Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui K. N. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje - E. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), rytų pusėje ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš šiaurės pusės, ir su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės. Visų trijų sklypų ribos aptvertos metalinės vielos tvora. Už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų pusėje yra Sargėnų vandens tvenkinys.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku, nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.118 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad per atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį ieškovė siekia pėsčiomis eiti iki tvenkinio ir per tą pačią žemės sklypo dalį grįžti atgal parsinešant vandens, vėliau šiuo vandeniu laistyti jos žemės sklype (šiltnamyje) esančius augalus (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 11 min. 53 sek. – 12 min. 00 sek.). Atsakovas neleidžia ieškovei prieiti prie tvenkinio nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per jam priklausančio žemės sklypo dalį, esančią adresu Linkuvos g. 23, Kaune, pažymėtą indeksu „1“ (b. l. 66) (ieškovės pateiktame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „S1“ (ieškinio priedų p. 6)).

CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Toliau teismas vertina, ar nagrinėjamu atveju yra šios sąlygos servituto nustatymui.

Ieškovės ir atsakovo nesutarimas nustatyti servitutą yra akivaizdus – ieškovė dėl servituto nustatymo ieškiniu kreipėsi į teismą, šalys bylos nagrinėjimo metu palaikė skirtingas pozicijas. Atsakovas savo nesutikimą nustatyti servitutą grindžia netinkamu ieškovės elgesiu tuomet, kai atsakovas ieškovei buvo leidęs naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi iki tvenkinio, taip pat savo teise į nuosavybės neliečiamumą. Šalys neginčijo aplinkybės, kad nuo 1983 metų iki 2006 metų atsakovas leido ieškovei naudotis minėto žemės sklypo dalimi (b. l. 5, 18, 28, 2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 11 min. 23 sek. – 11 min. 48 sek., 15 min. 12 sek. -15 min. 18 sek., 18 min. 04 sek. - 18 min. 18 sek., 26 min. 47 sek. - 27 min. 27 sek.). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovė piktnaudžiaudama savo teisėmis ir atsakovo gera valia pradėjo vaikščioti per visą jo sklypą, dvejose vietose prakirpo jo tvoroje angas, prie pat jo sklypo ribos tyčia pildavo maisto atliekas, kurios pūdamos vasaros metu skleidė nepakeliamą tvaiką ir taip sukeldavo nepatogumus ir diskomfortą ne tik atsakovui, bet taip pat ir trečiajam asmeniui. Teismo posėdyje jis papildė, kad per šią sklypo dalį vaikščiojo ne tik ieškovė, tačiau ir jos dukra, žentas (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 28 min. 16 sek. – 28 min. 28 sek.). Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė praeidama uostydavo, skindavo vaisius (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 40 min. 40 sek. - 40 min. 42 sek.). Dėl to atsakovas nesutinka, kad ieškovė neatlygintinai ar atlygintinai naudotųsi jo sklypo dalimi (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 34 min. 02 sek.).

Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Kelio servituto atveju viešpataujantysis daiktas, kaip pastebima teismų praktikoje, pripažįstamas daiktas, į kurį keliu ketinama patekti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Taigi šiuo atveju viešpataujantysis daiktas turėtų būti ieškovės daiktas už atsakovo žemės sklypo (nagrinėjamu atveju, tvenkinys), o ne, kaip ieškovė nurodo, jos žemės sklypas, į kurį ji iš tvenkinio tuo pačiu keliu per atsakovo žemės sklypą grįždama neštų vandenį. Kaip ir teisingai nurodė atsakovas, ieškovė nėra tvenkinio savininkė (valdytoja). Be to, toje teritorijoje, į kurią ieškovė neva negali patekti (teritorija aplink tvenkinį), ieškovė neturi jokių statinių ar kito nekilnojamojo turto. Taigi ieškovė nėra viešpataujančio daikto (tvenkinio ar kito daikto už atsakovo žemės sklypo, per kurį būtų nustatomas servitutas, pabaigos) savininkė (valdytoja). Tai reiškia, kad kelio per atsakovo žemės sklypą servituto nustatymas į viešpataujantįjį daiktą, kuris nepriklauso atsakovei nuosavybės teise ar ji jo nevaldo, neatitiktų servituto esmės.

Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas taip pat turi įvertinti, ar servituto nustatymas yra susijęs su naudojimusi viešpataujančiu daiktu pagal jo tikslinę paskirtį, ar nenustačius servituto ieškovei būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal paskirtį, ar ieškovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodama atsakovo nuosavybės teisių ir interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovei priklausančio viešpataujančiojo daikto nėra, tačiau teismas įvertina, ar neturėdama priėjimo prie tvenkinio per atsakovo žemės sklypą ieškovė gali tinkamai naudotis savo žemės sklypu, tai yra laistyti jame esančius augalus tvenkinio vandeniu. Ieškovės teigimu, ji neturi tiesioginio priėjimo prie vandens telkinio iš jai priklausančio žemės sklypo. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė prie tvenkinio gali prieiti viešu priėjimu, tai yra priėjimas prie Sargėnų tvenkinio yra visa Obelynės gatvė su privažiavimu iki tvenkinio, nuo ieškovės sklypo iki Sargėnų tvenkinio yra 180 - 240 metrų atstumas (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 26 min. 10 sek. – 26 min. 34 sek.). Šių aplinkybių neginčijo ir pati ieškovė, tik nurodė, kad jai toks priėjimas nėra patogus. Ieškovės teigimu, nėra tikslinga eiti per aplinkui apie 250 - 300 metrų nešant kibirus vandens, kai tvenkinys visai šalia jos žemės sklypo ir iki kurio atstumas per atsakovo žemės sklypą būtų 6-7 metrai (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 16 min. 25 sek. – 16 min. 27 sek.). Tačiau teismas sutinka su atsakovu, jog tam, kad ieškovei iš tvenkinio atnešti vandens jos žemės sklype esantiems augalams palaistyti, nėra pagrindas riboti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypą, nustatant servitutą. Kita vertus, ieškovė augalų laistymui gali naudoti į jos žemės sklypą tiekiamą vandenį, kurį ji nurodė turinti (2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio įrašas: 19 min. 32 sek. – 19 min. 38 sek.). Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip minėta, ieškovė jau ilgą laiką nesinaudoja atsakovo žemės sklypo dalimi tam, kad prieitų prie vandens telkinio, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovė gali prižiūrėti savo žemės sklypą neidama per atsakovo žemės sklypą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, nėra CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų servitutui nustatyti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis). Nustačius servitutą į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, būtų be pakankamo pagrindo varžoma atsakovo nuosavybės teisė ir ieškovei kilusios problemos būtų sprendžiamos atsakovo teisių sąskaita. Pažymėtina, kad nėra pagrindo nustatyti servitutą ir riboti atsakovo nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovė, siekianti nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jai taip yra naudingiau ir patogiau. Ieškovės argumentas, kad aptverdamas priėjimą prie tvenkinio atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktą, nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku dėl servituto nustatymu, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Ieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovei nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (31 Eur dydžio žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje valstybė patyrė 9,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dėl servituto nustatymo atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. L. valstybei 9,44 Eur (devynis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.