- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- A-261-1684-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) viršininko 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 50-TE-467 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ 1.3 punktą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Panevėžio AVPK viršininko 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-468 „Dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1.2 punktą neteisėtu, jį panaikinti ir grąžinti pareiškėją į buvusias Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigas, šią sprendimo dalį vykdant nedelsiant; 3) priteisti iš atsakovo 4397,72 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. lapkričio 24 d.; 4) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde (b.l. 2-4) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas dirbo Viešosios tvarkos skyriaus patrulio pareigose nuo 2007 m. 2007 m. balandžio 3 d. jam buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, tačiau Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu šis leidimas buvo panaikintas. Pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo pareikšti įtarimai dėl kyšio ėmimo. Dėl šios nusikalstamos veikos pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat Panevėžio apskrities VPK 2011 m. birželio 10 d. dėl šio įvykio pradėjo tarnybinį patikrinimą ir nušalino jį nuo pareigų. Tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą, tarnybinis patikrinimas atnaujintas ir baigtas, padarius išvadą, jog nėra įrodymų, kad būtų padarytas tarnybinis nusižengimas.
Tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dar nebaigus tarnybinio patikrinimo, pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo (toliau – Poligrafo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, gali būti atliekamas tyrimas poligrafu. Kitaip tariant, tarnybinio patikrinimo metu atliekant tyrimą poligrafu yra siekiama nustatyti, ar asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, padarė tarnybinį nusižengimą. To paties straipsnio kituose punktuose nurodyti kiti atvejai, kada taip pat gali būti atliekamas tyrimas poligrafu. Visais atvejais tokio tyrimo tikslas yra skirtingas. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog tyrimas poligrafu pareiškėjui buvo pasiūlytas kitokiu tikslu, t. y. ne siekiant nustatyti, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes tai jau buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, o sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas pareiškėjui atlikti tyrimą poligrafu buvo neteisėtas. Atsisakymas tikrintis poligrafu, kada atliekamas tarnybinis patikrinimas, neturi būti naudojamas leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo klausimo išsprendimui, nes tyrimo objektai – skirtingi. Be to, pasiūlymas pareiškėjui atlikti tyrimą poligrafu buvo pateiktas pažeidžiant Poligrafo įstatyme numatytas procedūras, t. y. pareiškėjui nebuvo išaiškinti tyrimo atlikimo tikslai, sutikimas atlikti tyrimą poligrafu įteiktas netinkamai, juolab, kad R. Z. atsisakė ne tirtis poligrafu, o pasirašyti sutikimą dėl psichofiziologinio tyrimo atlikimo, kaip dokumentą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas yra praradęs teisę dirbti su tarnybinę paslaptį turinčia informacija, anksčiau buvo teistas, charakterizuojamas neigiamai, atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais atskleidė tarnybinę paslaptį, yra nepatikimas ir pan. Vien tik aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas atsisakė tyrimo poligrafu, žinodamas, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo, negali būti traktuojama kaip įstatymų pažeidimas ir reikšti, kad pareiškėjas yra nepatikimas ir dėl to turi būti panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija. Pabrėžė, jog speciali ekspertų komisija, posėdyje nagrinėjusi klausimą dėl R. Z. leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo, rėmėsi tik D. Ž. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis svarstė, kad galbūt R. Z. gali būti nepatikimas. Minėta komisija nebuvo susipažinusi su kita medžiaga (tarnybinio patikrinimo medžiaga, pareiškėjo asmens byla), charakterizuojančia pareiškėją. Vien tik D. Ž. tarnybinis pranešimas negali būti laikomas medžiaga, iš kurios sprendžiama apie R. Z. dalykines ir asmenines savybes, jo tinkamumą dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Komisija, remdamasi tik tarnybiniu pranešimu, padarė išvadą, kad R. Z. yra nepatikimas ir jam turi būti panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija. Toks ekspertų komisijos sprendimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, Panevėžio AVPK viršininkas, gavęs komisijos sprendimą, pats asmeniškai privalėjo aiškintis visas svarbias aplinkybes ir negalėjo priimti įsakymo dėl leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Ž. neturėjo teisės specialiajai ekspertų komisijai pateikti svarstytiną jų darbotvarkėje klausimą, kadangi jis nėra subjektas, kontroliuojantis paslapčių saugojimo ar kitokius uždavinius, susijusius su tarnybinių paslapčių saugojimu.
Šalies argumentai
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. birželio 10 d. Panevėžio apskrities VPK pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų R. Z. ir R. B. veiksmų, įtariant, kad jie galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, nes pareigūnų veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių. Pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2011 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apskrities VPK buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro pranešimas apie nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. Z., kadangi tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Atsižvelgiant į šį nutarimą, 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo atnaujintas tarnybinis patikrinimas R. Z. atžvilgiu. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kilo abejonių dėl R. Z. sąžiningumo ir patikimumo. Apie šiuos įtarimus buvo pranešta Panevėžio apskrities VPK viršininkui 2011 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame pasiūlyta R. Z. atlikti tyrimą poligrafu, vadovaujantis Poligrafo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Sutikimas tikrintis poligrafu 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo išsiųstas į Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK, be to, buvo paprašyta R. Z. viršininkės A. J., kad ši supažindintų pareiškėją su sutikimu. A. J. informavo, kad R. Z. su sutikimu supažindino 2011 m. rugsėjo 2 d., tačiau dokumento R. Z. nepasirašė, nurodęs, kad jam reikia pasitarti su advokatu. 2011 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK, komisariato viršininko E. Š. kabinete pareiškėjui buvo dar kartą pasiūlyta pasirašyti sutikimą, jis nurodė, jog yra susipažinęs su sutikimu, tačiau jo nepasirašys. R. Z., būdamas sąžiningas, atsakingas, linkęs laikytis teisės aktų pareigūnas, turėjo imtis visų priemonių, kad įrodytų savo nekaltumą, tačiau to nepadarė. Todėl, nors atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius išvadą, nustatyta, kad jokio tarnybinio nusižengimo R. Z. veiksmuose nėra, jis taip pat nepažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) reikalavimų, tačiau pareiškėjui atsisakius tikrintis poligrafu, buvo panaikintas jo leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteko specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, jis atleistas iš vidaus tarnybos.
Atsakovo atstovas paaiškino, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. specialiosios ekspertų komisijos pirmininkas M. A. pranešė komisijos nariams, kad kitą dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 14 d. vyks neeilinis komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas ir R. Z. turimo leidimo dirbti su slapta informacija panaikinimo klausimas. Komisijos posėdyje pirmininkas supažindino kitus komisijos narius su D. Ž. 2011 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo informuojama, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 10 d. nurodymu atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjo R. V. 2011 m. birželio 10 d. tarnybinį pranešimą dėl Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK VTS patrulių R. Z. ir R. B. veiksmų. Komisijos nariai taip pat turėjo galimybę susipažinti su R. Z. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga. Posėdžio metu komisijos nariai, susipažinę su pateikta informacija, nusprendė pritarti komisijos pirmininko pasiūlymui panaikinti R. Z. turimą leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Atstovas taip pat pabrėžė, jog tikrintis poligrafu R. Z. pasiūlyta todėl, kad galutinai išsklaidyti abejones dėl jo sąžiningumo. Nors poligrafas tik parodo, ar tikrinamas asmuo meluoja ar nemeluoja, tačiau galbūt tai lemtų R. Z. norą prisipažinti dėl padarytų pažeidimų. Pareiškėjui atsisakius atlikti psichofiziologinį tyrimą, abejonės dėl jo sąžiningumo ir patikimumo neišsklaidytos, todėl nuspręsta pateikti siūlymą panaikinti jo turimą leidimą dirbti su slapta informacija.
Atsakovo atstovė pabrėžė jog sutikime dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo yra pacituotas Poligrafo įstatymo 10 straipsnyje, todėl pareiškėjas negalėjo nežinoti atsisakymo tirtis poligrafu pasekmių. Šito sutikimo formą pareiškėjas gavo 2011 m. rugsėjo 1 d. vakare ir rugsėjo 9 d., kai buvo atvykę Vidaus tyrimo poskyrio tyrėjai R. V. ir D. Ž.. Dalyvaujant Biržų r. PK viršininkui E. Š., pareiškėjui buvo išaiškinta, kokios pasekmės laukia nesutikus tirtis. 2011 m. rugsėjo 14 d. įvyko Panevėžio apskrities VPK specialiosios ekspertų komisijos posėdis. Komisijos nariai vienbalsiai priėmė nutarimą viršininkui siūlyti panaikinti pareiškėjui turimą leidimą dirbti, susipažinti su įslaptinta informacija. Komisijos nariai turėjo medžiagą dėl R. Z. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, be to, tyrimas pradėtas dar 2011 m. birželio 10 d., tai buvo neeilinė byla, visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo žinoma komisijos nariams. Pasiūlymas dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo pareiškėjui buvo duotas, siekiant išaiškinti tiesą. Todėl komisijos nariams pareiškėjo nesutikimas sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo ir buvo pasiūlyta panaikinti pareiškėjo turimą leidimą. Atsižvelgdamas į šį nutarimą, Panevėžio apskrities VPK viršininkas panaikino leidimą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 119-127) pareiškėjo R. Z. skundą patenkino. Teismas panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 50-TE-467 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ 1.3 punktą, kuriuo panaikintas vyresniajam policininkui R. Z. 2007 m. balandžio 3 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 76; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-468 „Dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1.2 punktą, kuriuo vyresnysis policininkas R. Z. atleistas iš vidaus tarnybos; grąžino R. Z. į iki atleidimo iš tarnybos eitas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigas ir priteisė R. Z. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4854,18 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Teismas nurodė sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities VPK buvo gautas 2011 m. birželio 10 d. Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjo R. V. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2011 m. birželio 9 d. 21.20 val. Pasvalyje, Vilniaus g. 12, Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK patalpose Panevėžio apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai sulaikė Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir VTS) patrulius R. Z. ir R. B., įtarus, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Dėl šio įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjui 2011 m. birželio 10 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-16-PR3-81. 2011 m. birželio 27 d. atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, pastarajam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-16-PR3-89.
Teikimu dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros sustabdymo Nr. 50-16-IL-224 2011 m. liepos 26 d. sustabdyta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra. Panevėžio apygardos prokuratūra 2011 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu Nr. (03) S1 1329 informavo, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00197-11, kurioje dėl kyšininkavimo R. Z. buvo pareikštas įtarimas, priimtas nutarimas nutraukti tyrimą R. Z. atžvilgiu, todėl 2011 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra atnaujinta. Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjas D. Ž. 2011 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-16-IL-227 dėl psichofiziologinio tyrimo, naudojant poligrafą, atlikimo, vadovaudamasis Poligrafo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu pasiūlė Panevėžio apskrities VPK viršininkui atlikti R. Z. psichofiziologinį tyrimą, naudojant poligrafą. 2011 m. rugsėjo 1 d. sutikimą dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo R. Z. pasirašyti tą pačią dieną įteikė jo viršininkė A. J.. Pareiškėjas pasirašyti atsisakė. Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2011 m. rugsėjo 14 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK VTS patrulio R. Z. veiksmų Nr. 50-IS-207, kurioje konstatuota, kad R. Z. nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl pasiūlyta jo atžvilgiu tarnybinės nuobaudos netaikyti. Be to, pareiškėjui atsisakius pasirašyti sutikimą dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, 2011 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjas D. Ž. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 50-IL-331 „Dėl psichofiziologinio tyrimo, naudojant poligrafą, atlikimo“, kuriuo informuojama, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 10 d. nurodymu atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjo R. V. 2011 m. birželio 10 d. tarnybinį pranešimą dėl Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK VTS patrulių R. Z. ir R. B. veiksmų ir pateikė šį pranešimą specialiajai ekspertų komisijai. Komisija, 2011 m. rugsėjo 14 d. vykusiame posėdyje svarstydama klausimą dėl R. Z. turimo leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo, išnagrinėjo D. Ž. tarnybinį pranešimą ir nusprendė pritarti komisijos pirmininko pasiūlymui panaikinti R. Z. leidimą dirbti su slapta informacija. Šis nutarimas buvo pateiktas Panevėžio apskrities VPK viršininkui, kuris 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-467 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kurio 1.3 punktu panaikino R. Z. 2007 m. balandžio 3 d. išduotą leidimą Nr. 76 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, o 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-468 „Dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1.2 punktu, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2011 m. rugsėjo 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, aiškindamas Poligrafo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai ir atsakovo atstovo D. Ž. parodymai patvirtina, jog R. Z. pasiūlymas atlikti tyrimą poligrafu duotas vadovaujantis Poligrafo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu – atliekant asmens tarnybinį patikrinimą. Teismas padarė išvadą, jog tyrimo poligrafu tikslas šiuo konkrečiu atveju yra išsiaiškinti, ar tiriamas poligrafu asmuo padarė tarnybinį nusižengimą, ar ne. Tuo tarpu atsakovo atstovas teismo posėdyje ne kartą pabrėžė, kad pareiškėjui tyrimas poligrafu buvo pasiūlytas suabejojus jo sąžiningumu ir patikimumu, lojalumu policijai. Šią D. Ž. poziciją palaikė ir atsakovo atstovas V. R., teigdamas, kad tikrintis poligrafu R. Z. pasiūlyta todėl, kad galutinai išsklaidyti abejones dėl jo sąžiningumo.
Teismas, vadovaudamasis Poligrafo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, nurodė, kad D. Ž. 2011 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime pasiūlė Panevėžio apskrities VPK viršininkui atlikti R. Z. psichofiziologinį tyrimą, naudojant poligrafą. Panevėžio apskrities VPK viršininkas jokio sprendimo dėl tyrimo paskyrimo nepriėmė, byloje pateiktas tik 2011 m. rugsėjo 1 d. sutikimas dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, kuris buvo pateiktas R. Z. susipažinti. Šiame sutikime pacituotos Poligrafo įstatymo nuostatos, numatančios atvejus, kada galimas atlikti tyrimas poligrafu, taip pat išvardytos poligrafu tiriamo asmens teisės ir tyrimo atsisakymo padariniai. Sutikimas pasirašytas D. Ž.. Šis sutikimo blankas buvo pateiktas R. Z. susipažinti, tačiau pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kokiu tikslu jam siūloma atlikti tyrimą poligrafu, neišaiškintos jo teisės. Nors atsakovo atstovai teigė, kad sutikimas pareiškėjui pateiktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, tiksliai nurodytas tyrimo tikslas, tačiau tokius atsakovo atstovų teiginius paneigia sutikime išvardinti visi Poligrafo įstatyme numatyti pagrindai, pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, liudytojos A. J. parodymai. Liudytoja A. J. parodė, jog jai rugsėjo 1 d. paskambino D. Ž. ir paprašė įteikti R. Z. sutikimą. Kadangi Panevėžyje vyko krepšinio varžybos ir policijos pareigūnai iš Biržų r. PK budėjo jose, sutikimas jiems buvo paduotas. Sutikimą A. J. atvežė likus kelioms minutėms iki darbo pabaigos, todėl ji pati nuvežė dokumentą į R. Z. buvimo (dislokacijos) vietą ir įteikė jam. Prieš paduodama sutikimą R. Z., ji nežinojo, kokį dokumentą duoda, kadangi D. Ž. buvo nurodęs tik įteikti dokumentą. Kadangi R. Z. buvo tarnyboje, jam reikėjo daugiau laiko susipažinti su dokumentu, jis sutikimą pasiėmė. Šie liudytojos parodymai akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su sutikimu, t. y. neišaiškinti tyrimo poligrafu tikslai, neišvardytos tiriamo asmens teisės ir pareigos, nenurodytos tokio tyrimo atsisakymo pasekmės.
Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas D. Ž. teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. lapkričio 14 d., paaiškino, kad sutikimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir A. J. R. Z. su sutikimu supažindino 2011 m. rugsėjo 2 d. Tuo tarpu liudytoja A. J. parodė, kad sutikimą 2011 m.rugsėjo 1 d. iš Panevėžio apskrities VPK jai atvežė Biržų r. PK pareigūnai ir tą pačią dieną, po 17 val. ji įteikė dokumentą pareiškėjui. Šie prieštaravimai liudytojos parodymuose ir atsakovo atstovo paaiškinimuose verčia abejoti jų teisingumu, todėl teismas juos vertino kritiškai. Teismas taip pat kritiškai vertino byloje pateiktą Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK VPS Kelių policijos grupės vyresn. specialisto J. J. 2011 m. rugsėjo 8 d. tarnybinį pranešimą. Teismo nuomone šio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas akivaizdžiai įrodo, jog jam buvo nurodyta, ką įrašyti į tarnybinį pranešimą, kadangi liudytoja A. J. teismo posėdyje paneigė informavusi jį apie tai, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjo D. Ž. nurodymu ji įteikė R. Z. sutikimą dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, kuriame jis turėjo pasirašyti ir išreikšti sutikimą ar nesutikimą. Be to, pareiškėjas paaiškino, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. atvykę Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio pareigūnai Biržų r. PK viršininko kabinete jam taip pat nenurodė, kokiu tikslu siūloma jam atlikti psichofiziologinį tyrimą poligrafu, todėl jis atsisakė pasirašyti ant sutikimo. Šiais paaiškinimais netikėti nėra pagrindo, kadangi pats D. Ž. teismo posėdyje buvo nurodęs, jog R. Z. perskaitė sutikimą, susipažino su juo ir turėjo žinoti, kodėl siūloma atlikti tokį tyrimą. Tokie atsakovo atstovo teiginiai patvirtina, jog pareiškėjui sutikimas buvo pateiktas pažeidžiant Poligrafo įstatyme įtvirtintą tvarką.
Teismas, analizuodamas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymu yra sudaryta specialioji ekspertų komisija, taip pat patvirtinti šios komisijos Nuostatai. Nuostatuose išsamiai apibrėžtos komisijos funkcijos ir uždaviniai, komisijos ir jos narių teisės ir pareigos, komisijos sudarymo tvarka ir darbo organizavimas. Nuostatų 14 punkte numatyta, kad pagrindinė komisijos darbo forma – posėdžiai. Eiliniai komisijos posėdžiai vyksta kiekvieno mėnesio trečią antradienį 14 val. Prireikus, gali būti šaukiami neeiliniai komisijos posėdžiai, apie tai informuojant komisijos narius ne vėliau kaip prieš darbo dieną.
Remiantis Panevėžio apskrities VPK specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolo Nr. 50-SK-10 (RN) išrašu (b. l. 103-104), teismas nustatė, jog posėdyje buvo svarstytas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK VTS patrulių būrio patrulio R. Z. turimo leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo klausimas. Iš protokolo išrašo matyti, jog buvo sušauktas eilinis komisijos posėdis, kuris vyko 2011 m. rugsėjo 14 d. 10.30 val., t. y. antrą mėnesio trečiadienį, kai tuo tarpu Nuostatuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog eiliniai komisijos posėdžiai vyksta kiekvieną mėnesio trečią antradienį 14 val. Atsakovo atstovas V. R., komisijos narys, teismo posėdyje paaiškino, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo sušauktas neeilinis komisijos posėdis, apie kurį diena anksčiau komisijos pirmininkas M. A. informavo visus komisijos narius. Tačiau teismas šiuos atstovo paaiškinimus vertino kritiškai. Posėdžio protokolo išraše nenurodyta, jog tai buvo neeilinis komisijos posėdis. Be to, V. R. nurodė, kad posėdžio metu buvo svarstomas ne tik R. Z. leidimo dirbti su įslaptinta informacija klausimas, bet ir kiti einamieji aktualūs klausimai. Teismas padarė išvadą, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo surengtas eilinis komisijos posėdis, kuris vyko pažeidžiant Nuostatuose nustatytą laiką. Svarstant pareiškėjo turimo leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą, komisijos nariams buvo pateiktas tik D. Ž. tarnybinis pranešimas Nr. 50-IL-331 „Dėl psichofiziologinio tyrimo, naudojant poligrafą, atlikimo“, kuriuo informuojama, Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 10 d. nurodymu atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjo R. V. 2011 m. birželio 10 d. tarnybinį pranešimą dėl Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK VTS patrulių R. Z. ir R. B. veiksmų. Komisijai nebuvo pateikta jokia kita R. Z. charakterizuojanti medžiaga (pvz. asmens byla, charakteristika, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir pan.). Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovo V. R. paaiškinimus, kad komisija buvo susipažinusi su tarnybinio patikrinimo, atlikto R. Z. atžvilgiu, medžiaga. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta tą pačią dieną, kurią ir vyko komisijos posėdis, todėl teismas pažymėjo, kad sunkiai tikėtina, kad visa medžiaga būtų pateikta komisijai. Teismas padarė išvadą, kad komisija neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo visas svarbias aplinkybes, siekdama išsiaiškinti, ar pagrįstai siūloma pareiškėjui panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Vien tik D. Ž. tarnybinis pranešimas negali būti laikomas medžiaga, iš kurios sprendžiama apie R. Z. dalykines ir asmenines savybes, jo tinkamumą dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Todėl komisijos siūlymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus tai, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas pareiškėjui panaikino leidimą dirbti su įslaptinta informacija atsižvelgdamas tik į specialiosios komisijos posėdžio nutarimą, teismas konstatavo, kad toks Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, remdamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu, Panevėžio apskrities VPK viršininkas kitą dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Teismas konstatavo, kad pripažinus Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 50-TE-467 1.3 punktą, kuriuo R. Z. panaikintas 2007 m. balandžio 3 d. išduotas leidimas Nr. 76 dirbti su įslaptinta informacija, neteisėtu ir nepagrįstu, naikintinas ir Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-468 1.2 punktas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
Pripažinęs skundžiamas įsakymų dalis neteisėtomis, teismas tenkino pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. įskaitytinai. Remdamasis pateiktais duomenimis, teismas pareiškėjui už rugsėjo mėn. priteisė 666,26 Lt (2093,96 Lt : 22 darbo dienų = 95,18 Lt x 7 darbo dienų = 666,26 Lt), už spalio mėn. - 2093,96 Lt, už lapkričio mėn. - 2093,96 Lt. Iš viso pareiškėjui priteistina 4854,18 Lt sumą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 299 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 5 straipsnio nuostatomis, teismas sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK VTS Patrulių būrio patrulio pareigas nukreipė vykdyti skubiai.
Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė patirtų išlaidų sumų bei nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių apskaičiavimų ir įrodymų, teismas nepasisakė dėl šio pareiškėjo prašymo.
III.
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (b. l. 128-131) grindžiamas šiais argumentais:
1. Įvertinus tai, kad Panevėžio apygardos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimas neišsklaidė abejonių dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų, (ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, o ne nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių), vadovaujantis Poligrafo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu (atliekant asmens tarnybinį patikrinimą) R. Z. buvo pasiūlyta atlikti psichofiziologinį tyrimą, naudojant poligrafą, tačiau jis nuo pasiūlyto psichofiziologinio tyrimo taikymo atsisakė.
2. 2010 m. birželio 10 d. pareiškėjui įteiktame pranešime, kaip galimas tarnybinis nusižengimas buvo nurodytas pareigūno vardo pažeminimas. Tai nėra kitoks tikslas, kaip konstatuojama teismo sprendime, nes tarnybinio patikrinimo vienas iš pagrindinių tikslų ir buvo nustatyti ar pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, t. y. ar jis žinojo apie reikalaujamą ir paimtą kyšį, ir ar galima tikėti jo parodymais, kai nėra kitų duomenų patvirtinančių ar paneigiančių jo pateiktą versiją.
3. 2011 m. rugpjūčio 31 d., atliekantis tarnybinį patikrinimą pareigūnas D. Ž., pateikė Panevėžio apskrities VPK viršininkui tarnybinį pranešimą, reg. Nr. 50-16-IL-227, siūlydamas atlikti R. Z. psichofiziologinį tyrimą, naudojant poligrafą. Ant minėto tarnybinio pranešimo yra Panevėžio apskrities VPK viršininko rezoliucija: „D. Ž.. Prašau paruošti siūlymą ir įteikti teisės aktuose nustatyta tvarka. 2011-08-31. Parašas“. Taigi nepagrįsta teismo išvada, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas jokio sprendimo dėl psichofiziologinio tyrimo, naudojant poligrafą atlikimo pareiškėjui nepriėmė.
4. D. Ž. yra pareigūnas, įstaigos vadovo nurodymu paskirtas atliki tarnybinį patikrinimą.
5. Pasiūlymą dėl sutikimo atlikti tyrimą pareiškėjui įteikė liudytoja A. J. 2011 m. rugsėjo 1 d. darbo pabaigoje. Nors ji ir nepaaiškino, kodėl ir ką ji įteikia, tačiau to negalima laikyti pažeidimu, nes oficialus įteikimas įvyko 2011 m. rugsėjo 9 d., t. y. kada, kai į Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK atvyko Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausieji tyrėjai R. V. ir D. Ž., kurie, dalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK viršininkui E. Š., išaiškino pareiškėjui siūlomo psichofiziologinio tyrimo tikslą ir kaip jis būtų atliekamas, kokios nesutikimo pasekmės, t. y., kad nesutikus tirtis, gali netekti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
6. Pareiškėjo nesutikimas būti tiriamam sukėlė pagrįstas 2011 m. rugsėjo 14 d. posėdyje dalyvavusių Panevėžio apskrities VPK specialiosios ekspertų komisijos narių abejones dėl jo sąžiningumo ir galėjimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.
7. Posėdžio metu komisija turėjo tarnybinio patikrinimo medžiagą ir buvo su ja susipažinusi.
8. Tai, kad posėdžio protokole nenurodyta, kad jis buvo neeilinis, negali būti pagrindas patenkinti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 134-136) nurodė, kad:
1. Policija, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl galimai pareigūno vardo pažeminimo, paimant kyšį, gavusi prokuroro nutarimą, patvirtinantį, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, šioje dalyje, tarnybinį patikrinimą turėjo nedelsiant pabaigti, o ne toliau jį tirti. Šis nutarimas nebuvo apskųstas yra galiojantis ir privalomas vykdyti.
Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti prokuroro nutarimu ir vėlesnis tyrimas poligrafu buvo negalimas.
2. Atsakovas pasiūlydamas pareiškėjui atlikti psichofiziologinį tyrimą nenurodė dėl kokios priežasties šis tyrimas turi būti atliktas, kokiam tikslui siūlomas paminėtas veiksmas. Pasiūlyme pasitikrinti yra įvardinti visi Poligrafo panaudojimo galimi atvejai, o tai reiškia, kad konkrečiai ir pats atsakovas negalėjo nurodyti ir paaiškinti, kokiu tikslu siūloma pasitikrinti poligrafu.
3. Atsakovas nutraukė pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, nenustatęs jokio pareiškėjo padaryti pažeidimo, tame tarpe ir etikos pažeidimo. Tai patvirtina, kad tyrimas poligrafu buvo nereikalingas.
4. Tarnybinis patikrinimas nebuvo susietas su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimu.
5. Slaptumo žyma „riboto naudojimo“, kuri yra suteikiama 5 metų terminui, yra žemiausio lygio slaptumo žyma ir „suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams“ (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 str. 5 d.). Pareiškėjas visą laiką iki atleidimo dirbo turėdamas šį leidimą ir niekada nekilo problemų ar prielaidų, kad pareiškėjas paviešino, atskleidė ar galėtų paviešinti ar atskleisti tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Panaikinus leidimą buvo pažeistos Paslapčių įstatymo 16, 18 straipsnių nuostatos, kadangi nebuvo nei vieno įstatyminio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.
6. Poligrafo naudojimo įstatymas numato galimybę panaikinti teisę dirbti su slapta informacija, jeigu asmuo atsisako tokio tyrimo. Ši teisės norma turi būti taikoma sistemiškai su Paslapčių įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pasiūlymas pareiškėjui išsitirti poligrafu buvo teikiamas neteisėtai, todėl ir tokio tyrimo neatlikimas negali sukelti jokių neigiamų pasekmių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
R. Z. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-468 „Dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1.2 punktu atleistas iš Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų, panaikinus Panevėžio apskrities VPK viršininko 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 50-TE-467 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ 1.3 punktu jam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pareiškėjui buvo panaikintas atsižvelgus į Panevėžio apskrities VPK specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. siūlymą panaikinti R. Z. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsniu ir Vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN „Dėl dirbančių bei priimtų į valstybės tarnybą VRM administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie VRM, asmenų, kurių darbas su LR Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimų ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo“ 40.7 punktu.
Taigi ginčas iš esmės byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
R. Z. ėjo Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulio pareigas. Vienas iš Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patruliui keliamų reikalavimų yra atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulio pareigybės aprašymas 6.4 p., b. l. 25).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai,kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad NATO ir ES dokumentuose nustatyti įslaptintos informacijos apsaugos standartai yra panašūs, jie inter alia skirti užtikrinti, kad prieigą prie įslaptintos informacijos turėtų tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Personalo saugumo procedūros turi būti tokios, kad būtų vertinama, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija be nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Taikytinos saugumo priemonės taip pat turi būti tokios, kad leistų nustatyti tokius jau turinčius teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija asmenis, kurių būklė gali kelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, ir suteiktų galimybę tokius asmenis nušalinti ar atleisti. Gavus tam tikram asmeniui nepalankios informacijos turėtų būti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokią riziką, asmeniui turi būti atimta galimybė naudotis įslaptinta informacija - jam turi būti uždraudžiama vykdyti užduotis, susijusias su įslaptinta informacija, jis nušalinamas nuo pareigų, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija, arba iš tų pareigų atleidžiamas.
Nagrinėjamu atveju R. Z. leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ buvo panaikintas atsižvelgus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. posėdžio išvadą (b.l. 103-104).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad komisijos posėdis įvyko pažeidžiant Nuostatuose nustatytą tvarką ir atsižvelgiant į tai padarė išvadą, kad komisija neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo visas svarbias aplinkybes, siekdama išsiaiškinti, ar pagrįstai siūloma pareiškėjui panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Teismas konstatavo, kad komisijos siūlymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinęs tai, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas pareiškėjui panaikino leidimą dirbti su įslaptinta informacija atsižvelgdamas tik į specialiosios komisijos posėdžio nutarimą, teismas konstatavo, kad toks Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti negali.
Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą.
Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, tyrimas gali būti atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant asmens tarnybinį patikrinimą, vidinį ar operatyvinį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 10 d. buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą (b.l. 18). 2011 m. liepos 27 d. buvo sustabdyta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra (b.l. 20). 2011 m. rugpjūčio 29 d. atnaujinta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl R. Z. veiksmų (b. l. 21). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atnaujinus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, buvo pagrindas atlikti R. Z. psichofiziologinį tyrimą naudojant poligrafą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. B. pritarė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų vyriausiasis tyrėjo D. Ž. siūlymui atlikti R. Z. psichofiziologinį tyrimą naudojant poligrafą (b. l. 38). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nebuvo priimtas sprendimas atlikti tokį tyrimą.
Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, kad asmens tyrimas atliekamas, tiriamajam asmeniui sutikus raštu. Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. sutikimo dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo (b. l. 39-40) matyti, kad R. Z. pasirašyti atsisakė. Tai vertintina kaip atsisakymas tikrintis poligrafu. Jokių paaiškinimų ir argumentų, dėl ko R. Z. atsisako tikrintis poligrafu, pareiškėjas nenurodė, todėl toks atsisakymas vertinamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos tai, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus R. Z. tarnybinio patikrinimo medžiagą ir joje nustatytus duomenis apie jo asmenį, jo nepagrįstą atsisakymą tikrintis poligrafu, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, pagrįstai nutarta panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo surengtas eilinis komisijos posėdis, kuris vyko pažeidžiant Nuostatuose nustatytą laiką, komisijai nebuvo pateikta kokia kita R. Z. charakterizuojanti medžiaga (pvz. asmens byla, charakteristika, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir pan.). Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad komisija buvo susipažinusi su tarnybinio patikrinimo, atlikto R. Z. atžvilgiu, medžiaga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143 – 46/2011 vertindama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimus, kad remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra, be kita ko, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės; trečia, ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ketvirta, ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada.
Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju formalūs procedūrų pažeidimai, nebuvo esminiai procedūros pažeidimai, lėmę nepagrįstą komisijos išvados priėmimą.
Konstatavus, kad R. Z. pagrįstai buvo panaikintas R. Z. leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo 1.2 punktą, kuriuo atleidžiamas vyresnysis policininkas R. Z. iš vidaus tarnybos, kadangi pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo R. Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.