- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 1-289-468/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- M. Č.
- Kaltinamasis
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, išsiskyręs, vidurinio išsimokslinimo, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste BK) 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. apie 14 val. gatvėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė G. P. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias pastarojo kūno vietas: į galvą, veidą, krūtinę, pilvą, tokiais savo veiksmais padarydamas G. P. daugybinius veido ir galvos odos nubrozdinimus ir poodinės bei gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, dešinės pusės IX-o šonkaulio priekinio galo lūžį su diafragmos dešinio kupolo ir kepenų dešiniosios skilties diafragminio paviršiaus pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis 2012 m. rugsėjo 14 d., 21 val. 10 min. ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė G. P.. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną 2012 09 14 d. nuo ryto buvo garaže. Pas jį apie 8 val. atėjo garažų kaimynas G. P., kurį pažinojo iš matymo. Jis buvo bendraujantis, bet nuobodus, įkyrus, lįsdavo su savo kalbomis, matyt neturėdavo su kuo bendrauti. Pradėjo kalbėti apie politiką, kad gyvenimas blogas. A. B. pasakė: „Eik namo, ko prisikabinai, man neįdomūs tavo reikalai ir tavo kalbos.“ G. P. tikriausiai pažinojo A. B. brolį, kuris yra pirmos grupės invalidas. G. P. A. B. sako: „Ko tu sau bobos negali surasti?“ į tai A. B. atsakė: „Ko tu prisikabinai prie manęs – eik“. G. P. sako: „Tokius kaip jis (A. B. brolis) reikia per mėsmalę“. A. B. paklausė: „Ką pasakei?“ ir sudavė gal vieną kartą delnu. A. B. liko garaže, o G. P. išėjo. G. P. garaže prabuvo 5-10 min. A. B. nematė, ar G. P. išvažiavo, ar ne. A. B. kelis kartus ėjo namo, grįžo į garažus. Paskutinį kartą į garažus grįžo 12-13 val., o apie 15 val. išgirdo, kad kažkas prie vartų šaukia. Iš to šauksmo A. B. suprato, jog kažkas negerai, todėl išėjo iš garažo ir pamatė, kad pora jaunų vaikinų pasilenkę virš žmogaus, o tas šaukia. A. B. pradėjo bėgti, kartu dar kažkas išbėgo iš garažų, tačiau A. B. neatkreipė dėmesio kas. A. B. pribėgo prie nukentėjusiojo, tačiau tų dviejų asmenų nepagavo, nes jie pabėgo. G. P. gulėjo ant kairio šono, A. B. jį apvertė ir tik tada pažino, kad čia garažo kaimynas. Jis buvo kraujuotas, veidas sumuštas, iš burnos ėjo putos ar kraujas. A. B. iš savo telefono paskambino greitajai pagalbai, ilgai negalėjo prisiskambinti. Po to ilgai laukė, dar kartą skambino. Norėjo nueiti į garažus, kad iškviestų greitąją, bet ten sargo nebuvo, todėl nuėjo į servisą. Šalia G. P. nebuvo, nes ilgai nesulaukė greitosios pagalbos. Atvažiavus greitajai pagalbai A. B. nuėjo prie jos. Į įvykio vietą priėjo daug žmonių, bet žmonės sustoję ir pažiūrėję, nueidavo. Kur dingo tas žmogus, kurį jis bėgdamas aplenkė ir kas jis toks buvo - nežino. A. B. kvietė greitąją, skambino numeriu – 112, 02 ir dar gal 113. Kai išvežė nukentėjusįjį, A. B. išėjo namo, nes policijos pareigūnai dar nebuvo atvažiavę. Kai policija atvažiavo (po 30 min. ar valandos), A. B. buvo namuose, pamatęs policininkus pats atėjo prie jų – papasakojo kas jam žinoma. Iškvietęs policiją buvo užėjęs į servisą, kol laukė greitosios. Ten užėjo tikslu paklausti, ar jie turi metalo ar ne. A. B. nebuvo prie G. P., nes A. B. ne medikas, negali niekuo padėti. Iki išvežant G. P. išgėręs nebuvo, stiklinę degtinės išgėrė grįžęs namo. Kai atvažiavo policija buvo išgėręs. Tą dieną buvo apsirengęs rudą liemenę, mėlyną džemperį, juodas kelnes, mėlynas šlepetes.
Prisimena, ką sakė greitajai pagalbai. Kai iškvietė, jie pradėjo klausinėti, kas ir kaip, todėl jis pasakę, kad jis užmušė, nes jie ilgai neatvažiavo. Taip pasakė, kad greičiau atvažiuotų. Kai atvažiavo greitoji medikams pasakė, kad jį rado. Buvo atvažiavę du greitosios pagalbos automobiliai. Su kuriais bendravo – nežino, mano, kad su pirmu ekipažu. Apie įvykį A. B. bandė paaiškinti policininkams. Sakė, kad buvo prieš tai konfliktas, kad jis nukentėjusiajam sudavė.
A. B. brolis neįgalus nuo vaikystės. Brolį slaugė mama, tėtis ir A. B.. Dabar tėvai jau numirę. Kol tėvai buvo gyvi, globa niekam nebuvo pavesta. O dabar globa pavesta A. B.. A. B. negali dirbti pilną darbo dieną, turi prižiūrėti brolį.
A. B. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad dėl įteikto pranešimo apie įtarimą kaltu neprisipažįsta. Jis gyvena nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu gyvena jo neįgalus brolis J. B., kurį jis prižiūri, nes brolis visiškai nevaikšto ir yra neįgalus nuo pat gimimo. Jis, 2012-09-14 apie 14 val. iš namų nuėjo į broliui priklausantį garažą, esantį netoli jo namų (duomenys neskelbtini) (tiksliai adreso nurodyti negali), kur prabuvo apie valandą laiko. Apie 15 val. jis eidamas iš garažo pastebėjo gatvėje gulintį žmogų, kuris gulėjo veidu žemyn. Tuo metu nuo jo pasišalino du jam nepažįstami vyrai. Pastebėję jį vyrai pradėjo bėgti. Jis priėjo prie gulinčio vyro ir jį apvertė. Vyro veidas buvo kruvinas ir sumuštas. Minėtą vyrą jis yra matęs anksčiau, jis taip pat turi garažą jų garažų masyve ir jie kartais susitikę pasisveikindavo. Jis bandė jį pakelti, tačiau nepavyko, nes vyras beveik nejudėjo, tik dejavo. Tada jis sužalotą vyrą paguldė ant nugaros ir iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino 112 ir pranešė apie sumuštą žmogų. Jis skambino kelis kartus, prisimena, kad liktai sakė, kad šį vyrą sumušė „fašistai". Antrą kartą skambino dėl to, kad norėjo, jog greičiau atvažiuotų greitoji medicininė pagalba ir policija, nes jam pasirodė, kad jie ilgai neatvažiuoja, o sumušto vyro savijauta vis blogėjo. Po antro skambučio atvažiavo vienas greitosios pagalbos automobilis, po to dar vienas, ir vyrą išsivežė. Ar jis kalbėjosi su medikais ar ne, pasakyti negali, nes buvo šoke. Praėjus kuriam laikui atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino, kad rado sumuštą vyrą. Jie užsirašė jo asmens duomenis ir išvažiavo. Tą dieną jis buvo apsirengęs sportiniu bliuzonu, mėlynos spalvos, vilkėjo sportines kelnes juodos spalvos ir avėjo gumines šlepetes. Apibūdinti du asmenis, kurie pasišalino nuo sumušto vyro, jis negali, nes jie pamatę jį greitai pabėgo. Vienas iš jų buvo apsirengęs sportine striuke su kapišonu, o kitas vilkėjo tamsios spalvos megztinį. 2012-09-14 apie 22 val. jam dar skambino policijos pareigūnai ir dar kartą klausė kokiomis aplinkybėmis jis aptiko sumuštą vyrą. Pirmadienį pas jį taip pat buvo atvykę pareigūnai ir vėl klausinėjo dėl įvykio. Jis paaiškino tą patį ir jie išvažiavo (t. 2, b.l. 11-12, 13-15, 18).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji M. Č. teismui parodė, jog yra nukentėjusiojo dukra. Nukentėjusysis turėjo viso tris vaikus. Tėvas gyveno atskirai, jo sveikata buvo pakankamai gera, jam buvo 77 m, gyveno savarankiškai, jokios pagalbos jam nereikėjo. Dažnai bendraudavo telefonu. Palaikė ryšius su jos dukra D. B. Paties įvykio nematė, buvo darbe. Žino, kad įvykio dieną tiksliai valandos nežino, tačiau iš ryto, tėvas važiavo į procedūras (duomenys neskelbtini), nes skaudė alkūnę. Jis paėmė iš garažo mašiną ir nuvažiavo. Paprastai jis grįždavo namo, užnešdavo rankšluostį, kitus daiktus, dar pabūdavo namuose, po to nuvarydavo mašiną į garažą ir už kiek laiko grįždavo namo. Garažas ne tame pačiame kieme. Iš vakaro D. B. kalbėjo su seneliu, o įvykio dieną vakare 18-19 val. paskambino tėvo draugė B. Š., tačiau nei į B. Š., nei į D. B. skambučius jis neatsakė. Žino, kad D. B. su B. Š. buvo nuvažiavusios prie jo buto, bet jo nerado. Kitą dieną D. B. paskambino į greitąją ir jai pasakė, kad tėvas ligoninėje. Nuvykus į ligoninę sužinojo, kad tėvas dar vakar apie 21 val. mirė. Tėvą laidojo savo lėšomis, prašo tenkinti civilinį ieškinį (t.1, b.l.73-74 ) ir dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja D. B. parodė, kad jos senelis G. P. gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienas. Ji su juo nuolat bendraudavo, palaikė ryšį. 2012-09-14 apie 19 val. jai paskambino senelio draugė B. Š., kuri pasakė, kad ji negali susiskambinti su jos seneliu. Jos susitiko prie senelio namo ir bandė patekti į jo butą, tačiau atrakinti buto durų nepavyko, nes buvo pakeista viena iš spynų. Kitą dieną, nerandant senelio, ji paskambino į GMP sužinojo, kad 2012-09-14 buvo iškvietimas ir, kad jos senelis G. P. buvo sumuštas ir pristatytas į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai patvirtino, kad senelis buvo pristatytas komos būsenoje ir paguldytas į 2-ą reanimacijos skyrių. Ji kartu su savo mama nuvažiavo į ligoninę, kur sužinojo, kad senelis dar vakar mirė.
Liudytoja B. Š. parodė, kad G. P. ji pažįsta kelis metus. Jų santykiai buvo šilti ir draugiški. G. P. buvo švelnus ir jautrus žmogus. 2012-09-14 apie pietus ji telefonu skambino G. P., tačiau jis nekėlė savo mobiliojo ryšio telefono ragelio. Tada ji paskambino G. P. anūkei D. B. ir jos kartu bandė atrakinti buto duris, bet nepavyko. Kitą dieną, t.y. 2012-09-15 jai paskambino D. B. ir pranešė, kad G. P. ligoninėje mirė. Įvykio nematė, nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis sumušė G. P..
Liudytoja T. A. teismui parodė, kad ji dirba greitojoje pagalboje. Turėjo kvietimą į (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas žmogus. Atvykus į vietą, rado be sąmonės gulintį žmogų. Jo veidas buvo kraujuotas, jis nereagavo, nebuvo žodinio kontakto, jokių judesių, kvėpavimas – sutrikęs, mažas spaudimas. Mašinoje pastatė lašelinę, išvalė kvėpavimo takus ir nusprendė nerizikuoti - pačiai netransportuoti, nes atstumas buvo ne mažas, todėl iškvietė reanimacinę brigadą. 5 min. bėgyje atvyko reanimacinė brigada ir jie transportavo nukentėjusįjį, kurio būklė buvo labai sunki. Kas konkrečiai į įvykio vietą iškvietė GMP nepamena, mano, kad iškvietimas buvo per Bendrosios pagalbos centrą. Tai turi būti pažymėta kortelėje. Į įvykio vietą ji atvyko dviese su vairuotoju. Prie nukentėjusiojo nieko nebuvo, nors šalia yra autoservisai, garažų masyvai. Iš gyvenamųjų namų pusės, atrodo, kad prie tvoros stovėjo dvi moterys, bet niekas nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Kai asmens kritinė būklė, nėra laiko aiškintis, ieškoti liudytojų, nes nukentėjusiam žmogui tikrai reikėjo pagalbos. Parodžius liudytojai iškvietimo kortelę (t.1, b.l. 58) liudytoja T. A. paaiškino, kad tai ne jos pildyta iškvietimo kortelė. Ši brigada atvyko į jos kvietimą. 51 brigada yra reanimacinė brigada. Parodžius liudytojai t.1, b.l. 12, liudytoja T. A. atsakė, jog gali būti, kad 14:23 val. gautas pirminis iškvietimas. T. A. parodė, kad ji su tyrėja buvo nuvažiavusi į įvykio vietą, parodė vietą, kur gulėjo šis žmogus ir tai patvirtina parodymų vietoje protokolas (b.l.64-66 1 t.).
Liudytojas A. S. teismui parodė, jog jis yra Vilniaus miesto greitosios med. pagalbos stoties slaugos specialistas. Buvo kviestas į pagalbą savo kolegai. Atvykus į įvykio vietą, kolegų mašinoje be sąmonės gulėjo žmogus - jo būklė buvo sunki. Atlikus tam tikras procedūras dirbtinėms funkcijoms palaikyti, jis buvo perkeltas į reanimacinę mašiną ir nugabentas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę. Kiek žino, kad po poros dienų ar tą pačią dieną, tas asmuo mirė. A. S. darbo funkcijos yra suteikti pagalbą ir nuvežti į ligoninę, darbo patirtis - 20 m. Iš savo patirties negali pasakyti, kada asmuo buvo sužalotas. Atsimena, kad ant nukentėjusiojo veido buvo bato pėdsakas mėlynės pavidalu. Ar ant veido buvo kraujas – nepamena. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 60-61), iš kurių be analogiškai teisme patvirtintų aplinkybių matyti, kad kitos GMP brigados iškvietimas buvo gautas 2012 09 14 d., 14 val. 53 min., jog nukentėjusiojo asmens apžiūros metu buvo nustatyti sužalojimai: daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, nosies kaulų lūžis, šonkaulių lūžiai, įtariama subdurinė hematoma.
Iš kvietimo kortelės (b.l. 58 1 t.) matyti, jog greitosios pagalbos brigada reanimacinę brigadą išvietė 14:53 val. Į įvykio vietą ji atvyko 14:59 val.
Iš liudytojų V. D., M. Kz., policijos pareigūnų parodymų matyti, jog darbo metu, tikslios datos nepamena, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas žmogus. Atvykus į vietą nukentėjusiojo ar sumuštojo, ar greitosios pagalbos nerado, tik prie jų priėjo neblaivus vyriškis, kuris pradėjo pasakoti, kad su kažkokiu žmogumi jis išgėrinėjo garažuose, paskui tarp jų įvyko muštynės, kurių metu, kaip jis nurodė, jis trenkė porą kartų. Kaip suprato iš pasakojimo, muštynės įvyko dienos bėgyje tarp prisistačiusio ir policiją iškvietusio asmens ir nukentėjusiojo, kurį išvežė greitosios pagalbos automobilis. Prisistačiusio asmens vardą ir pavardę nustatė iš jo žodžių: užsirašė jo duomenis, aplinkybes, kurias jis papasakojo, dėl įvykio policijos komisariate surašė tarnybinius pranešimus.
Liudytojas S. A. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kuris gyvena kitame gatvės gale. Kaltinamąjį žino nuo vaikystės, važiuojant – pasisveikina, tačiau kokių tai kitokių ryšių nepalaiko, jo telefono neturi ir vienas kitam nesiskambina, kartą buvo užėjęs į jo namus, nes S. A. augina medžių sodinukus.
Pagarsinus liudytojo parodymus t.1, b.l.95-96 liudytojas S. A. atsakė, jog jis nepamena ar jis buvo pas A. B. užėjęs, nes nuo vaistų visiškai sutrikusi atmintis. Pamena, jog per antrą apklausą iš tardytojo buvo išvežtas į ligoninę. Savo parodymų neprisimena. Pamena, jog jam liepė pasirašyti. Jis parodymų neskaitė, jam skaityti neleido, parodymus skaitė tardytojas. Ant apklausos protokolo esantys rankraštiniai įrašai yra jo parašyti, dėl parašo abejoja, nes jam davė pasirašyti ant nedidelio lapuko. Savo parodymų nepalaiko. Jis gal buvo užėjęs pas kaltinamąjį, bet kada buvo užėjęs – nepamena. Nežino ar protokole nurodytos datos teisingos. Praėjo metai laiko.
Iš liudytojo S. A. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 95-96) matyti, kad A. B. jis pažįsta kaip kaimyną, nes dar nuo vaikystės su juo bendravo. Tiksliai datą nurodyti negali, bet mano, kad 2012 09 18 jis buvo užėjęs pas A. B. į namus ir pastarasis verkdamas jam pasakojo, kad išėjo nesąmonė, kad jis sumušė senuką, kada jis sumušė senuką ir kokį senuką, nepatikslino. Jis A. B. sakė, kad reikėjo apie brolį pagalvoti prieš darant tokią nesąmonę. A. B. dar pasakojo, kad tas senukas pastoviai prie jo kabinėdavosi ir užgauliodavo dėl neįgalaus brolio, tą dieną senukas pasakė jam, kad „takix ja puskal cherez mesarubku" (turėdamas omenyje jo brolį), tada jo nervai neatlaikė ir jis sumušė tą senuką. Daugiau apie tą senuką ir įvykio aplinkybes A. B. nieko jam nepasakojo, o jis nenorėdamas aštrinti situacijos neklausinėjo.
Liudytoju apklaustas Vilniaus aps. VPK NTV SNTS tyrėjas A. V. nurodė, jog jis šioje byloje be kitų veiksmų atliko ir liudytojo S. A. apklausą. Apklausos metu liudytojas buvo adekvatus, puikiai bendravo, nusiskundimų dėl sveikatos – nereiškė. Nors apklausos metu liudytojas sėdėjo nedideliu atstumu nuo A. V., tačiau jokio alkoholio kvapo nesijautė, jokių įtarimų dėl liudytojo blaivumo – nekilo. Tai, ką liudytojas papasakojo, buvo surašyta į protokolą, parodymai buvo paduoti perskaityti, jis juos pasirašė. Buvo nuspręsta liudytoją apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl jis buvo iškviestas pakartotinai. Šį kartą liudytojui pasidarė bloga, todėl buvo iškviesta med. pagalba ir jis išvežtas į ligoninę. Antroji apklausa neįvyko.
Liudytojas K. Š. teismui parodė, kad iš salėje esančių asmenų jam yra matytas kaltinamasis. Kai K. Š. dirbo autoservise (duomenys neskelbtini), kaltinamasis retkarčiais užeidavo pas juos į darbą. Kaltinamąjį matydavo į mėnesį kartą, gal rečiau. Pažįsta tik iš matymo, vardą ir pavardę sužinojo tik dabar – teisme. Tą dieną K. Š. būnant darbe, dienos metu, užėjo kaltinamasis, klausė, kur yra viršininkas. K. Š. atsakė, kad šiuo metu išvažiavęs. Kaltinamasis pavaikščiojo, pamatė, kad atvažiavo greitoji ir išėjo. Kaltinamasis buvo atėjęs vienas, kokia buvo jo būsena, ar jis buvo išgėręs - nepamena. K. Š. girdėjo, greitoji išvežė žmogų, tačiau kaip tas žmogus, kurį išvežė greitoji, pateko į tą vietą – nežino ir nematė. Atstumas nuo įmonės iki įvykio vietos 100-200 m. Prie greitosios K. Š. nebuvo nuėjęs. Tą dieną A. B. į servisą buvo užėjęs tik tą vieną kartą.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota, kad iš keturių K. Š. iš parodytų vyrų fotonuotraukų, atpažino vyrą pavaizduota nuotraukoje Nr. 4 (tai A. B.), kaip asmenį, kuris 2012-09-14 buvo užėjęs į jų įstaigą (t. 1, b.l. 125-127).
Liudytojas A. M. teismui parodė, kad jis pažįsta A. B. ir J. B., nes 10 m. jo vadovaujama įmonė nuomojosi patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), o jų namas buvo šalia. Įmonėje buvo įrengtos dvi stebėjimo kameros: viena kamera buvo veikianti, kita - butaforinė. Policijos pareigūnai buvo paėmę vaizdo įrašus, įrašantį įrenginį - paskui grąžino. Negali pasakyti, ar kamerose nustatytas laikas atitiko realų laiką, nes kameras, skaičiuojant nuo įvykio laiko, t.y. nuo to rugsėjo mėnesio jie pirko prieš 1-1,5 m. Jos buvo labai blogos kokybės, per jas nieko nepavykdavo įžiūrėti. Kai jas pastatė, A. M. gal porą kartų žiūrėjo, tačiau jų vaizdo kokybė netiko, nes nesimatė mašinų numerių. Įrenginys stovėjo ant palangės ir A. M. net nežino ar jis buvo įjungtas, ar neįjungtas, nes jis galbūt ilgiau nei metus laiko nebuvo pasijungęs pasižiūrėti. Kai kameras sumontavo meistrai tai jie tikriausiai nustatė laiką, bet A. M. nėra technikas ir nežino, ar laikas sustoja, kai jį ištrauki iš rozetės, kai dingsta elektra, ar įrenginys turi kokią nors vidinę bateriją. O elektra buvo dingusi daug kartų. 2012 09 14 d. aplinkybės jam nėra žinomos, tik girdėtos. Tuo momentu, kai viskas vyko, A. M. nebuvo darbe. Kameros realiai buvo tam, kad primityviai atbaidyti narkomanus, vagis.
Liudytojas Z. L., garažų bendrijos primininkas, teismui parodė, kad jis apie 2012-09-14 įvykį sužinojo po kelių dienų iš budėtojų. Pats įvykio laiku garažuose nebuvo ir nieko nematė.
Liudytojas M. K. teismui parodė, kad jam matytas kaltinamasis, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini), o ten liudytojas dirba garažų budėtoju. Kaltinamasis tuose garažuose taip pat turi garažą. Tą dieną, kai buvo nužudytas nukentėjusysis, M. K. pradėjo darbą 8 val. ryto, jis matė kaip nukentėjusysis galimai apie 10-11 val., mašina grįžo į garažus, tačiau kaip jis išėjo iš garažų teritorijos – nematė. Kaltinamojo tą dieną nei ateinant, nei išeinant iš garažų nematė, nežino, ar tą dieną jis buvo garaže. Jokių muštynių taip pat nematė. Matė, kad buvo atvažiavusios 2 greitosios, bet į tai nekreipė dėmesio.
Liudytojas S. S. teismui parodė, kad įvykio rytą jis 7.30 val. baigęs savo pamainą išėjo namo ir apie įvykį sužinojo tik po keturių parų. Nukentėjusįjį pažinojo, jis buvo garažų bendrijos narys, pensininkas, ramus, nekonfliktiškas žmogus. Kaltinamasis taip pat yra bendrijos narys, normalus žmogus. Daug asmeniškų reikalų jie neturėjo, tik pasisveikindavo. Nematė, kad tą rytą į garažus ateitų nukentėjusysis ar kaltinamasis.
Liudytojas V. V. teismui parodė, kad jis nematė, kaip buvo nužudytas G. P.. Apie tai sužinojo tik po trijų parų iš kaltinamojo ir kartu su kaltinamuoju buvo nuėjęs į įvykio vietą, ten matė gulint kepurę, butelį nuo alaus. A. B. sakė, kad ir pamatė gulintį žmogų, pažiūrėjo, apvertė, išsigando ir nubėgo kviesti greitosios. Jis neminėjo, kad tą pačią dieną prieš tai su tuo asmeniu buvo konfliktas.
Liudytojas V. S. parodė, kad jis dirba garažų bendrijoje budinčiu. Garažų bendrijoje dirba pamainomis, kas ketvirtą parą. G. P. ir A. B. pažįsta iš matymo, kaip bendrijos narius. Apie 2012-09-14 įvykį jis sužinojo 2012-09-15, iš nukentėjusiojo dukters ar anūkės, kai jos kitą dieną po nukentėjusiojo mirties atvažiavo į garažus. Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali.
Iš šių liudytojų M. K., S. S., V. S. V. V., Z. L. parodymų matyti, jog budėtojai visą laiką budi prie vartų esančiame namelyje, tačiau keletą kartų per dieną (tai užtrunka maždaug 10-15 min.) apeina teritoriją, todėl tuo metu nemato, kas įeina ar išeina iš teritorijos. Garažų teritorija nėra praeinama, todėl patekti į ją galima tik pro vartus.
Liudytojas J. B., kaltinamojo brolis, teismui parodė, jog A. B. 2012 09 12 iš namų į garažą išėjo ryte apie 9 val. Į namus jis sugrįžo apie 13 val. dienos. J. B. jį iškvietė telefonu, nes jam reikėjo nueiti į tualetą - be kitų pagalbos į tualetą nueiti jis negali. Paskui jis vėl išėjo į garažą. Namuose A. B. pabuvo 15-20 min. Praėjus nedaug laiko A. B. sugrįžo į namus susinervinęs ir pasakė, kad netoli nuo namų surado sumuštą iš matymo pažįstamą vyriškį. A. B. buvo susinervinęs, nes su tuo žmogumi ryte garažo teritorijoje buvo konfliktas, o dabar jis rado tą patį žmogų. Kad nusiraminti išgėrė stiklelį degtinės. Iki tol A. B. buvo blaivus. Neužilgo laiko tarpo atvažiavo policija ir A. B. išėjo į kiemą. J. B. paties konflikto nematė, tą dieną garaže nebuvo. Apie tą konfliktą jam pasakojo brolis A. B., pats atvykusių policijos pareigūnų ir brolio pokalbio su jais nematė.
Iš 2012 09 15 tarnybinio pranešimo (b.l. 1 1 t.) matyti, jog 2012 09 14 15.27 į RVULL GMO brigadai Nr. 51 iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje pristatė G. P., kuriam diagnozuota smegenų kontūzija, šonkaukio lūžimas, pilvo kontūzija. Nukentėjusysis 17.30 val. paguldytas į reanimaciją, 19.30 val. operuotas, o 21.10 val. konstatuota mirtis.
Iš pranešimų apie įvykius ataskaitos matyti, jog įvykio įregistravimo laikas yra 2012 09 14 d. 14.19 val., patruliai buvo išsiųsti į įvykio vietą 15.08 val. Atvyko į įvykio vietą 2012 09 14 d. 15.25 val. (b.l. 5, 1 t.).
Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 6, 7 1 t.) matyti, jog patruliams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Vilniuje prisistatė A. B., kuris paaiškino, jog jis rado sumuštą nukentėjusįjį, kuriam iškvietė med. pagalbą. Nuo A. B. sklido alkoholio kvapas, jis aiškino, jog anksčiau prie garažų su nukentėjusiuoju buvo konfliktas.
Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas neasfaltuotas kelias, esantis tarp (duomenys neskelbtini) garažų bendrijos (garažų masyvo) ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie 10 m. nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros, ir apie 3 m. nuo garažų masyvo tvoros, stovi balta vaza su gėlėmis. Tai yra vieta, kur 2012-09-14 buvo aptiktas sužalotas G. P. (t. 1, b.l. 16-21).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. P. mirtis konstatuota VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės II-ame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2012-09-14 21.10 val. G. P. mirties priežastis: krūtinės ir pilvo sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės IX-o šonkaulio priekinio galo lūžiu su diafragmos dešinio kupolo ir kepenų dešiniosios skilties diafragminio paviršiaus pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (klinikiniais duomenimis -800 ml skysto kraujo dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir 1500 ml pilvaplėvės ertmėje, kraujo krešėjimo sutrikimas, operacijos metu į pilvaplėvę nukraujavo 2000 ml), ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku (klinikiniais duomenimis ir makroskopiškai).
G. P. lavone yra šie sužalojimai:
-Dešinės pusės IX-o šonkaulio priekinio galo lūžis su diafragmos dešinio kupolo ir kepenų dešiniosios skilties diafragminio paviršiaus pažeidimais. Sužalojimai padaryti tiesiogiai paveikiant krūtinės ląstos dešinės pusės apatinės dalies sritį kietais, bukais daiktais, pvz.: smūgiuojant kumščiu, koja ar panašiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti iki pateikimo į ligoninę. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
-Daugybiniai veido ir galvos odos nubrozdinimai ir poodinės bei gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, skeveldrinis nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius į galvos sritį (rankomis, kojomis ir pan.). Sužalojimai galėjo būti padaryti iki patekimo į ligoninę.
-Nosies nugarėlės odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, nosies kaulų skeveldrinis lūžis vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
-Kiti galvoje esantys sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Lavono tyrimo metu nustatyti daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai, išskyrus dešinės pusės IX-o šonkaulio lūžį, galėjo būti padaryti reanimacijos metu, kuri buvo atliekama esant gyvybinėms indikacijoms, todėl jie kaip sužalojimai nevertinami ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Pomirtinių sužalojimų G. P. lavone nėra.
Sužalojimų, būdingų savižalojimuisi, griuvimui, kritimui, atsitrenkimui G. P. lavone nenustatyta. Sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip atsiradusius ginantis nuo smūgių, G. P. lavone nenustatyta.
Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti nemažiau vienu trauminiu poveikiu (smūgiu). Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau 10-ies trauminių poveikių (smūgių) pasekoje. G. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. G. P. lavono kraujyje ir vidaus organuose narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų neieškota. Atliekant mirusiojo tyrimą nebuvo nustatyta jokių požymių, leidžiančių įtarti narkotinių medžiagų, medikamentų ar kitų stipriai veikiančių medžiagų, galėjusių būti mirties priežastimi, vartojimą. G. P. nustatyti šie susirgimai: aterosklerozė -galvos smegenų pamatinių arterijų II st., siaurinanti spindžius apie 25 %, širdies vainikinių arterijų IV st., siaurinanti spindžius apie 25 %, aortos IV st., 4°, Galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė. Inkstų sklerozė. Židininis kepenų suriebėjimas. Visi šie nustatyti susirgimai neturėjo jokios įtakos mirties priežasčiai (b.l. 26-35 1 t.).
Iš mirties liudijimo (b.l. 83, 1 t.) matyti, jog G. P. mirė 2012 09 14.
Apžiūrėjus nukentėjusiajam G. P. priklausančius rūbus: švarką, kelnes, marškinius, pusbačius, puskojines, apatinius rūbus, kepuraitę su snapeliu, ant švarko, marškinių, apatinių baltinių, berankovių marškinėlių rasta dėmių panašių į kraują (b.l. 48-51 1 t.).
Apžiūrėjus įtariamajam A. B. priklausančius rūbus: rudą liemenę, kelnes, sportinį švarką, šlepetes (t.2, b.1.69), ypatingų pažeidimų, dėmių panašių į kraują nerasta.
Iš specialisto išvados (t. 2, b.l. 75) matyti, kad ant A. B. dešinės šlepetės kraujo nerasta. Ant A. B. liemenės, sportinių kelnių, sportinio švarko dėmių ir sutepimų, panašių į kraują, nesimato. Iš specialisto išvados (t. 2, b.l.79-80) matyti, kad A. B. apžiūros metu išorinių sužalojimo žymių kūne nerasta.
Kompiuterinės plokštelės su vaizdo įrašu apžiūros protokolu nustatyta: apžiūrėta kompiuterinė plokštelė "Platinum" DVD-R 16xspeed su vaizdo įrašu paimtu 2012-09-17 iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad joje yra įrašyta UAB (duomenys neskelbtini) vienos stebėjimo kameros rodomas 2012-09-14 dienos vaizdo įrašas. Stebėjimo kamera filmuoja teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo, įvažiavimo į garažų masyvą (duomenys neskelbtini) pabaigoje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Įrašo viršuje yra skaitmeninis datos ir laiko įrašas - 2012/09/14, 13:03:09. Matyti, kaip nuo įvažiavimo į geležinių garažų masyvą link (duomenys neskelbtini) namo bėga žmogus su tamsia kepuraite, apsirengęs tamsiais drabužiais, rankoje laikantis baltos spalvos krepšį - maišelį, kuriam iš paskos bėga žymiai už pirmąjį stambesnis žmogus, apsirengęs pilkos spalvos drabužiais su tamsia liemene. Žmonės bėga ekrano viršuje iš kairės į dešinę, dešininiame ekrano kampe matosi, kad stambesnis žmogus beveik pasiveja pirmąjį ir kas vvksta toliau nesimato.
2012/09/14, 13:39:34 tas pats stambus vyriškis pasirodęs ekrane eina nuo (duomenys neskelbtini) namo link įvažiavimo į metalinių garažų masyvą ir 2012/09/14, 13:40:10 užeina į jį.
2012/09/14, 13:41:07 tas pats stambus vyriškis išeina iš metalinių garažų masyvo ir eina link UAB (duomenys neskelbtini). 13:41:18 užeina į minėtos UAB vidų. Yra matyti, kad stambus vyras yra apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis, pilkos spalvos džemperiu su šviesiu piešiniu priekyje, rudos spalvos apavu, rudos spalvos liemene, stambaus kūno sudėjimo, plikas, apvalaus veido ir eidamas rūko.
2012/09/14, 13:42:53 yra matyti, kaip nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo atvažiuoja greitosios medicininės pagalbos automobilis ir 13:43:31 tas pats stambus vyriškis išeina iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų ir eina link sustojusios greitosios medicininės pagalbos automobilio (t. 1, b.l. 134).
Iš Bendrosios pagalbos centro 2012-09-14 d. 14:14:42 val. ir 2012-09-14 d. 14:23:12 val. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, jog stenografuotas dviejų asmenų - moters, dirbančios BPC, ir vyro, pranešusio apie įvykį, pokalbis, kurio metu vyras (pranešėjas apie įvykį) praneša, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gatvėje, ant žemės guli žmogus, kurį jis pats stipriai primušė, kumščiais sumušė veidą (t. 1, b.l. 13-15).
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. B. iš esmės kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad dėl jo brolio atžvilgiu išsakytų netaktiškų žodžių, jis nukentėjusiajam trenkė tik vieną kartą ir tai įvyko ryte. Po suduoto smūgio nukentėjusysis nebuvo vizualiai sužalotas, vaikščiojo. Nukentėjusysis buvo sužalotas kitų asmenų, kuriuos jis matė, išeidamas iš garažų ir kurie pasišalino dar iki jam prieinant, todėl jų atpažinti jis negali. Šie kaltinamojo parodymai, teismo nuomone, yra paneigti teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam G. P. sužalojimai buvo padaryta ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių. Iš UAB (duomenys neskelbtini) stebėjimo kameros, kuri filmavo teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo, įvažiavimo į garažų masyvą (duomenys neskelbtini) pabaigoje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2012-09-14 dienos vaizdo įrašo, kurio viršuje yra skaitmeninis datos ir laiko įrašas - 2012/09/14, 13:03:09, matyti, kaip nuo įvažiavimo į geležinių garažų masyvą bėga žmogus su tamsia kepuraite, kuriam iš paskos bėga žymiai už pirmąjį stambesnis žmogus, apsirengęs pilkos spalvos drabužiais su tamsia liemene. Žmonės bėga ekrano viršuje iš kairės į dešinę, kas vyksta toliau nesimato. Vaizdo įrašas patvirtina, jog būtent kaltinamasis (tai galima spręsti iš pastarojo aprangos įvykio dieną) vijosi nukentėjusįjį (tai galima spręsti iš apžiūrėtų nukentėjusiojo rūbų, nes švarkas šviesesnis už kelnes), o kaltinamojo aiškinimas, jog jis bėgo link mušamo nukentėjusiojo kartu su kitu asmeniu, kurio neįsidėmėjo, atmestinas kaip gynybos versija, kuria siekiama sušvelninti savo padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog tai, kad būtent kaltinamasis stipriai sumušė nukentėjusįjį patvirtina garso įrašai, iš kurių matyti, jog būtent pats kaltinamasis net kelis kartus skambindamas Bendrojo pagalbos centro telefonu – 112, pareiškė, kad būtent jis sumušė nukentėjusįjį („tai aš jį primušiau“ „kumščiais sumušiau jam veidą“), jog būtent dėl to sumušimo nukentėjusiojo būklė yra sunki, ką galima spręsti iš kaltinamojo išsakytų žodžių „turbūt mirs“. Kaltinamojo aiškinimas, jog taip sakydamas jis turėjo tikslą paspartinti grietosios pagalbos atvykimą, teismo vertinamas, bandymu, byloje esančius įrodymus pritaikyti susidariusiai situacijai, todėl, kaip nelogiškas, yra atmetamas.
Vaizdo įrašai patvirtina kaltinamojo parodymus, kurie sutampa su liudytojo K. Š. parodymais, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo užėjęs į autoservisą ir kad atvažiavus greitajai jis nuėjo į jos pusę. Kaltinamasis nurodė, jog į servisą užėjo tikslu pasiklausti dėl metalo, tačiau liudytojas K. Š. nurodė, jog atėjęs į servisą kaltinamasis klausė kur viršininkas, o pastarojo nesant, pamatęs, jog atvažiavo greitoji išėjo link jos. Tačiau nei vienas iš atvykusių dviejų grietosios pagalbos automobilių darbuotojų, apklaustų teisme, nenurodė, jog kas nors iš pašalinių būtų buvęs įvykio vietoje ar priėjęs prie jų, jiems esant prie nukentėjusiojo. Ši aplinkybė, kokiu tikslu kaltinamasis užėjo į servisą, kur išėjęs iš autoserviso nuėjo kaltinamasis, iš esmės, sprendžiant kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo klausimus, neturi reikšmės.
Kaltinamasis nurodo, jog tarp jo ir nukentėjusiojo ryte kilo buitinis konfliktas, kurį išprovokavo pats nukentėjusysis, neetiškai atsiliepdamas apie kaltinamojo brolį ir taip jį užgaudamas ir įžeisdamas. Kaltinamojo parodymai apie kilusios konfliktinės situacijos tarp jo ir G. P. priežastis nepaneigti, tiesioginių įvykio liudytojų nėra, todėl teismas neturi pagrindo jų atmesti, tačiau atmestini kaltinamojo paaiškinimai apie tai, jog jis matė, kad nukentėjusįjį sumušė du nepažįstami asmenys. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kaltinamasis nusivijo asmenį, kurio aprangos spalva atitinka nukentėjusiojo rūbų spalvą – bliuzonas šviesesnis už kelnes. Kaltinamajam po pusvalandžio grįžus ir vaikštinėjant po kiemą, užėjus į servisą, po to po minutės atvažiavo greitoji, kuri toje pusėje, kurioje buvo nubėgęs kaltinamasis rado sužalotą nukentėjusįjį G. P. ir jį išvežė į ligoninę. Kaltinamasis nurodo, jog 13 val. jis buvo savo namuose, kur rūpinosi broliu. J. B. patvirtino, kad A. B. apie 13 val. buvo parėjęs namo. Šių kaltinamojo ir jo brolio nurodytų aplinkybių teismas nekvestionuoja. Nors pagal vaizdo įrašą matyti, jog kaltinamasis nusivijo nukentėjusįjį 13:03:09, tačiau liudytoju apklaustas A. M. parodė, jog negali patvirtinti, kad kameros rodomas vaizdo laikas atitiko realų, iš Bendrojo pagalbos centro išklotinių matyti, jog kaltinamasis Bendrojo pagalbos centro telefonu skambino du kartus: 14:14:42 val. ir 14:23:12 val., teismas neturi pagrindo abejoti Bendrojo pagalbos centro fiksuoto laiko teisingumu, todėl byloje nustatytų aplinkybių visumoje konstatuoja, kad nukentėjusiojo sužalojimo laiko tiksliau nustatyti nėra galimybės, todėl laikytina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas 2012 09 14 d. apie 14 val. Tiek kaltinamasis, tiek jo brolis patvirtino, jog kaltinamasis, grįžęs namo apie 13 val. namuose ilgai neužsibuvo, grįžo į garažus, o apie 15 val. grįžo namo susijaudinęs.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog būtent kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį ir šio sumušimo išdavoje, nukentėjusysis po kelių valandų ligoninėje mirė. Šios išvados pagrįstumą, teismo nuomone, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, kurių metu kaltinamasis nedviprasmiškai pasisako taip stipriai sumušęs žmogų, jog pastarasis net gali mirti.
G. P. mirties priežastimi buvo krūtinės ir pilvo sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės IX-o šonkaulio priekinio galo lūžiu su diafragmos dešinio kupolo ir kepenų dešiniosios skilties diafragminio paviršiaus pažeidimais. Tai, kad G. P. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jis mirė, buvo smurtiniai, patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, jog jis mirė dėl nemažiau vieno trauminio mirtį sukėlusio sužalojimo padaryto poveikiu (smūgiu). Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau 10-ies trauminių poveikių (smūgių) pasekoje. Taigi, iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių, todėl atmestina bet kokia neatsargaus ar vieno spontaniško smūgio sudavimo versija. Iš nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekio (ne mažiau 11 trauminių poveikių) darytina išvada, jog nukentėjusysis buvo mušamas tyčia. Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė, o tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Trauminių poveikių kiekis ir jų lokalizacija (krūtinės ląstos, veido, galvos) leidžia teismui padaryti išvadą, kad G. P. buvo sužalotas tyčia, o ne dėl neatsargumo.
Suduodamas daugybinius smūgius į krūtinės ląstą, veidą, galvą, A. B. negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams – mirčiai – atsirasti, tokiu būdu, jis veikė netiesiogine tyčia. Į tai nurodo ir po įvykių buvę kaltinamojo veiksmai, kai jis pats kvietė greitąją pagalbą.
Nors kai kurie liudytojai parodė, jog kaltinamasis buvo blaivus, ar jo neblaivumas nesijautė, o kai kurie - jog įvykio dieną buvo neblaivus, liudytoju apklaustas kaltinamojo brolis J. B. – kad išgėrė taurelę stresui nuimti, tačiau objektyviais ir neginčijamais metodais kaltinamojo blaivumas įvykio metu nebuvo nustatytas, todėl ši aplinkybė nėra vertinama.
Teismas laiko įrodytu, kad A. B. tyčia nužudė G. P. ir todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Teismas nelaiko, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Nukentėjusiojo išsakytų įžeidžių žodžių patvirtinančių liudytojų nėra, o iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog nukentėjusysis apie kaltinamojo brolį įžeidžiai atsiliepė ryte, tačiau iš aukščiau išdėstytų bylos aplinkybių nustatyta, jog nukentėjusysis sumuštas buvo apie 14 val., todėl dėl praėjusio laiko tarpo kaltinamojo veiksmų sumušant nukentėjusįjį negalima laikyti spontaniškais bei pripažinti, kad šie veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo.
Nors kaltinamasis, realiai turėdamas galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, to nepadarė, prisistatė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, tačiau jis iškviesdamas policiją ir greitos pagalbos medikus į įvykio vietą nurodė, jog nukentėjusįjį rado, tikrų byloje laikų nustatytų aplinkybių dėl nukentėjusiojo sumušimo jis neatskleidė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, savo parodymais, siekdamas tyrimo eigą nukreipti sau palankesne linkme, todėl teismas laiko, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Taip pat laiko, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors A. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 94, 83-85m 2 t.), dirba (b.l.133 2 t.), vienas rūpinasi neįgaliu, nedarbingu broliu, kuriam nustatytas 20 proc. darbingumas, specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra paskirtas brolio rūpintoju (tėvas miręs 2010 12 22, mama – 2007 01 03 - b.l.116-119 1 t., b.l.132, 86, 87, 2 t.), tačiau A. B. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atimta gyvybė. Įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai kad žalodamas nukentėjusįjį nenaudojo jokių grėsmingų įrankių, kaltinamasis dirba, prižiūri neįgalų brolį, anksčiau neteistas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Sąlygų BK 62 str. taikymui nėra.
Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis. Kardomoji priemonė namų areštas byloje nebuvo tęsiama, tačiau priimant apkaltinamąjį nuosprendį iki jo įsiteisėjimo tikslinga ją paskirti, tomis pačiomis sąlygomis.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2012 09 19 iki 2012 10 20 (b.l.2, 32, 2 t.)
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikė civilinį ieškinį (b.l. 41-43, t. 1.) 1343,59 Lt sumai G. P. gydymo išlaidoms atlyginti. Prašo žalą priteisti iš kalto asmens į privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje.
Nukentėjusioji M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 100 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 76-77). Pateikė dokumentus pagrindžiančius patirtos turtinės žalos dydžius 10078 Lt sumai (b.l. 79-81 1 t., b.l. 181 2 t.): už ritualines paslaugas 2135 Lt ir 200 Lt, gedulingi pietūs 930 Lt, paaukota bažnyčiai 600 Lt. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė papildomus įrodymus dėl paminklo ir jo montavimo (6213 Lt) išlaidų atlyginimo, nurodė, jog ji prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą. Tėvą laidojo savo lėšomis, paskui gavo pinigų iš Teisingumo ministerijos bei gavo valstybės laidojimo pašalpą - 1040 Lt. Gautų pinigų neužteko, nes tėvas pageidavo, kad būtų palaidotas pravoslavų kapinėse. Prašo, kad būtų padengtos visos išlaidos, paminklui ir atlyginti moralinę žalą. Nukentėjusiosios brolis (nužudytojo G. P.) sūnus yra invalidas, jo būklė labai sunki. Po laidotuvių jam rimtai sutriko sveikata: depresija, negalėjo miegoti, mėnesį gulėjo ligoninėje. Brolio slaugos įforminusi nėra. Taip pat nurodė, kad jai padaryta didelė moralinė žala, kadangi ji neteko tėvo, patyrė didelį šoką, pablogėjo sveikata. Neturtine 50000 litų moraline žala ji įvertino visų šeimos narių sveikatos praradimą, ypatingai – brolio, kuris yra 2 grupės invalidas ir kuriam (I. P.) nustatytas 35 proc. darbingumas (b.l. 182, 2 t.). Anksčiau nereikėjo juo visiškai rūpintis, o dabar jis savarankiškai negali net nueiti pas gydytoją, tyrimus priduoti ar vaistus susileisti. M. Č. yra gavusi Sodros pašalpą. Už karstą apie 1000 litų ir dvi tėvo pensijas. Nukentėjusioji patvirtino, kad Teisingumo ministerijos sprendime dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (t.1, b. l. 86-88) nurodytą 5866,06 Lt sumą yra gavusi.
M. Č. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš teismui pateiktų mokėjimo čekių matyti, jog jai dėl tėvo laidotuvių organizavimo, paminklo statymo yra padaryta 10 078 Lt (2135+200+930+600+6213) turtinė žala (tokiai sumai yra pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai), tačiau auka bažnyčiai nelaikytina tiesiogiai kaltinamojo veiksmais padaryta žala, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti patenkintas. Kita, dokumentais patvirtinta, turtinės žalos dalis laikytina padaryta kaltinamojo nuteisėtais veiksmais, bet valstybė išmokėjo 1040 Lt pašalpą, Teisingumo ministerija 5866,06 Lt kompensaciją, todėl šiomis sumomis priteistinos turtinės žalos suma yra mažinama ir M. Č. iš kaltinamojo priteistina 2571,94 Lt (10078-600-1040-5866,06) turtinei žalai atlyginti.
Be to, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti M. Č. ieškinio ir dalyje dėl 50 000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti. LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji M. Č. yra nužudytojo dukra. Ji, pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, teismui paaiškino, kad dėl tėvo mirties patyrė išgyvenimus, pablogėjo jų sveikata. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad M. Č. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ji pilnametė, turinti savo šeimą, nukentėjusysis gyveno savarankiškai ir atskirai, todėl, M. Č. naudai iš kaltinamojo priteistina 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas taip pat įvertina kaltinamojo turtinę padėtį, jog pastarasis slaugo neįgalų brolį, dėl ko gali dirbti tik pusę darbo dienos.
Kaltinamojo A. B. drabužius – liemenę, megztinį, sportines kelnes, šlepetes, saugomus Vilniaus aps. VPK saugykloje pagal 2013 02 05 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.76-77, 2 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. B..
Seilių pavyzdžiai, saugomi Vilniaus aps. VPK saugykloje (b.l.76-77, 2 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Nukentėjusiajam G. P. priklausantys rūbai: švarkas, kelnės su diržu, marškiniai, pusbačiai, puskojinės, apatiniai baltiniai, apatinės kelnės, berankoviai marškinėliai, kelnaitės, kepuraitė su snapeliu, saugomus pagal 2012 11 15 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nukentėjusiosios M. Č. prašymu, grąžintini jai.
Bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei UAB (duomenys neskelbtini) 2012 09 14 vaizdo įrašas, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
2013 07 01 teismo nutartimi nuo 2013 07 19 d. iki bylos išnagrinėjimo pratęstą 2012 10 19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 04 16 nutartimi pratęstą laikiną apribojimą A. B. a/k (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, palikti galioti civilinio ieškinio užtikrinimui (b.l.53-54, 2 t.).
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2012 09 19 iki 2012 10 20.
Kardomąją priemonę registraciją policijos įstaigoje palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Iki įsiteisės nuosprendis paskirti kardomąją priemonę – namų areštą, nustatant tokias sąlygas: Nuo 19 val. iki 7 val. nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir nesilankyti viešose vietose ( kavinėse, restoranuose, baruose).
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai 1343,59 Lt G. P. gydymo išlaidoms atlyginti.
M. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, dėl neturtinės žalos atlyginimo - tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. M. Č. naudai 2571,94 Lt turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamojo A. B. drabužius – liemenę, megztinį, sportines kelnes, šlepetes, saugomus Vilniaus aps. VPK saugykloje pagal 2013 02 05 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77, 2 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B..
Seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugykloje pagal 2013 02 05 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77, 2 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nukentėjusiajam G. P. priklausančius rūbus: švarką, kelnes su diržu, marškinius, pusbačius, puskojines, apatinius baltinius, apatines kelnes, berankovius marškinėlius, kelnaites, kepuraitę su snapeliu, saugomus pagal 2012 11 15 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. Č..
Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, UAB (duomenys neskelbtini) 2012 09 14 vaizdo įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
2013 07 01 teismo nutartimi nuo 2013 m. liepos 19 d. iki bylos išnagrinėjimo pratęstą 2012 10 19 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskirto ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 04 16 nutartimi pratęstą laikiną apribojimą A. B. a/k (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, palikti galioti civilinio ieškinio užtikrinimo tikslu (b.l. 53-54, 2 t.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.