Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartimi, kuria prašoma išspręsti prašymą dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

5. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1172-1215/2026 ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo iš atsakovų T. O. ir V. D. solidariai priteisti 2 748,17 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad 2022 m. gruodžio 22 d. nuo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukrito sniegas, kuris užkrito ir apgadino draudėjo, kuriam draudimo išmoką išmokėjo ieškovė, automobilį „BMW“. Automobilis buvo pastatytas stovėjimo aikštelėje prie nurodyto gyvenamojo namo. Atsakovai nuo pareikštų reikalavimų ginasi tuo, kad automobilis buvo laikomas ne automobiliams saugoti skirtoje vietoje, bet sklypo dalyje, kurioje pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti žolė, ši sklypo dalis skirta rekreacijai ir patenka į apsaugos zoną. Atsakovų teigimu, automobilio savininkas elgėsi neteisėtai ir veikė savo rizika, todėl ieškinį prašo atmesti.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2‑133‑868/2026 sustabdyta, iki įsiteisės Regionų administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje, nagrinėjamoje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės 2024 m. liepos 10 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovę patikrinti, ar automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), įrengta pagal išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ar ji nėra nelegalus statinys (administracinė byla Nr. eI3-13270-386/2024 (naujas bylos Nr. eI3‑2269‑386/2025).

8. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad abejose bylose ieškinius pareiškė skirtingi ieškovai tiems patiems atsakovams T. O. ir V. D. Ieškiniai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu. Abejose bylose prašoma priteisti žalos, kilusios nuo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritus sniegui ir apgadinus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovėjusius automobilius, atlyginimą. Abejose bylose atsakovai nuo pareikštų reikalavimų ginasi tuo, kad automobiliai buvo laikomi ne automobiliams statyti skirtoje vietoje, bet sklypo dalyje, kurioje pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti rekreacinė zona. Taigi, abejose bylose turės bus vertinamos tos pačios aplinkybės dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Nors viena civilinė byla sustabdyta, iki įsiteisės Regionų administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje, bet Regionų administracinio teismo procesinis sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės abiejų civilinių bylų rezultatui. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra pagrindas sujungti nurodytas civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu. Nagrinėjant pareikštus reikalavimus viename procese bus užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo teisinių ir tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo.

9. Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑133‑868/2026 ieškinys gautas anksčiau negu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2‑1172‑1215/2026, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2‑1172‑1215/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2‑133‑868/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2‑133‑868/2026 ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2‑1172‑1215/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2‑1172‑1215/2026 prie civilinės bylos Nr. e2‑133‑868/2026.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2‑1172‑1215/2026 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.