.

Centrinis mokesčių administratorius pažymi, kad pareiškėjo mokestinės kontrolės veiksmai pradėti 2012 m. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė pirmiau minėtas sutartis su Baltarusijos piliečiais ir mokestinės kontrolės veiksmai užtruko Inspekcijai kreipusis pagalbos į užsienio mokesčių administratorius dėl sandorių realumo. Pagal užsienio mokesčių administratorių pateiktą medžiagą nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatspindi faktinės situacijos. T.y. pareiškėjas teikdamas žinomai tikrovės neatspindinčius dokumentus mokesčių administratoriui ir deklaruodamas prievoles už 2009 m. tokių dokumentų pagrindu, pats sukūrė situaciją, kada mokesčių įstatymai numato delspinigių skaičiavimo pagrindus.

Mano, kad nėra teisėto pagrindo pareiškėjui neskaičiuoti delspinigių už padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Centrinis mokesčių administratorius konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija, atsakovas ir Komisija tinkamai įvertino faktinę situaciją ir mokesčių teisės normas bei teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtinas sumas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Prašo pareiškėjo 2015-12-03 skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo skunde neigiamos pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, su šiomis įmokomis susijusius delspinigius ir baudą, ir gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir baudą.

Bylos duomenimis (mokestinio ginčo medžiaga pateikta MGK byloje, kurios indeksas 6.11-03(7-195/2015), toliau – MGK byla) Klaipėdos AVMI 2015-02-09 surašė Patikrinimo aktą Nr. FR0680-78 (MGK byla, l. 59-65), (toliau – Patikrinimo aktas). Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31. Ginčo mokesčių apskaičiavimas susijęs su pareiškėjo 2009-08-10 sutartimi dėl turto ir teisių perleidimo Nr. 1309-76, kuri sudaryta tarp pareiškėjo, UAB „Alio“ (pardavėjai), parduotas internetinis portalas www.autogidas.lt UAB „Diginet LT“ už 2100000 Lt, sutartyje nurodyta, kad pirkėjas už interneto portalą sumoka 2000000 Lt pareiškėjui ir 100000 Lt UAB „Alio“ (MGK byla, l. 70-84). Mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl 2005 metais sudarytų sutarčių su šio portalo pardavėju ir dizaino darbų atlikėja (V. P. P. ir M. J. V.), kadangi pareiškėjas pateikė 2005-02-21 ir 2005-03-02 sutartis, jo sudarytas su nurodytais asmenimis (MGK byla, l. 86,87, 88, 89, 90, 91, 92, 93). Šios sutartys buvo vertinamos, iš pareiškėjo prašoma pateikti papildomus duomenis. Pareiškėjas mokesčių administratoriui aiškino, kad tokio pobūdžio sutartys, kokias prašo pateikti mokesčių administratorius, raštu nesudaromos, jos laikomis skaitmeninėse laikmenose, todėl pareiškėjas neturi darbų pridavimo-priėmimo aktų. Pareiškėjas aiškino, kad jis nurodytiems asmenims sumokėjo grynais pinigais, nepasirašant jokių dokumentų apie pinigų sumokėjimą. Mokesčių administratorius pagal pareiškėjo pateiktus pirminius dokumentus pateikė užklausimą Baltarusijos Respublikos kompetentingai įstaigai, gavo 2012-09-27 atsakymą, jog nurodytų duomenų nepakanka asmenims identifikuoti. 2012-12-06 pareiškėjui elektroniniu paštu duotas nurodymas patikslinti duomenis ir pareiškėjas 2012-12-28 pateikė nurodytų asmenų patikslinus duomenis (gimimo datas ir identifikacinius asmenų kodus). Gavusi šiuos duomenis, Klaipėdos AVMI 2013-01-15 pakartotinai išsiuntė paklausimą Baltarusijos Respublikos mokesčių administratoriui, informaciją gavo 2014-02-20, ši informacija pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepatvirtinto, todėl, gavus informaciją, jog vienas iš nurodytų asmenų gyvena ir dirba Rusijos Federacijoje, Klaipėdos AVMI 2014-04-28 išsiuntė paklausimą Rusijos Federacijos mokesčių administratoriui, 2014-09-14 gavo informaciją, jog pareiškėjo nurodomas asmuo paaiškino, kad pareiškėjo nepažįsta, jokių sutarčių su juo nesudarė, pinigų negavo. Mokesčių administratorius įvertino gautus iš užsienio dokumentus ir pareiškėjo pateiktas 2005 m. sutartis, įvertino esamus nesutapimus, tai, kad nurodyti asmenys sutarčių sudarymo laikotarpiui 2005 m. nebuvo atvykę į Lietuvą, kitas Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas 2012-07-13 Deklaraciją už 2009 m., jos priede GPM308T neteisingai padidino parduoto turto įsigijimo kainą ir kitas su jo įsigijimu susijusias išlaidas, tokiu būdu nepagrįstai sumažino į biudžetą mokėtinas GPM ir PSDĮ sumas. Atsižvelgiant į Patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, taikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. nuostatas, į GPMĮ 6 str., 17 str. 1 d., 19 str. 1 ir 3 d., 25 str. 1 d. nuostatas, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjui papildomai turi būti apskaičiuojama už 2009 m. mokėtina į biudžetą 264000 Lt (76459,68 Eur) suma. Patikrinimo akte nurodytas ir PSDĮ apskaičiavimo pagrindimas. Mokesčių administratorius remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. ir paaiškina, kad pareiškėjas Deklaracijos GPM308S priede už 2009 m. turėjo deklaruoti ir sumokėti į biudžetą 119520 Lt PSD įmokų (6 procentus nuo apmokestinamųjų pajamų gautų iš kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų). Atlikus PSD įmokos perskaičiavimą, pareiškėjui už 2009 m. papildomai apskaičiuojama mokėtina į biudžetą 105600 Lt PSD įmokų suma.

Pareiškėjas teikė pastabas dėl Patikrinimo akto, Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu „Dėl Patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. FR0682-244 (MGK byla, l. 28-30) patvirtino Patikrinimo aktą ir jame esančius nurodymus dėl GPM ir PSDĮ papildomai apskaičiuotų sumų, taip pat, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 96, 97, 139 straipsniais apskaičiavo delspinigius ir skyrė minimalaus dydžio (10 procentų) baudą nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI sprendimu, pateikė skundą Centriniam mokesčių administratoriui (MGK byla, l. 19), skundą pasirašė pareiškėjo atstovas. Kaip ir skunde teismui, pagrindinis nesutikimo su papildomai apskaičiuotomis PSDĮ argumentas yra tai, kad mokesčių administratorius nepagrįstai gautas pajamas priskyrė A klasės pajamoms, nes pajamos, gautos už parduotą turtą yra priskiriamos prie B klasės pajamų (GPMĮ 22 str. 3 d.), o nuo jų nėra skaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Skundas buvo grindžiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. Taip pat skunde nurodyta, kad pareiškėjui nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Skunde buvo prašoma pakeisti Klaipėdos AVMI sprendimą, o dėl likusios dalies (GPM) siūloma sudaryti taikos sutartį.

VMI 2015-07-21 sprendimu Nr. 68-131 (MGK byla, l. 15-17) patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą. Sprendime yra pasisakoma ir dėl PSDĮ apskaičiavimo pagrįstumo, ir dėl delspinigių ir baudų apskaičiavimo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas VMI sprendimą skundė Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, l. 1). Mokestinių ginčų komisija 2015-11-12 sprendimu Nr. S-2015(7-195/2015) patvirtino VMI sprendimą.

Pareiškėjas skundą teismui grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą VMI ir Mokestinių ginčų komisijai. Esminis skundo argumentas yra tai, kad pareiškėjui nuo 2009 m. gautų pajamų, gautų pardavus turtą, negalėjo būti apskaičiuotos PSDĮ. Pareiškėjas skundą grindžia GPMĮ 22 straipsnio 3 dalimi ir aiškina, kad pajamos, gautos už parduotą turtą, turi būti priskirtos B klasės pajamoms, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pareiškėjo manymu mokesčių administratorius nepagrįstai tas pajamas priskyrė A klasės pajamoms, o dėl to nepagrįstai papildomai apskaičiavo PSDĮ. Pareiškėjas neginčija mokesčių administratorių papildomai apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Pareiškėjo argumentai yra tinkamai išanalizuoti skundžiamame MGK sprendime. Mokesčių administratorius nei viename skundžiamame sprendime nėra nurodęs, kad pareiškėjo 2009 m. gautos pajamos už parduotą turtą - interneto portalą www.autogidas.lt – priskiriamos A klasės pajamoms pagal GPMĮ 22 str. 3 d. Taip pat šios pajamos nėra įvardintos kaip pajamos, gautos iš individualios veiklos turto pardavimo. Todėl šios pareiškėjo prielaidos ir išvados yra paneigtos. Patikrinimo akte konstatuojami padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai – GPMĮ (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu – 2008-12-23 įstatymo redakcija) 19 str. 1 ir 25 str. 1 d. Iš šių normų turinio pareiškėjui turėjo būti aišku, kad mokesčių administratorius parduotą turtą vertina kaip ne individualios veiklos turtą, o gautas pajamas kaip priskiriamas B klasės pajamoms: GPMĮ 19 str. 1 d. nustatoma, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta, tame tarpe ir to turto įsigijimo kaina (pažeidimas buvo tame, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė to turto įsigijimo kainą, nes neturėjo tai patvirtinančių atitinkamų dokumentų); GPMĮ 25 straipsnio antraštė yra tokia: „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (pažeidimas nustatytas todėl, kad pareiškėjas netinkamai apskaičiavo ir nesumokėjo GPM). Pareiškėjas skunde nepagrindžia savo nuomonės, kodėl mano, kad mokesčių administratorius jo gautas pajamas priskyrė A klasės pajamoms, gautoms iš individualios veiklos turto paradavimo. Pareiškėjas tokią savo prielaidą grindžia tik tuo, kad nuo gautų pajamų buvo apskaičiuotos PSDĮ. Pareiškėjas remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsniu, kai mokesčių administratorius, apskaičiuodamas PSD įmokas, vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsniu. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnis nustato asmenis, kurie draudžiami socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūšis, tačiau šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu už gautas pajamas, todėl jam pagrįstai taikytos Sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) nuostatos. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnis reguliuoja privalomas sveikatos draudimo įmokas. Šio straipsnio 1 - 6 dalyse nustatyta draudėjų pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atitinkamų kitų asmenų pareiga mokėti PSDĮ (kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kurie verčiasi individualia veikla, ūkinių bendrijų nariai ir pan.). Pareiškėjas dėl pirmiau minėtų priežasčių negali būti priskirtas nei vienai iš SDĮ 17 straipsnio 1-6 dalyse nurodytų asmenų grupei. Pareiškėjas ir nenurodo, kokiai grupei jis turėtų būti priskirtas, priešingai, jis neigia pajamas gavęs iš individualios veiklos, o tai, kad gautos pajamos ne iš individualios veiklos, pripažįsta ir mokesčių administratorius. Tokiu atveju taikoma šio straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1-6 dalyse nurodytas pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pareiškėjas neneigia, kad nuo 2009 m. gautų pajamų už turto pardavimą jis privalo mokėti GPM, taigi, pagal minėtas SDĮ nuostatas pareiškėjas privalo mokėti ir PSDĮ, kurių dydį taip pat nustato SDĮ ir kurį teisėtai ir pagrįstai papildomai apskaičiavo mokesčių administratorius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su delspinigių ir baudų apskaičiavimu.

Delspinigiai pareiškėjui buvo priskaičiuoti remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 ir 97 straipsnių ir SDĮ 19 straipsnio 2 dalies, GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o baudos – MAĮ 139 straipsnio 1 dalies bei minėtų mokestinių įstatymų nuostatomis. Visų pirma, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis jokių mokestinių įstatymų pažeidimų nepadarė. Įstatymų pažeidimai aiškiai konstatuojami tiek Patikrinimo akte, tiek mokesčių administratorių sprendimuose. Patikrinimo akto 2-me ir 3-me skyriuose konstatuojami pažeidimai: GPMĮ 19 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, SDĮ 17 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimas. Aprašant faktines aplinkybes, nurodoma, kaip padaryti šie pažeidimai. Pareiškėjas faktinių aplinkybių neginčijo nei skunde VMI, nei skunde MGK, nepagrindė jo nurodytos parduoto turto įsigijimo kainos. Todėl pareiškėjo paaiškinimai, kad jis pažeidimų nepadarė, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas laiku ir tinkamai neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM ir PSDĮ, tuo pažeidė minėtas įstatymų nuostatas. Todėl delspinigiai pareiškėjui skaičiuojami teisėtai ir pagrįstai, jam paskirta minimali bauda, mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo. Tas faktas, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė keletą metų, negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo delspinigių. Pats pareiškėjas neteikė mokesčių administratoriui tinkamų, teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, todėl mokesčių administratorius vykdė savo pareigą rinkti galimus įrodymus, kreipėsi į Baltarusijos Respublikos mokesčių administratorių, į Rusijos Federacijos mokesčių administratorių, gavo atitinkamus dokumentus, tik po to darė galutines išvadas. Tokių veiksmų nėra pagrindo laikyti nepateisinamu mokestinio patikrinimo vilkinimu.

Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato MAĮ ir VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau - Taisyklės). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jo manymu neturi būti skaičiuojami delspinigiai ir skirtos baudos, neatitinka nei vieno iš MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 7-8 punktuose, MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus nurodytus MAĮ ir Taisyklėse. MAĮ įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, nustatyta ir įtvirtinta nurodytose teisės normose. Teisės normos nustato, kad mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžiusiam savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė - sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą. Dėl kokių priežasčių ši prievolė nebuvo įvykdyta, nėra svarbu. MAĮ 40 straipsnyje yra įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 1 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. Visų pirma, pats pareiškėjas nenurodo jokio teisės aktuose nurodyto pagrindo, dėl kurio būtų galimybė taikyti atleidimą nuo delspinigių ir baudų. Be to, teikiant tokį prašymą turi būti kartu teikiami ir įrodymai, kurie patvirtintų esant atleidimo pagrindą. Nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl padarytų pažeidimų ar kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčio mokėjimo klausimais. Nors pareiškėjo atstovas aiškina, kad pareiškėjas Deklaraciją pildė pasikonsultavęs su VMI darbuotoju, tačiau šis faktas nėra įrodytas, be to, konsultacija tokiu atveju, jeigu pareiškėjas būtų suklaidintas, turėjo būti teikiama raštu. Nesumokėjus mokesčių atitinkamuose įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjas padarė žalą valstybės biudžetui: biudžetas laiku negavo pajamų šio mokesčio forma, todėl biudžetui buvo padaryta žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo mokesčio baudos ir mokesčio delspinigių, kuriems, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat yra taikomi atleidimo nuo baudos pagrindai (LVAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-77312010). Taip pat pareiškėjas neteikė įrodymų, jog delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir dalyje, kurioje prašoma pakeisti skundžiamus sprendimus panaikinant mokestines prievoles mokėti delspinigius ir baudas.

Pareiškėjas turi galimybę teikti mokesčių administratoriui motyvuotus ir įrodymais pagrįstus prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, tokių prašymų teikimo tvarkas nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojant nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132-133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė