- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-965-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Swedbank Lizingas“, AB „Swedbank“, UAB „Danske lizingas“
Teisėja Vaida Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00840-2013-9
NUTARTIS
2016 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantė) L. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Swedbank Lizingas“, AB „Swedbank“, UAB „Danske lizingas“, antstolė B. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-08 nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“, nutartis įsiteisėjo 2013-07-16. 2013-11-18 nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas. Pagal bankroto administratorės pateiktas pareiškėjos mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitas bankroto administravimo išlaidos 2014-06-02 sudarė 4 510,08 Lt (1 306,21 Eur), 2014-12-01 – 5 896,56 Lt (1 707,76 Eur), 2015-05-12 – 2 096,90 Eur, 2015-11-10 – 2 516,48 Eur; patenkintų kreditorių reikalavimų bendra suma 2014-06-02 sudarė 3 551,06 (1 028,46 Eur), daugiau mokumo atkūrimo plane nurodytomis datomis dengiama nebuvo.
2016-02-12 administratorė pateikė prašymą patvirtinti 2016-01-25 pakeistą mokumo atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į FABĮ pakeitimus – sutrumpinant mokumo atkūrimo terminą nuo 5 iki 3 metų, kurio nepatvirtino kreditoriai. Nurodė, kad 2016-02-08 kreditorių susirinkimas nepatvirtino pakeisto mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų netaikyti nuo 2016-01-01 įsigaliojusios FABĮ 7 str. 5 d. nuostatos, numatančios, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Vien aplinkybė, kad bankroto byla iškelta iki 2016-01-01, nereiškia, jog pareiškėja gali būti diskriminuojama tų fizinių asmenų, kurių bankroto bylos iškeltos po 2016-01-01, atžvilgiu. Siekiant išvengti Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo, įstatymų leidėjas FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 str. pakeitimo įstatymo 13 str. 6 d. numatė, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.
Atsiliepimas
Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 72,40 proc. visų reikalavimų sumos, atsiliepimu su pateiktu tvirtinti pakeistu mokumo atkūrimo planu nesutiko. Nurodė, kad kreditoriams nebuvo nurodyta, kodėl siekiama sutrumpinti teismo jau patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. Mokumo atkūrimo laikotarpiu pareiškėjos finansinė padėtis nepagerėjo, nebuvo numatytos priemonės, kaip siekti didesnių pajamų. Kreditorė neatgavo jokių pinigų ir ginčo plane dėl to jokių pakeitimų nenumatyta. Plano pakeitimu siekiama vienintelio tikslo – paankstinti fizinio asmens skolų nurašymą.
Kreditorė AB SEB bankas, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 13,39 proc. visų reikalavimų sumos, atsiliepimu su pateiktu tvirtinti pakeistu mokumo atkūrimo planu nesutiko. Nurodė, kad planas keičiamas be jokių paaiškinimų ar pagrindimo, neatsižvelgiant į konkretaus bankroto proceso aplinkybes, nepaisant kreditorių teisių bei teisėtų interesų. Kreditorių finansiniai reikalavimai, nors mokumo atkūrimo laikotarpiu bankrutuojančio asmens darbo užmokestis padidėjo apie 37 Eur, buvo tenkinami tik 2014 m. balandžio mėn. Plane buvo nurodyta, kad per šį laikotarpį bus siekiama atkurti pareiškėjos mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą, užtikrinti teisingą pareiškėjos ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Administratorės ataskaitose iki 2015-11-23 buvo akcentuojama, kad plane numatyto 5 m. įgyvendinimo termino nenumatoma keisti ir mokumas bus atkurtas per 5 m. 2016-02-08 kreditorių susirinkime be jokių paaiškinimų ir pagrindimo buvo pateiktas pakeistas mokumo atkūrimo planas. Mokumo atkūrimo planas pakeistas remiantis tik tuo, jog pasikeitė teisinis reglamentavimas. Ginčo planas parengtas neatsižvelgiant į kreditorių nuomones, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, rezultatyvaus bankroto proceso, neužtikrinant kreditorių interesų gynimo bei pažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dirba UAB „duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, darbo užmokestis yra 230 Eur. Bendrovė įsteigta bankrutavus jai ir vyrui priklausiusiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės akcijos priklausė dukrai I. A., vėliau ji buvo direktore. Dukra akcijas lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc., perleido broliui, jos sūnui, K. A. ir giminystės ryšiais nesusijusiam draugui G. D., kuris yra bendrovės direktorius. Sūnus K. A. turi 50 proc. bendrovės akcijų, dirba bendrovėje muitinės tarpininku ir uždirba apie 500 Eur – daugiau nei ji, nes vyksta į objektus, o ji dirba tik biure. Vyras dirba bendrovėje vairuotoju. Bendrovė dirba pelningai, moka pelno mokestį. Kreditoriams įmokų nemokėjo, nes gaunamo darbo užmokesčio vos pakanka pragyvenimui. Mano, kad pasikeitus įstatymui turi būti sutrumpintas mokumo atkūrimo terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi administratorės prašymo patvirtinti 2016-01-25 pakeistą mokumo atkūrimo planą netenkino. Teismas motyvavo, jog vadovaujantis lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, teisingumo ir protingumo principais, teismas gali, bet neprivalo tvirtinti mokumo atkūrimo plano, pakeisto atsižvelgiant į sutrumpintą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. Mokumo atkūrimo planas yra vientisas dokumentas, kurio skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita tokiu būdu, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią – pvz., nustačius kitokį plano įgyvendinimo terminą, galbūt pasikeistų bankrutuojančių asmenų ketinimai dėl priemonių, skirtų mokumui atkurti, dėl išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti ir pan. Vertino, jog su prašymu nepateikti duomenys, kokiu būdu būtų pažeisti bankrutuojančio asmens interesai bankroto procedūroms vykstant 5 m., kaip numatyta 2013-11-18 teismo nutartimi patvirtintame bankrutuojančios pareiškėjos mokumo atkūrimo plane, kuriam pritarė visi kreditoriai. Nustatė, jog per beveik 2,5 m. trunkantį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą kreditoriams buvo išmokėtos sumos tik 2014-06-02 iš iki bylos iškėlimo areštuotose sąskaitose buvusių piniginių lėšų ir tai sudaro tik 0,285 procento visų patvirtintų kreditinių reikalavimų. Administravimo išlaidoms skirta suma yra beveik 2,5 karto didesnė nei padengti kreditiniai reikalavimai. Daugiau mokėjimų kreditoriams per beveik 2 m. neatlikta. 2013-11-18 nutartimi patvirtintame plane numatyta, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėja sieks pakeisti darbą į geriau apmokamą, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas. Administratorės teiktose mokumo atkūrimo plano vykdymo 2014-06-02, 2014-12-01, 2015-05-12, 2015-11-10 ataskaitose nurodyta, kad plane numatytos priemonės – gauti didesnį atlyginimą – įgyvendinti nepavyko, todėl nuo 2014-06-02 kreditiniai reikalavimai nedengiami. Iš interneto atspausdinti skelbimai apie siūlomą darbą, teismo vertinimu neatskleidžia bankrutuojančio asmens pastangų gauti didesnį darbo užmokestį ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas. Bendrovės veikla, kurioje dirba pareiškėja, yra jos šeimos verslas, bendrovė veikia pelningai, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų siekusi ir derėjusis su darbdaviu dėl didesnio atlyginimo. Pareiškėjos sūnaus, kuris eina tokias pat (muitinės tarpininko) pareigas, darbo užmokestis yra daugiau nei dvigubai didesnis už pareiškėjos. Tai leidžia manyti, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės gauti didesnį darbo užmokestį, kartu bent iš dalies dengti kreditorių reikalavimus. Manė, jog esant tokioms bankroto proceso aplinkybėms, akivaizdu, kad sutrumpinus mokumo atkūrimo įgyvendinimo planą nuo 5 iki 3 metų, būtų neproporcingai pažeisti kreditorių interesai atgauti bent dalį skolų, pažeista bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisinga interesų pusiausvyra, kas būtų nesuderinama su fizinio asmens bankroto proceso paskirtimi ir tikslais. Nurodė, jog teismui atsisakius patvirtinti pakeistą mokumo atkūrimo planą, galioja ir turi būti vykdomas 2013-11-18 nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Pareiškėjai neužkirstas kelias tikslinti mokumo atkūrimo planą, numatyti naujas priemones mokumui atkurti ir teikti jį tvirtinti kreditorių susirinkimui.
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo išvados pagrįstos prielaidomis. Paaiškina, jog teismas nepagrįstai ją įvardija kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėją, nes steigėja yra jos dukra ir ji tik mėnesį dirbo šios įmonės direktore, šios įmonės akcininke nebuvo. Gauna 230 Eur darbo užmokestį ‚į rankas“, o kitą darbo užmokesčio dalį bendrovė perveda administratorei, taigi iš viso jos darbo užmokestis yra 306,56 Eur. Kodėl sūnus uždirba už ją daugiau, ji paaiškino teismo posėdyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tęsia bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, o vykdo panašią veiklą. Pareiškėjos vaikų vykdytas ar vykdomas verslas, pareiškėjos darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisinės reikšmės šiuo atveju. Teismas nevertino plano pakeitimų atitikimų FABĮ 7 str. reikalavimams, o nepagrįstai vertino apeliantės (ne) sąžiningumą. Teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėja yra 55 m. amžiaus, taigi tikimybė rasti geriau apmokamą darbą yra maža. Dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo vykdymo terminas sutrumpėtų apie 23 mėn. ir kreditoriai jokių didesnių nuostolių nepatirs. Sutrumpinus plano įgyvendinimo terminą būtų sutaupyta apie 1 692,62 Eur administravimo išlaidų. Vien tai, jog pasikeitė teisinis reguliavimas, numatantis plano įgyvendinimo trukmę iki 3 m., yra privalomas pagrindas teismui sutrumpinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą (FABĮ 13 str. 6 d.). Šis pakeitimas yra taikomas neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra kreditiniai reikalavimai, bankrutuojančio asmens pajamos bei kiek plane numatyta tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Priešingu atveju, pareiškėja yra diskriminuojama asmenų, kuriems bankroto bylos iškeltos po 2016-01-01, atžvilgiu. Netvirtindamas pakeisto ginčo plano įgyvendinimo termino, teismas pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą (Konstitucijos 29 str.). Pažymi, jog FABĮ pakeitimus sąlygojo Europos Komisijos 2014-03-12 Rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą, numatančioje, jog nemokumą patyrusių asmenų skolos turėtų būti visiškai panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų (2014/135/ES). Administratorė teikė ataskaitas kreditoriams 2015-06-05, 2015-11-27. Kreditorės nepagrįstai nesutiko su ginčo plano pakeitimu.
Atsiliepimas
Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ atsiliepimu sutinka su atskiruoju skundu. Nurodo, jog į kreditorės AB SEB banko paklausimus atsakė 2015-06-05 ir 2015-11-27. Administravimo išlaidų suma ginčo plane nepakeista, o tik aiškiau išdėstyta. Teigia, jog administratorės pareigas vykdo tinkamai, todėl banko argumentai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo patvirtinti 2016-01-25 pakeistą mokumo atkūrimo planą (b. l. 32–42), parengtą atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) pakeitimus – sutrumpinant mokumo atkūrimo terminą nuo 5 iki 3 metų, kurio nepatvirtino kreditoriai.
Pagal FABĮ 1 str. nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.
Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.
Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
Minėta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, jog per 2,5 m. pareiškėjos kreditoriams išmokėta tik 0,285 proc. visų patvirtintų kreditinių reikalavimų, jog nuo 2014-06-02 kreditorių reikalavimai nedengiami, jog ginčo plane administravimo išlaidoms numatoma skirti 2,5 karto didesnė suma nei dengti kreditorių reikalavimams, jog galimybių gauti didesnes pajamas pareiškėja neišnaudojo (-a), padarė pagrįstą išvadą, kad sutrumpinus mokumo atkūrimo įgyvendinimo planą nuo 5 iki 3 m., būtų neproporcingai pažeisti kreditorių interesai atgauti bent dalį skolų, pažeista bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teisinga interesų pusiausvyra, kas būtų nesuderinama su fizinio asmens bankroto proceso paskirtimi ir tikslais.
Mokumo atkūrimo plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016-02-08 bankrutuojančios pareiškėjos kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti pakeisto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano. Kreditorių motyvai, kodėl buvo balsuodama „prieš“ ginčo plano patvirtinimą, aiškiai išdėstyti jų atsiliepimuose (b. l. 50, 51–55).
Apeliantės argumentai, jog vien tai, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas numato mažesnę plano įgyvendinimo trukmę (iki 3 m.), yra privalomas (imperatyvus) pagrindas teismui sutrumpinti jos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą nuo 5 iki 3 metų, jog priešingu atveju ji yra diskriminuojama, pažeidžiamas konstitucinis asmens lygybės prieš įstatymą principas, vertinami kaip juridiškai nepagrįsti. Nuo 2016-01-01 galiojančioje FABĮ redakcijoje reglamentuota, jog fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę šio įstatymo 8 str. nustatyta tvarka, atsižvelgdami į šio įstatymo 7 str. 5 d. nuostatas.
Teismas pažymi, jog nurodyto teisinio reguliavimo pakeitimas bankrutuojantiems asmenims suteikia teisę inter alia inicijuoti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės pakeitimo (sumažinimo iki 3 m.) procedūrą, tačiau tai savaime nepaneigia jų pareigos keisti planą laikantis FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų plano turiniui bei siekti maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo.
Šiuo atveju apeliantė neįvertina faktinių aplinkybių, jog jos skolos kreditoriams yra didelės (360 214,76 Eur, b. l. 40, 41), jog iki šiol realiai kreditoriams sumokėta tik labai maža skolos dalis.
Siekdama mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog per 3 m. jai pavyks pasiekti tuos pačius ar bent artimus tikslus, numatytus pirminiame (kreditorių 5 m. įgyvendino terminui patvirtintame) mokumo atkūrimo plane (CPK 185 str.). Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, jog jos pajamos padidėjo (-ės), jog ji įgijo (-is) turto ir pan.
Remiantis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.