Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Telšiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2013 m. birželio 12 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) 2014 m. balandžio 18 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 7 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

3) 2016 m. rugsėjo 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

4) 2017 m. lapkričio 23 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5) 2019 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

6) 2020 m. spalio 8 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

7) 2022 m. sausio 25 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

9) 2023 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 42 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

E. V., gim. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2015 m. gegužės 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 20 MGL bauda;

2) 2017 m. kovo 10 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių ir 20 MGL bauda; 2017 m. spalio 4 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

3) 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų ir 20 MGL bauda;

4) 2020 m. liepos 31 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės

P. M. 2023 m. birželio 10 d., apie 23.30 val., gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su E. V., tarp jo ir A. P. kilusio konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų E. V. ne mažiau kaip du kartus įspyrus koja A. P. į dešinę koją, sugriebus už dešinės kojos ir ją pasukus, tuo sukėlus jam fizinį skausmą, tyčia, iš asmeninių paskatų, pargriovęs ant žemės A. P., sudavė jam ne mažiau kaip tris-keturis kartus rankos kumščiu į šonus bei ne mažiau kaip du kartus įspyrė koja į kairės pusės šoną ir tuo padarė A. P. kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvas nugaroje, nubrozdinimus kryžkaulio srityje, ir taip nesunkiai sužalojo A. P..

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2023 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1794/2023(04), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatyti kūno sužalojimai: kairės pusės IX šonkaulio lūžis, kraujosruvos nugaroje, nubrozdinimas kryžkaulio srityje. Šie sužalojimai A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Objektyvių sužalojimų žymių A. P. nei dešinėje kojoje, nei kairėje kojoje neužfiksuota (1 t. b. l. 102).

Kaltinamajam E. V. 2023 m. liepos 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 151-154).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,04 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 58-60, 61, 62).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis P. M., veikdamas kartu su E. V., tyčia, iš asmeninių paskatų, pargriovęs ant žemės A. P., sudavė jam ne mažiau kaip tris-keturis kartus rankos kumščiu į šonus bei ne mažiau kaip du kartus įspyrė koja į kairės pusės šoną ir tuo padarė A. P.kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvas nugaroje, nubrozdinimus kryžkaulio srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą.

Tokią išvadą teismui leidžia daryti kaltinamojo P. M. paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu pateikti nukentėjusiojo, kaltinamojo E. V. parodymai, aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Prieštaravimų tarp kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo bei byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, todėl teismas sprendžią, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika įrodyta pilnai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl P. M. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 138 straipsnio1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo E. V. kalte padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – iš asmeninių paskatų ne mažiau kaip du kartus įspyrus koja A. P. į dešinės kojos sritį, sugriebus už dešinės kojos ir ją pasukus ir tuo sukėlus A. P. fizinį skausmą, dėl ko tokiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo parodymai, o taip rašytinė bylos medžiaga.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. V. padarė jam inkriminuojamą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo P. M. ir E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jų prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas abu padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdami recidyvistai BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam P. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (pyktis dėl nukentėjusiojo priekaištų, ko vaikšto po jo kiemą ir pan.), kaltinamojo asmenybę: net devynis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 155-165), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169-172), nedirba. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į abiejų kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, šių veiksmų sukeltas pasekmes, sprendžia, kad tik atsitiktinumo dėka kaltinamojo E. V. veiksmai sukėlė vien fizinį skausmą kaltinamajam, nors abiejų kaltinamųjų elgesys buvo pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, todėl sprendžia, kad skiriama bausmė kaltinamajam P. M. bus proporcinga ir teisinga, o bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis P. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinus tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už smurtinius nusikaltimus, išvadų nedaro, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, jam netaikytinas.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam E. V., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam jo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (pyktis dėl nukentėjusiojo priekaištų, ko vaikšto po jo kiemą ir pan.), kaltinamojo asmenybę: linkęs daryti nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 155-165), po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, vykstant ikiteisminiam tyrimui, smurtavo prieš sugyventinę, dėl ko Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur bauda dėl sugyventinei sukelto fizinio skausmo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą. Baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-172), dirba.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam trumpalaikį laisvės atėmimą – vidutinės trukmės arešto bausmę (BK 49 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrintina visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatytina galutinė bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Įvertinus tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui, po šios, nagrinėjamos nusikalstamos smurtinio pobūdžio veikos padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką sugyventinės atžvilgiu ir buvo pripažintas kaltu bei nuteistas minėtu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis išvadų nedaro, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnio 1 dalyje, jam netaikytinas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias nurodyta išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrinama su bausme, kuri buvo paskirta už pavartotą smurtą artimoje aplinkoje sugyventinės atžvilgiu, subendrinus bausmes, paskirtina minėta, BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų P. M. ir E. V. priteisti 46,04 Eur už nukentėjusiajam A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. į medicinos įstaigą kreipėsi dėl tyčinių kaltinamųjų P. M. ir E. V. veiksmų, ko pasėkoje nukentėjusiajam turėjo būti teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 61, 62), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų P. M. ir E. V. priteistinas solidariai 46,04 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog kaltinamasis E. V. jam turi atlyginti 200,00 Eur, o P. M. 800,00 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 42).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki daugiau nei 5 tūkstančių eurų.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė tik padarytos neturtinės žalos sumą, tačiau konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstu civilinį ieškinį, nukentėjusysis nenurodė ir jokių duomenų dėl to nepateikė (1 t., b. l. 54). Nukentėjusiajam nustatyti patirti sužalojimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Įvertinus padarytus sužalojimus, nurodytus specialistų išvadose, teismo įsitikinimu, iš kaltinamojo E. V. prašoma priteisti 200,00 Eur suma, ir iš kaltinamojo P. M. prašoma priteisti 800,00 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą nuteistųjų ir nukentėjusiojo interesų balansą, todėl iš kaltinamojo E. V. priteistina 200,00 Eur, o iš P. M. 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 52 (penkiasdešimt dviem) paroms.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų ir 20 MGL dydžio (neišieškota dalimi), t. y. 753,20 Eur bauda, ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms ir 753,20 Eur baudą.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą arešto bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo P. M. priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct), o iš kaltinamojo E. V. priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamųjų P. M. ir E. V. priteisti solidariai 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 04 ct) turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos fondo biudžetui dėl nukentėjusiajam A. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, priteistos lėšos žalai atlyginti – 46,04 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 04 ct), turi būti sumokėtos į banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, AB, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kaltinamajam E. V. išaiškinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių kalėjimą (adresu Šiauliai, Trakų g. 10, tel. +370 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.