- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1-468-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59125-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, teistas:
2011-02-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011-04-21 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-06 nutartimi, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę,2011-10-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2011-02-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-04-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir pakirta galutinė bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų arešto,2012-01-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio1 dalį – viešaisiais darbais 6 mėn., neatlygintinai dirbant 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso išdirbant 180 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnį, į bausmę įskaityta visa pagal 2011-10-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė ir laikyta, kad paskirta viešųjų darbų bausmė yra atlikta,2012-04-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,2012-05-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,2013-01-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-07-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, pagal kurią buvo subendrintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-26 nuosprendžiu ir 2012-05-18 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, nustatyta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė M. V. skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,2015-09-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, dabar kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), ir 284 straipsnį (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 pakeitimo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2016-12-20, apie 18.40 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, įžūliu elgesiu, spyrė vieną kartą į dešinį šoną nukentėjusiajai R. L., taip sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sukėlė išgąstį ir sumaištį, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).
Be to, M. V. 2017-01-08, apie 21.00 val. viešoje vietoje – lošimų automatų salone, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu vieno smūgio sudavimu nukentėjusiajam V. S. į dešinį viršutinį voką, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies abiejuose vokuose, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, kurie visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sukėlė išgąstį ir sumaištį, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 pakeitimo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2016-12-20 parodė, kad tada apie 18.30 val. jis su drauge R. P. buvo girti ir ėjo pas pažįstamą A. L., gyv. (duomenys neskelbtini), buto nepamena. Ėjo tikslu išsiaiškinti dėl jo skleidžiamų negražių apkalbų apie juos. Nuėjo į bendrabutį, butas antrame aukšte, yra blokuotas su dviem kambariais, tik laukinės durys bendros. Viename kambaryje gyvena L. su savo mergina ir vaiku, o kitame – pažįstamas A., pavardės nežino. Nuėjo, pasibeldė į duris, atidarė R., L. draugė. Uždarė atgal duris ir suprato, kad ji nuėjo pakviesti A., tačiau pro duris išėjo L. K. ir A., R. irgi išėjo į koridorių. Jis mėgino aiškintis su A. dėl apkalbų, kilo žodinis konfliktas tarp visų. Jis su A. apsistumdė. Smūgių nebuvo. Tada pamena, kad išėjo A., juos besistumdančius išskyrė. Kai išskyrė, A. nuėjo į kambarį. R. stovėjo tarpduryje ir susikibo su R. Gerai net nematė kaip jos susipyko, bet pasitampė už plaukų. Smūgių nebuvo. Jis skyrė jas, aišku palaikė R. Sutinka, kad gindamas R., galėjo spirti R., dabar dėl to gailisi. 2016-12-20 tikrai jis vieną kartą koja R. L. įspyrė į šoną. Ji užstojo A. L. ir jį nuvarė į kambarį. O jis, stovėdamas koridoriuje, kai R. L. vėl atėjo į koridorių, būdamas neblaivus, jai įspyrė vieną kartą koja į šoną. Į kurį tiksliai šoną įspyrė tikrai neprisimena. Ar kas įvykį matė, negali pasakyti, nes buvo girtas ir aplinkinių žmonių nelabai pastebėjo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2017-01-08 jis kaltę taip pat pripažįsta pilnai ir dėl to dabar taip pat gailisi. Viskas įvyko lošimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tą vakarą jis buvo su savo drauge R. P. Į lošimų namus jis atėjo su savo drauge, jie buvo dviese. Atėję kartu su R. P. jie sutiko iš matymo pažįstamą jos draugą. Jis kartu su savo drauge R. lošimų namuose pasiėmė degtinės butelį ir gėrė. Kartu su jais lyg dar vienas vyriškis gėrė, bet jo jis nepažįsta, vardo pavardės nežino, bet, jei neklysta, jis buvo R. pažįstamas. Prisimena, kad tą vakarą į lošimų namus atėjo vyriškis, kaip dabar žino, tai buvo V. S. Prisimena, kad jis prie jo lindo, dėl kažko kabinėjosi, dėl ko tikrai neprisimena, bet jam sudavė vieną smūgį į veidą. Tiksliai į kurią vietą sudavė neprisimena. Jeigu jis nebūtų buvęs girtas, mano, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, padarytą žalą ligonių kasoms pasižada atlyginti (I tomas, b. l. 92-94, II tomas, b. l. 6-7, 28-30).
Nukentėjusiosios R. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad tą vakarą, kai M. jai įspyrė iš kojos į dešinį šoną, po ko ji nukrito ant grindų, tą spyrį tikrai galėjo matyti L., kurio pavardės ji nežino. Dar matė kaimynas Ž., kurio pavardės nežino, kontaktų neturi. Ž. gyvena tame pačiame name tik penktame aukšte. Daugiau koridoriuje nieko nebuvo tik tie du vyriškiai. Tuo metu, kai ji išėjo iš vaikų kambario, R. ją buvo prirėmusi prie sienos ir norėjo jai trenkti į veidą, bet nepataikė. Kai R. ją buvo prirėmusi prie sienos, jokių sužalojimų ji nepatyrė, ji jai fizinio skausmo nesukėlė. Tik po to, kai M. spyrė jai į šoną, tik tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, dar iki dabar jaučia šono skausmus, bet mano, kad po kurio laiko tikrai praeis. Tą patį vakarą pareigūnai jai iškvietė medikus, kurie jai nustatė stiprų šono sumušimą. Daugiau pas medikus ji nebuvo, tik tą vakarą, kai įvyko konfliktas, buvo išvežta į priimamąjį. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš, nes žino, kad M. nedirba ir žalos jis jai neatlygins. R. ji jokių pretenzijų neturi, nes ji jai nieko nepadarė (I tomas, b. l. 18-21, 27-28).
Nukentėjusiosios R. L. 2016-12-20 protokolu – pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2016-12-20, apie 18.40 val., koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, M. V. kitų žmonių akivaizdoje ją sumušė vieną kartą spirdamas jai iš kojos į dešinįjį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (I tomas, b. l. 18-21).
Liudytojo L. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016-12-20, apie 18.40 val., jis buvo pas kaimyną A. Č., namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kartu su jais buvo A. L., Ž. ir R. L. Jie visi gėrė alų. Jis išgirdo kaip kažkas daužo į duris. Išgirdus durų daužymą, R. L. atidarė duris. Atidarius duris ant A. ir R. pradėjo pulti M. (pavardės nežino) ir R. P. M. paėmė už drabužių A. R. išskyrė A. ir M., kurį nuvedė ir užrakino vaikų kambaryje. Visas konfliktas vyko koridoriuje prie (duomenys neskelbtini) buto durų. R. grįžus į koridorių, M. R. spyrė iš kojos vieną kartą į šoną. R., būdama koridoriuje, keikėsi, garsiai šūkavo ir grasino sumušti. tai pamatęs jis, A. ir Ž. išskyrė R. ir M. Juos išskyrus, jis ėjo į lauką parūkyti. Jam einant parūkyti, M. ir R., kaip vėliau suprato, ėjo paskui jį. Jie sustabdė jį pirmame aukšte prie komendanto durų ir pradėjo jį abudu mušti. M. jį pervertė ant žemės. Jam gulint ant nugaros, R. pradėjo tampyti jį už plaukų, o M. trenkė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį. Po konflikto dingo raktai ir telefonas, tačiau abu daiktus jis atgavo. Jam pavyko ištrūkti ir jis išėjo į lauką parūkyti. Kaip jį mušė, matė Ž. Maždaug po 30 min. atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė M. ir R. Tokiais veiksmais M. ir R. sutrikdė viešąją rimtį. Jam diena buvo sugadinta, jį papiktino jų elgesys, buvo pasipiktinęs kaip R. įžeidinėjo R. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-12-20 jis nematė, kaip R. L. M. (pavardės nežino) įspyrė į šoną. Tik po kurio laiko jam, jeigu neklysta, A. pasakė, kad M. įspyrė R. į šoną. Kiek prisimena, tą vakarą jie visi gėrė alų, tik vienintelė R. L. alkoholio nevartojo. Paties įvykio, kaip M. įspyrė R. L. į šoną, jis tikrai nematė, kas matė tikrai negali nurodyti. Dėl ko išvis įvyko tas konfliktas jis nesuprato. Jis alkoholį vartojo su A. (pavardės nežino), jis gyvena tame pačiame name kaip ir R. L., A., ir jeigu neklysta Ž., kurie taip pat gyvena tame pačiame name kaip ir R. L. Daugiau kaip ir nieko nebuvo. Po to konflikto tarp R. L. ir M., jie visi pradėjo skirstytis į namus. Jis išeidinėjo į lauką parūkyti. Kiek prisimena, M. buvo su drauge, kurios nei vardo nei pavardės jis nežino. Tuo metu, kai jis leidosi išeidinėti į lauką, jį prie išėjimo užsipuolė M. su drauge. Kiek prisimena iš M. ir jos draugės gavo keletą smūgių, kur tiksliai gavo smūgius tikrai neprisimena. Gaudamas keletą smūgių fizinio skausmo jis nejuto. Žalos nepatyrė. Dėl to, kad jie jį užsipuolė prie išėjimo durų, jiems jokių pretenzijų jis neturi. Taip pat jis nepageidauja ikiteisminio tyrimo metu būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes nei M., nei jo draugei jis pretenzijų neturi. Apie įvykusį įvyki daug nieko pasakyti negali, nes tą vakarą jis buvo neblaivus, daug ko neprisimena (I tomas, b. l. 40-41, 43-44).
Liudytojo A. Č. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016-12-20 jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Pas jį bute buvo L., kurio pavardės nežino, A. taip pat pavardės nežino, taip pat buvo ir Ž., kurio pavardės nežino. Jie visi sėdėjo ir gėrė alkoholį. Kiek prisimena, R. L. pas jį kambaryje nebuvo, ji buvo savo namuose su vaiku. Jiems besėdint pas jį namuose, į duris pasibeldė R. L., kuri pasakė, kad į jų bendras duris beldėsi M. (kurio pavardės nežino, jį pažįsta tik iš matymo ir žino, kad jis yra A. draugas), kuris nori pasikalbėti su A. Tada A. išėjo iš jo kambario ir išėjo į pagrindinį koridorių pasikalbėti su M. Tiksliai kiek prisimena, gal po kokių trijų min. išgirdo žodinį konfliktą ir visi išėjo į koridorių nuraminti M. ir A. konflikto. Jis, išėjęs į koridorių pasivedė M. kiek tolėliau ir pasakė, kad „M. tu raminkis, esi jau pergėręs ateisi blaivus ir išsiaiškinsite su A.“. Po jų pokalbio M., kuris kaip vėliau pamatė buvo su drauge R. (pavardės jos nežino, ją matė pirmą kartą) jau ruošėsi išeidinėti, kaip ir viskas apsiramino, jie taip pat visi jau išėjo į savo kambarius. Po kurio laiko vėl išgirdo, kad R. šūkauja su R. viena ant kitos. Dar po kelių sekundžių išgirdo R. L. šauksmą, ką ji sušaukė tikrai neprisimena. Jie vėl visi išėjo iš jo kambario ir jis matė, kad R. L. guli ant grindų ir šalia jos stovi M. Kodėl M. stovėjo šalia jos, tikrai negali pasakyti. Jis išėjęs patraukė M. toliau ir Ž. dar priėjo prie jų ir jie jį bandė nuraminti. Tuo metu, kol Ž. kalbėjosi su M., jis R. L. įvedė į namus ir liepė jai užsirakinti. Kiek prisimena, kai jie ramino antrą kartą M., L. jau iš jo buvo išėjęs. Kadangi Ž. su M. kalbėjosi koridoriuje, jis užrakino bendro naudojimo koridoriaus duris ir M. jie nebeįsileido. Kiek žinau, R. L. pati ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, M. su drauge R. jau buvo išėję į lauką. Tuo metu, kai R. L. jis įvedė į jos kambarį, ji jam pasakė, kad M. jai įspyrė į šoną. Jis asmeniškai pats to tikrai nematė, kaip M. įspyrė jai į šoną, tai sužinojo tik iš pačios R. L. (I tomas, b. l. 46-48).
Liudytojo A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2016-12-20, apie 18 val., jis nuėjo pas savo kaimyną A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Jis nuėjo pas kaimyną ir ten kartu su draugais L. (pavardės nežino), Ž. (pavardės nežino) visi sėdėjo pas A. ir gėrė alkoholį. Tiksliai kiek laiko pasėdėjo pas A. nežino, bet į jo kambario duris pasibeldė jo draugė R. L., kuri pasakė, kad jį (A. L.) kviečia draugas. Jis išėjo iš kambario ir nuėjo prie durų, kur koridoriuje pamatė, kad stovi jo pažįstamas M. V. Jam tik išėjus į koridorių, M. V. jį prirėmė prie sienos. Prirėmęs prie sienos M. V. pradėjo sakyti, kodėl čia jis geria su kitai draugais. Tada iš kambario į pagrindinį koridorių išėjo ir jo draugai, kurie kiek prisimena M. V. nustūmė nuo jo ir paklausė, ko čia kabinėjasi. Tada jo draugė R. L. jį nuvedė į kambarį ir liepė pabūti su vaiku. Kas toliau koridoriuje vyko tikrai negali pasakyti, nes jis jau buvo namuose. Kadangi namuose buvo jis su vaiku, tai tikrai nieko papasakoti negali, nes jis nieko nematė ir negirdėjo. Taip pat norėtų pasakyti, kad tuo metu, kai M. V. jį prirėmė prie sienos, jis tikrai nenukentėjo, fizinio skausmo V. jam nesukėlė. Kiek prisimena, jo draugei R. L., M. V. įspyrė į šoną, to fakto jis tikrai nematė. Žino, kad atvykus pareigūnams draugei R. L. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (I tomas, b. l. 50-51).
2016-12-20 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. F. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto iškvietimo“ apie nustatytą faktą, turintį nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių – viešosios tvarkos pažeidimą 2016-12-20, apie 18.54 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Nurodyta, kad 2017-12-20, dirbant kartu su vyr. patruliu A. R. ekipaže ALKSNA-25, apie 18.46 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vyksta muštynės, pranešėja lauks (duomenys neskelbtini) bute. 18.54 val. atvykus minėtu adresu, prie namo laiptinės pastebėjo stovinčius asmenis, pakalbinus juos, jie teigė, kad ką tik laiptinėje mušėsi. Kolega A. R. pasiliko apklausti asmenis, o ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą išsiaiškinti aplinkybių, ją pasitiko R. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog ji buvo namuose, kai paskambino į duris M. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir puolė ant jos sugyventinio A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tuomet jie išėjo į laiptinę, kurioje kilo muštynės, išėjo R. L. kaimynas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į laiptinę skirti vyrų. Laiptinėje R. P. puolė ant R. L., ji ją pastūmė ir tuomet M. V. trenkė R. L. į dešinės pusės šoną, merginai buvo iškviesti medikai, R. L. jautėsi blogai. Visą įvyki matė L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pakalbinus M. V. ir R. P., jie sunkiai orientavosi, nes akivaizdžiai buvo neblaivūs. Nukentėjusiąją R. L. išsivežė medikų brigada, o abu įtariamieji M. V. ir R. P. buvo sulaikyti 19.25 val. ir pristatyti į Šiaulių apskr. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas tolimesniam aiškinimuisi (I tomas, b. l.12).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų durų, ir jos apžiūra, kurios metu fotografuota (I tomas, b. l. 15-17, 18-21).
2016-12-21 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio tyrėjo Ž. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog apie 21.10 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo gautas slaugytojos J. pranešimas, kad dėl pilvo sumušimo, krūtinės ląstos sumušimo 19.46 val. Greitosios medicinos pagalbos ekipažu iš namų buvo atvežta R. L., kurią sumušė pažįstamas (I tomas, b. l. 13-14).
Specialisto išvada Nr. G 146/2017(04), kurioje nurodyta, kad R. L. kūne sužalojimų nėra. Tiriamojoje dalyje aprašyti medicininių dokumentų – ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenys, jog 2016-12-20, 19.46 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje R. L. skundžiasi pilvo skausmu, nurodo buvusi sumušta prieš valandą laiko, apčiuopiant skausminga ties dešinės pusės X-XII šonkauliais, diagnozė: krūtinės dešinės pusės sumušimas (I tomas, b. l. 37).
2017-01-30 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūra. Iš apžiūros protokolo matyti, kad pagalbą kviečianti moteris, prisistačiusi R. L., Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, jog atėjęs sugyventinio draugas mušasi laiptinėje, dar vaikus gąsdina ir kitus asmenis, prašo kuo greičiau atvykti, nes čia yra baisu ir vaikas nepilnametis yra, du vaikai nepilnamečiai išgąsdinti, juos uždarė į kambarį, kad nebegąsdintų (I tomas, b. l. 70-72).
Nukentėjusiojo V. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2017-01-08 buvo lošimų namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ten jis užėjo vienas, su juo nieko nebuvo. Lošimų namuose ar buvo daugiau žmonių tikrai nelabai ir pastebėjo. Kai jis užėjo į lošimų namus, prie jo kabinėjosi du vyriškiai ir viena mergina. Vienas iš vyriškių kuris buvo stambesnio kūno sudėjimo ir mergina prie jo tik prieidavo kažką pasakydavo ir nueidavo. Kiek prisimena, su jais kartu buvo dar vienas vaikinas smulkaus kūno sudėjimo, kuris taip pat kabinėjosi prie jo ir vienu metu priėjęs iš nugaros jam trenkė kumščiu į galvą ir pataikė jam į dešinį antakį ir jį prakirto. Dėl ko jis taip pasielgė, tikrai negali pasakyti. Kiek prisimena, tas vaikinas jo prašė pinigų, kad jis jam duotų nusipirkti alkoholio, bet jis jam pasakė, kad pinigų neduos, nes jų neturi. Trenkdamas vaikinas jam sukėlė fizinį skausmą. Ta patį vakarą greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę ir ten jam medikai suteikė pirmąją pagalbą. Dėl šio įvykio jis civilinio ieškinio byloje nereikš (I tomas, b. l. 136-139, 141-143).
Liudytojos O. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2017-01-08 ji dirbo lošimų namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji darbą pradėjo nuo 18 val. ir dirbo iki 2 val. Prisimena, kad prie baro, už kurio dirbo ji, buvo atėjusi mergina ir du vaikinai, kurie prie baro vartojo alkoholį. Juos ji prisimena, nes jie visą laiką buvo prie baro ir juos ji matė. Kiti klientai ateidavo nusipirkdavo alaus ar išsikeisdavo pinigus, kad galėtų žaisti su lošimo automatais. Tų asmenų, kurie buvo prie baro, ji asmeniškai tikrai nepažįsta. Prisimena, kad toje kompanijoje vieno vaikino vardas M., kuris iš jų M., ji tikrai nežino. Prisimena, kad merginos vardas buvo kažkoks labai sunkus, bet jo ji tikrai neprisimena, o koks vardas dar vieno iš buvusių vaikinų, tikrai negali pasakyti (pavardžių tų asmenų ji tikrai nežino). Tą vakarą ji dirbo viena ir jokių konfliktų tarp baro lankytojų ji nepastebėjo, muštynių tą vakarą taip pat nebuvo. Gali būti, kad jai dirbant ji kažko galėjo ir nepastebėti, nes tikrai ne visada žiūri ką veikia klientai. Jeigu jų bare vyksta kokios muštynės, jie iškart skambina apsaugai ir jie atvykstą. Tą vakarą ji apsaugos tikrai nekvietė, nes muštynių nepastebėjo. Bare dažniausiai lankosi visi vienas kitą pažįstantys asmenys, jie visi bendrauja ir patarinėja kaip žaisti. Tą dieną, kai ji dirbo tikrai nepastebėjo jokių muštynių ar konfliktų tarp baro lankytojų. Jeigu ir įvyko koks konfliktas, tai jis galėjo įvykti lauke, nes pas juos bare nėra leidžiama rūkyti (I tomas, b. l. 156-158).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) salone, ir jos apžiūra, kurios metu fotografuota (I tomas, b. l. 122-128).
2017-01-08 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto D. Š. tarnybiniu pranešimu „Dėl policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo bei pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo“ apie nustatytą faktą, turintį nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių – viešosios tvarkos pažeidimą 2017-01-08, apie 21.13 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) salone. Nurodyta, kad 2017-01-08 dirbdamas kartu su Šiaulių apskr. VPK patrulių rinktinės 1- osios kuopos 1- ojo būrio vyriausiuoju patruliu S. P., ekipaže „ALKSNA-31“, nustatytame maršrute „Pietinis“. Apie 21.11 val. iš Šiaulių apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), „K.“ (duomenys neskelbtini) 2-ame aukšte, pranešėją sumušė du vyrai su mergina. Nuvykus minėtu adresu apie 21.13 val. kartu su jais atvyko ir ekipažas „Alksna-37“. kuriame dirbo kolegos D. S. ir E. A. Nuėjus į nurodytą vietą juos pasitiko pranešėjas V. S. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį sumušė du jaunuoliai su kuriais buvo ir mergina. Iš kazino vaikinai pasišalino, tačiau pasiliko mergina. Išėjus į lauką, nukentėjęs vyriškis lauke pastebėjo vieną iš asmenų kuris jam trenkė. Priėjus prie nurodyto jaunuolio, ir paklausus ar jis dalyvavo konflikte, jaunuolis teigė sakydamas: „gyniau kažką“. Jis su kolega E. A. jaunuoliui paaiškino, kad bus sulaikomas ir pristatomas į Šiaulių apskr. VPK OVS patalpas, dėl minėto įvykio. Jaunuolis pradėjo trauktis nuo jų, dar kartą pareikalavo jo eiti į tarnybinį automobilį, tačiau jis nevykdė teisėto reikalavimo ir toliau traukėsi nuo jų. Priėjus prie jo, suėmė jį už rankų, tačiau jis pradėjo standinti rankas, muistėsi, norėdamas ištrūkti, todėl panaudojo kovinių imtinių veiksmus, parvertė ant žemės ir uždėjome spec. priemonę antrankius. Tai pat konflikte dalyvavusi mergina būdama neblaivi pradėjo jį ir kolegas E. A., S. P. ir D. S. įžeidinėti, sakydama: „kurva duchai, ka jūs darot paleiskit mano draugą jis nieko nedarė“, atsisukusi į D. S. „tu valkata, išvis tylėk“. Merginos, kuri juos įžeidinėjo, kolegė D. S. pareikalavo, kad nustotų juos įžeidinėti. Kadangi mergina pažemino jo, kaip pareigūno garbę ir orumą, buvo sulaikyta. Mergina, po perspėjimo toliau įžeidinėjo sakydama: „ką jus mentai duchai, valkatos esate, nežinot ką darot.“ Įtariamąjį vyriškį sulaikė 21.25 val. ir pristatė į Šiaulių apskr. VPK OVS patalpas, kur nustatyta, kad tai M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Merginą sulaikė apie 21.28 val. „ALKSNA-37“ ekipažas ir pristatė į Šiaulių apskr. VPK OVS patalpas, kur nustatyta, kad tai R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusį vyriškį išsivežė GMP į ligoninės priėmimą, apžiūrai (I tomas, b. l. 129).
Specialisto išvada Nr. G 1632/2016(04), kurioje nurodyta, kad V. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku.; V. S. nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais); odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas kontaktuojant su buku kietu daiktu ar paviršiumi; V. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu; V. S. nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai; V. S. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b. l. 152-153).
2017-02-07 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūra. Iš apžiūros protokolo matyti, kad pagalbą kviečiantis vyriškis bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, jog buvo sumuštas, kraujuoja, stumdė jį, prašė gėrimų nupirkti (I tomas, b. l. 177-179).
2017-03-16 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota UAB „U.“ pateiktos kompaktinės plokštelės su įvykio vaizdo įrašu apžiūra. Iš apžiūros protokolo matyti, kad M. V. kelis kartus sukonfliktuoja su vyriškiu ir suduoda vieną smūgį vyriškiui, tuomet tarp jų įsiterpia mergina (I tomas, b. l. 166-169).
Mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasai už nukentėjusiųjų R. L., V. S. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta iš viso 71,55 Eur. Žala 2017-05-04 pilnai sumokėta (I tomas, b. l. 55-56, 161-162, II tomas, b. l. 48).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veikos kvalifikuotos teisingai, nes kaltinamasis viešosiose vietose – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, ir lošimų automatų salone, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, tyčia spirdamas vieną kartą į dešinįjį šoną nukentėjusiajai R. L., taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir vieną smūgį suduodamas nukentėjusiajam V. S. į dešinįjį viršutinį voką, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sukėlė aplinkiniams nemalonius pojūčius, buvo šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti pamatyto vaizdo, visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiuosius sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė neigiamas emocijas aplinkiniams, nesilaikė elementarių padoraus elgesio normų, kas neginčijamai patvirtina teisei priešingą kaltinamojo elgesį ir jo neteisėtus veiksmus, byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams pagal BK 284 straipsnį įrodyti bei jos kaltei pagrįsti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad nusikalstamas veikas padarė ir viešąją tvarką sutrikdė dėl chuliganiškų paskatų, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) padarymą skirti kaltinamajam bausmę – areštą 45 paroms, bei už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnį (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 pakeitimo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01) – areštą 55 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką. Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių procesą nutraukti, kaltinamajam pilnai atlyginus žalą.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (dydžiui).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2015-09-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 40 parų areštu su baudžiamojo poveikio priemone – 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, 2016-02-01 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2016-02-25 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje, teistumui neišnykus vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teistas 9 kartus, iš jų 3 kartus už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus (I tomas, b. l. 77-85, 182-186), kas įrodo, kad kaltinamasis išvadų nebedaryti naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jis toliau daro įvairias nusikalstamas veikas, baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (I tomas, b. l. 188-192), be oficialių įsipareigojimų, darbo biržoje neregistruotas, darbinė motyvacija žema, nesuinteresuotas dirbti ir turėti teisėtą bei pastovų pragyvenimo šaltinį (I tomas, b. l. 86, 193).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis inkriminuotus tyčinius nusikaltimus viešajai tvarkai padarė dėl chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 9, 13 punktai). Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, dėl nusikalstamų veikų kilusius padarinius, nukentėjusiajai R. L. sukeltą fizinį skausmą, nukentėjusiajam V. S. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiesiems kvalifikuotų sužalojimų pobūdį, jų sunkumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (teistas 9 kartus, ne kartą ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus, savo kaltę pripažino, elgesį įvertino neigiamai, padarytą žalą valstybei atlygino savo noru, nukentėjusieji R. L. ir V. S. civilinių ieškinių nepareiškė ir pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis atsiprašė, jie susitaikė, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis teistumui neišnykus pagal ankstesnius teismo sprendimus jis vėl padarė tyčinius nusikaltimus, kas rodo, kad iš ankstesnių švelnesnių bausmių, kaltinamasis išvadų nepadarė ir tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kaltinamasis nesitaiso, nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, toliau linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir jo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjusi), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms būtų adekvati sankcijose numatyta griežtesnė iš galimų alternatyvių bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis). Bausmės dydžiai nustatytini pagal bausmės vidurkius įstatyme, artimus numatytam vidurkiui ar nežymiai jį viršijant (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 22,85 Eur sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už V. S. gydymą ir civilinį ieškinį 48,70 Eur sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už R. L. gydymą, kuriuos kaltinamasis atlygino savanoriškai, pervesdamas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš viso 71,55 Eur, ir tai patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas (I tomas, b. l. 55-56, 161-162, II tomas, b. l. 48), atsižvelgiant į tai, pradėtas procesas dėl 71,565 Eur civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2016-12-20, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę,
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2017-01-08, 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 pakeitimo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01), ir skirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. V. skirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. V. skirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę M. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-20 19.25 val. iki 2016-12-21 14.05 val. ir nuo 2017-01-08 21.25 val. iki 2017-01-09 14.42 val. (iš viso 2 paras) ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 2 (dvi) arešto paras.
Panaikinti M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą ir grąžinti M. V. iš jo paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-07-22 Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus Šiauliuose (40), esančią baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Procesą dėl Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių iš viso 71,55 Eur (septyniasdešimt vieno euro 55 ct) sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Bylos daiktus: 3 vnt kompaktinių plokštelių su vaizdo (garso) įrašais, esančias byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamų veikų nagrinėjimo medžiagą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti M. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.