Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės ir išteisintojo S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką turinčią LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

S. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas kadangi nepadaryta veika, turinti LR BK 236 str. numatyto nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-08-17 vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, nuo automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), apdrausto kasko draudimu UAB „Lietuvos draudimas“, nuėmė priekinį bamperį, priekinius žibintus, rūko žibintus, priekines groteles, iš automobilio salono išėmė vairuotojo oro pagalvę, iš automobilio bagažinės išėmė navigacijos valdymo blokus, stiprintuvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-08-17 d. 22.00 val. iki 2011-08-18, 10.31 val., tiksliai nenustatytu laiku, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė vairuotojo durelių stiklą, apgadino salone esančią daiktų dėtuvę ir inscenizavo vagystę iš minėto automobilio, po ko, 2011-08-18 d. 10.31 val. telefonu, bei 11.45 val., parašydamas pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie 2011-08-18 laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 10.00 val. įvykdytą vagystę iš automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl ko 2011-08-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01831-11, o taip pat 2011-08-18 apie žinomai nebūtą įvykį pranešė draudimo bendrovei UAB „Lietuvos draudimas“ bei pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą dėl 28249,40 Lt draudimo išmokos gavimo, tokiu būdu, apgaule pasikėsino įgyti 28249,40 litų vertės svetimą turtą ir padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir LR BK 236 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu S. K. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str., išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 236 str. numatyto nusikaltimo požymių.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: S. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str.1 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteisti 1 metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal LR BK 236 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.3 d. bausmes visiškai sudėti prie griežčiausios bausmės 1 metų ir 6 mėnesių pridėti 6 mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti galutinę bausmę 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. prie 2007-01-10 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 5 metų 5 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms (LR BPK 329 str. 2 p.), dėl ko S. K. nepagristai išteisintas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 236 str. Prokurorė pažymi, kad kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2- skyriaus vyriausiojo tyrėjo surašytuose protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoti S. K. ir kitų, juo bendravusių asmenų telefoniniai pokalbiai, liudytojų P. K., M. K., specialisto A. G. parodymais, 2013-08-14 UAB „duomenys neskelbtini“ raštu. Taip pat nurodoma, jog teismas rėmėsi tik kaltinamojo parodymais apie tai, kad blokus jis pirko pats iš pažįstamo asmens, bei tai, kad kaltinamasis nurodė, jog neveikė navigacija ir radijas, kadangi juos buvo įsigijęs pats ir jie priklausė kitam automobiliui. Tačiau pasak prokurorės, teismas neatsižvelgė, kad S. K. apie tai, kad neveikė radijas nurodė tik prokurorui pateikus UAB "duomenys neskelbtini" raštą.

Apeliaciniu skundu išteisintojo S. K. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį dalyje dėl S. K. išteisinimo iš nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., ir išteisinti pastarąjį iš nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., tai yra kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodoma, jog teismas sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. požymių buvimo ir padarymo apsiribojo nieko nepagrįstomis prielaidomis. Pasak gynėjo, teismas nepasisakė dėl svarbių aplinkybių nustatytų baudžiamosios bylos Nr. J 7-1- 01831-11 ikiteisminio tyrimo metu, dėl kurių davė parodymus ir S. K. bei toms aplinkybėms patvirtinti atmetė prašymus iškviesti ir apklausti teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK 6 PK NTS vyr. tyrėją Ž. Š., kuris atliko įvykio vietos apžiūrą. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nors išanalizavo ir aptarė įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą, kaip S. K. kalę padarant inkriminuojamus nusikaltimus pagrindžiančius duomenis, bei pripažino minėtus įrodymus niekiniais, tačiau visgi padarė išvadą, jog neva buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros skundą tenkinti, gynėjo skundą atmesti, išteisintasis S. K. ir jo gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti, prokuratūros skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatliko išsamios visų bylos duomenų lyginamosios analizės, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų viseto kas sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas nuosprendis ir dėl ko S. K. išteisintas nepagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. K. iš kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. išteisino nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

Dėl S. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. K., iš jam priklausančio automobilio Audi A6, įvykdė tam tikrų detalių vagystę, po to melagingai apie tai pranešė pareigūnams bei veikdamas apgaule, siekdamas turtinės naudos, kreipėsi į draudimo bendrovę siekdamas neteisėtai gauti jam priklausančios draudimo išmokos. Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių patį detalių vagystės iš automobilio faktą, tačiau šiuo atveju byloje yra netiesioginių bei išvestinių įrodymų, kurių analizė susieta į vientisą loginę grandinę leido suformuoti aukštesnės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui dėl S. K. kaltumo, jam padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Nagrinėjamų apeliacinių skundų kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, neįvertino byloje esančių įrodymų viseto ir tuo pažeidė rodymų vertinimo taisykles. Šis pažeidimas yra esminis, kadangi BPK 20 str. reikalavimų nepaisymas sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, dėl ko buvo padaryta neteisinga išvada, jog neįrodyta, kad S. K. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., bei nepadaryta veika, turinti LR BK 236 str. 1 d. sudėties požymių.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos S. K., ikiteisminio tyrimo metu nedavęs parodymų, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinius skundus nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme kaltu neprisipažino ir teigė, kad 2011-08-18 ryte, nuėjęs į (duomenys neskelbtini) Vilniuje, esantį požeminį parkingą, kuriame buvo palikęs jam priklausantį automobilį Audi A6, pamatė, kad buvo įsibrautą į automobilį, kur iš automobilio bagažinės, salono buvo pagrobtos įvairios detalės, išdaužtas automobilio stiklas, kai kurios detalės buvo nuimtos nuo automobilio kėbulo. Apie įvykdytą vagystę S. K. pranešė policijos pareigūnams. Tačiau tokie S. K. parodymai bei tokia jo pozicija vertintini kritiškai, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog nepakanka duomenų nustatyti, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, ištyręs ir įvertinęs duomenis, konstatuoja, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai S. K. versija ir atmetė kitus byloje esančius duomenis, kaip nepagrįstus. Kolegija susipažinusi su baudžiamąją byla, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniais skundais daro išvadą, kad S. K. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, o būtent: Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo surašytuose protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuotų S. K. ir kitų, su juo bendravusių asmenų telefoniniais pokalbiais, liudytojų P. K., M. K., specialisto parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir kurių visuma objektyviais pagrindžia S. K. kaltę bei leidžia paneigti skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog neįrodyta, kad S. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Kaip jau buvo minėta, S. K. kaltė įrodyta Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo surašytuose protokoluose dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoti S. K. ir kitų, su juo bendravusių asmenų telefoniniai pokalbiai. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2011-08-17 15:38 M. G. su E. D. tariasi dėl susitikimo, kad sustinkama pas E. D.. 2011-08-17 18:31 S. K. skambina E. D. ir tariasi dėl susitikimo. Taigi iš šių telefoninių pokalbių matyti, kad tarp S. K., M. G., E. D. vyksta pokalbis dėl susitikimo vietos ir laiko – (2011-08-17, 20:00 val. pas E. D.). 2011-08-17 20:35 užfiksuotas liudytojo M. G. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kur M. G. klausia: „Tu gal žinai, kai, kai..du šeštų metų A šeštai priekinės lempos išsiima?“. Po to M. G. klausia: „o bamperis..tai bamperį pradžiai reikia lupti?...O bamperį sunkiai? Nesunkiai nusilupa jisai? (t 1 b.l. 127-128). 2011-08-18 12.05-12.20 val. įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad be kitų protokole nurodytų pažeidimų, apžiūrimas automobilis buvo be priekinių bamperių, žibintų. (t 1 b.l. 14-22). Apklausus liudytoją M. G. pirmosios instancijos teisme, pastarasis nurodė, kad automobilio Audi A6 jis neturėjo, be to, negalėjo paaiškinti, kodėl jį domino kaip išardomas automobilio Audi A6 priekis. Po to liudytojas nurodė, kad tokio pokalbio jis neatsimena. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. važinėjo automobiliu BMW (t 2 b.l. 24), o minėtas pokalbis užfiksuotas 2011-08-17 20.35 val., kai tuo tarpu S. K. pareikštas kaltinimas, kad jis nusikalstamą veiką padarė 2011-08-17 laikotarpyje tarp 20 ir 22 val., darytina išvada, kad M. G. domėjosi kaip išardyti S. K. priklausančio automobilio Audi A6 tam tikras detales. Pirmos instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, jog teismui pateiktuose kaltinamojo ir kitų asmenų telefoniniuose pokalbiuose nėra tiesioginių duomenų, kurie patvirtintų S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų darymą, kėsinimąsi jas padaryti, pėdsakų slėpimą. Iš tiesų, pokalbiuose nėra tiesiogiai kalbama apie vagystę, tačiau vertinant šiuos duomenis kartu su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie susieti į vientisą loginę grandinę kolegijai leidžia daryti įvykių seką, kad S. K. 2011-08-17 kontaktavo su M. G. ir E. D. dėl susitikimo vietos, po ko, 20 val. susitiko, bei tai, kad M. G. nepažįstamo asmens teiravosi, kaip nusiima tam tikros detalės nuo automobilio Audi A6, 2006 metų laidos. Tai, kad M. G. tokio modelio automobilio neturėjo, darytina išvada, kad jis apie tai domėjosi, tikslu padėti S. K. nuimti detales nuo automobilio Audi A6. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas atsietai vertino šiuos įrodymus dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi su kokiu asmeniu kalbėjo M. G., tačiau kolegijos manymu, ši aplinkybė nėra esminė, kad aptariamą telefoninį pokalbį, kaip įrodymą, laikyti niekiniu.

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir liudytojo P. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. atsakinėdamas į jam užduodamus klausimus parodė, kad buvo atvejis, kai Sergejus (S. K.) skambino ir teiravosi ar yra plastmasės nuo bamperio, kad tos plastmasės buvo nuo Sergejaus automobilio Audi A6. Be minimų detalių liudytojas nurodė, kad garaže buvo dar kažkokia dėžė – elektronikos prietaisas iš bagažinės ir bamperis. Į tyrėjo klausimą, kada tos detalės atsirado ir kas jas padėjo, liudytojas P. K. nurodė, kad datos pasakyti negali, tačiau maždaug savaitei iki S. K. skambučio, E. D. su Sergejumi kieme tas detales nuiminėjo ar remontavo, kad buvo atvažiavęs dar vienas vaikinas, kad matė tas detales sugyventinės L. D. namo garaže (t 1 b.l.76). Apklausus papildomai minėtą liudytoją, pastarasis nurodė, kad Sergejus ir E. D. detales nuo automobilio Audi A6 nuiminėjo 2011 metų vasarą, kad buvo šilta (t 1 b.l. 77). Šiuos parodymus liudytojas P. K. patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme. Be to, 2011-08-26 12:38 telefoniniame pokalbyje tarp S. K. ir P. K. užfiksuota, kad S. K. klausia: „Klausyk, atsimeni mes ten tą patį, na, kaip...ten kažkur liko plastmasiukai ten ar tu, ar aš viską su savimi pasiėmiau, na man atrodo, tu į stiklainį atskirai atidėjai, pasakei to nepamesti, nepamesti..“. P. K. atsakė, kad prie bamperio gulėjo dvi plastmasės ( t 1 b.l. 170-171). Nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodoma, kad liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas paviršutiniškai, atsainiai ir neišsamiai, todėl teismas neturėjo galimybės jo parodymų tikrinti ir lyginti su jo parodymais duotais teisme, tačiau pastebėtina, kad liudytojas P. K. buvo apklaustas apylinkės teisme, todėl teisėjas užduodamas liudytojui klausimus turėjo galimybę pašalinti jo manymu esančius prieštaravimus. Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojas P. K. teisiamajame posėdyje patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad teismas jais gali vadovautis. Taigi, atsžvelgiant į liudytojo P. K. parodymus bei telefoninio pokalbio tarp jo ir S. K. visumą, galima konstatuoti, kad S. K. 2011-08-26 P. K. skambino dėl likusių detalių, kurias S. K. ir E. D. nuiminėjo maždaug prieš savaitę iki S. K. skambučio – 2011-08-26 P. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad galimai padaryta vagystė buvo 2011-08-17, kas iš esmės sutampa su liudytojo P. K. parodymais, kad jis matė, jog maždauk savaitė prieš skambutį, S. K. kieme nuiminėjo ar remontavo automobilį, o iš užfiksuoto telefoninio pokalbio seka, kad S. K. teiravosi apie nuimtas ir paliktas detales. Be to, susiejus visus objektyvius byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog priešingai nei teigia S. K., detalės buvo nuiminėjamos, o ne remontuojamos, nuimtas bamperis, elektroninis blokas bei kitos detalės buvo paliktos P. K. sugyventinei L. D. (E. D. motinai) priklausančiame garaže ir ten laikomos iki jų sudėjimo į automobilį. Pastebėtina, kad kaltinime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kur nuo automobilio buvo nuimtos detalės, gyvena E. D.. Būtent šis adresas ir yra nurodytas kaltinime. Tai, kad ši vieta nebuvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nepaneigia S. K. kaltės, kuri įrodyta kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Pastebėtina, kad kaip nusikaltimo įvykio vieta, buvo apžiūrėtas S. K. nurodytas požeminis parkingas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur stovėjo apvogtas automobilis Audi A6 (1 b.l. 14-22).

Šioje baudžiamojoje byloje, tikslu, išsiaiškinti ar į S. K. automobilį Audi A6 buvo sudėtos detalės priklausančios šiam automobiliui ar jos yra nuo kitos transporto priemonės buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 140/(2683)-ISI3467 matyti, kad pateikto tirti automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) tikėtina, kad navigacijos valdymo blokas bei radijo valdymo blokas yra nepakeisti (t 2 b.l. 71-73). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas A. G. parodė, kad pateikto tirti navigacijos valdymo blokas pagamintas 2006-05-24, radijo valdymo blokas 2006-05-26. Automobilis pagal gamintojo duomenis yra pagamintas 2006-06-09. Specialistas nurodė, kad automobilio komplektacijos data beveik sutampa su navigacijos ir radijo blokų pagaminimo data, todėl pasak specialisto, tikėtina, kad jie priklauso šiam automobiliui (t 2 b.l. 173). Be to specialistas nurodė, kad yra pakankamai sudėtinga surasti, taip priderinti detalę, kurios data yra taip arti automobilio komplektacijos datos.

Iš UAB „duomenys neskelbtini“ rašto Nr. 13-253 matyti, kad pakeitus automobilio Audi A6, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), navigacijos valdymo bloką, radijo valdymo bloką bei stiprintuvą, būtinas yra adaptavimas (komponentinės apsaugos dekodavimas), t.y. įdėjus naujus arba iš kito automobilio minėtus blokus ir stiprintuvą reikalingas jų pririšimas prie automobilio, kitu atveju blokai neveiks. Komponentinės apsaugos dekodavimo darbai minėtam automobiliui Vilniaus Audi servise nebuvo atliekami (t 2 b.l. 159). Nors S. K. nurodė ir šiais jo parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jog blokus jis pirko iš pažįstamo asmens, jog navigacija ir radijas neveikė, nes juos buvo įsigijęs pats ir jie priklausė kitam automobiliui, tačiau tokias aplinkybes S. K. nurodė, tik po pateikto rašto iš UAB „duomenys neskelbtini“ ir tai aukštesnės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, kadangi anksčiau S. K. parodė, jog viskas automobilyje veikė, kadangi jis pirko iš pažįstamo asmens radijo valdymo ir navigacijos blokus iš to paties automobilio, o tai, kad navigacija neveikė, S. K. net nenurodė. Be to, liudytojas M. K. nurodė, kad 2011 m. vasarą savo garaže remontavo S. K. automobilį Audi A6, kuriam visas detales pateikė S. K., kad uždėjo priekinį bamperį, žibintus, groteles, sudėjo navigacijos bloką bei radijo valdymo bloką, kad sudėjo visas detales ir viskas veikė. Visi šie įrodymai yra vieni kitą papildantys ir leidžiantys daryti išvadą, jog navigacijos blokas, stiprintuvas, radijo valdymo blokas buvo nepakeisti, o sudėti tie patys.

Kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad įvykio vietoje surastos stiklo šūkės ir atsuktuvas iš esmės patvirtina kaltinamojo S. K. parodymus apie jam priklausančio turto (automobilio) apvogimą bei jo turto apvogimo vietą, kadangi šios aplinkybės nepaneigia, kad S. K., inscenizuodamas vagystę, pats neišdaužė automobilio stiklo. Taip pat S. K. kaltės nepašalina ir rastas po automobiliu ištekėjęs skystis. Vis tik aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti įvykių seką, o būtent, kad S. K. susitaręs su E. D. ir M. G., 2011-08-17, apie 20 val.,(duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, nuo automobilio Audi A6 nuėmė tam tikras detales, kurias iki sudėjimo, laikė P. K. garaže, po ko S. K. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėję, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išdaužė automobilio stiklą ir taip inscenizavęs vagystę, melagingai apie tai pranešė policijos pareigūnams. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neįrodyta, jog S. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. iš esmės argumentuota ne bylos įrodymų visetu, jų tarpusavio sugretinimu ir palyginimu, išsamiau neanalizuojant bylos įrodymų turinio bei įrodymų vertinimui svarbių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje pakanka objektyvių įrodymų, kad S. K. būtų nuteistas už nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją, kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką. (2K–555/2013). Be objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo (2K-133/2010). Sukčiaudamas draudimo išmokos gavimo kaltininkas suvokia, jog falsifikuodamas bei iškraipydamas reikšmingas aplinkybes apie draudiminį įvykį, imituodamas jį, apgaudinėja draudimo bendrovę, numato, kad taip veikdamas suklaidins draudiką, dėl to šis jam išmokės draudimo išmoką, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad S. K. apie nebūtą įvykį pranešė draudimo bendrovei UAB „Lietuvos draudimas“ bei pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą dėl 28249,40 Lt draudimo išmokos gavimo, tokiu būdu, apgaule pasikėsino įgyti 28249,40 litų vertės svetimą turtą.Tai darydamas S. K. siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką už automobilio dalių vagystę ir veikė esant tiesioginei tyčiai ( BK 22 straispnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis). Remiantis aukščiau aptartais įrodymais darytina išvada, kad vagystė iš automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) buvo inscenizuota, kad S. K. siekdamas apgaule gauti draudimo išmoką pats nuėmė nuo jam priklausančio automobilio Audi A6 tam tikras detales ir jį apgadino ir apie įvykdytą vagystą iš minėto automobilio S. K. policijos pareigūnams pranešė melagingai.

Kadangi nustatyta, kad automobilio Audi A6 vagystė buvo inscenizuota, S. K. policijos pareigūnams telefonu bei parašydamas pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. apie 2011-08-18 laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 10.00 val. įvykdytą vagystę iš automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija (apie žinomai nebūtą nusikaltimą).

Nagrinėjamu atveju įvertintos bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad S. K., pranešdamas policijai apie vagystę iš automobilio, žinojo ir suprato, jog jo pateikiama informacija neatitinka tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą telefonu ir rašydamas policijoje pareiškimą, S. K. nurodė aplinkybių neatitinkantį faktą – kad padaryta vagystė iš automobilio. Tai reiškia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia pateikė policijai melagingą pareiškimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. K. veiksmai atitinka BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad S. K. policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-08-17 vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, nuo automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), apdrausto kasko draudimu UAB „Lietuvos draudimas“, nuėmė priekinį bamperį, priekinius žibintus, rūko žibintus, priekines groteles, iš automobilio salono išėmė vairuotojo oro pagalvę, iš automobilio bagažinės išėmė navigacijos valdymo blokus, stiprintuvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2011-08-17 d. 22.00 val. iki 2011-08-18, 10.31 val., tiksliai nenustatytu laiku, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išdaužė vairuotojo durelių stiklą, apgadino salone esančią daiktų dėtuvę ir inscenizavo vagystę iš minėto automobilio, po ko, 2011-08-18 d. 10.31 val. telefonu, bei 11.45 val., parašydamas pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie 2011-08-18 laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 10.00 val. įvykdytą vagystę iš automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl ko 2011-08-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01831-11, o taip pat 2011-08-18 apie žinomai nebūtą įvykį pranešė draudimo bendrovei UAB „Lietuvos draudimas“ bei pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą dėl 28249,40 Lt draudimo išmokos gavimo, tokiu būdu, apgaule pasikėsino įgyti 28249,40 litų vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir LR BK 236 str. 1 d.

Pastebėtina, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vardino kokių veiksmų neatliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai tirdami šią bylą, nurodo padarytus pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neprivalo atlikti išimtinai visus BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. o nagrinėjamu atveju kolegijai pakanka duomenų daryti išvadai dėl S. K. kaltės pagrįstumo, Nurodyti pažeidimai negali būti besąlygiškas pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas pats turi būti aktyvus ir jei kyla klausimų ar prieštaravimų, teismas pats turi imtis iniciatyvos ir juos pašalinti užduodamas klausimus ar atlikdamas kitus jo manymu, reikalingus procesinius veiksmus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neaišku, kodėl tuo pačiu metu nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tyrėjo apibendrinime nurodyti nusikalstamoje veikoje, nurodyti asmenys, tai yra M. G., E. D., P. K.. Pastebėtina, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, dėl E. D. ir M. G. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešta apie įtarimus, tačiau ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančiųjų kaltę. Be to, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris ir sprendžia kada ir kokiam asmeniui pareikšti įtarimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas išteisindamas S. K. dėl nusikaltimų numatytų BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir LR BK 236 str. 1 d. neatsižvelgė į bylos aplinkybes, neįvertino įrodymų visumos ir įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, todėl nuosprendis neteisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro skundas dėl nepagrįsto S. K. išteisinimo tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl išteisintojo S. K. gynėjo advokato apeliacinio skundo

Kaip matyti iš išteisintojo S. K. gynėjo advokato apeliacinio skundo, jis aukštesnės instancijos teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį dalyje dėl S. K. išteisinimo iš nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., ir išteisinti pastarąjį iš nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d 182 str. 1 d, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., tai yra kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių. Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes konstatavo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas ir S. K. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, todėl gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas nebeturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes išteisintojo S. K. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo S. K.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant S. K. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

S. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas. S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinama ir tai, kad S. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 236 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), jo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Įvertinus padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad naujus nusikaltimus padarė lygtinai paleistas iš pataisos namų, teistumas neinykęs, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu žemesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Vokas su CD – paliktinas saugoti pire baudžiamosios bylos Nr. 1-1140-369/2013.

Ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje surastos stiklo šūkės ir atsuktuvas, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK 6 PK saugyklą (t. 1 b.l. 27, 34) – sunaikintini.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. ir nuteisti:

Pagal LR BK 22 str. 1 d.,182 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Pagal LR BK 236 str. 1 d. – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti griežesnę bausmę apimant švelnesnę ir paskirti S. K. galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK str. 64 str. 1 d., 3 d. prie 2007-01-10 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir S. K. galutinę subendrintą bausmę paskirti penkerius metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomosios priemonės S. K. neskirti, nes jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.

Daiktinius įrodymus – voką su CD, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje surastas stiklo šukes ir atsuktuvą, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK 6 PK saugyklą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

S. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.